Lapkričio 20 yra 324-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 325-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 41 diena.
Vardadieniai
Jovydas – Vaidvilė – Feliksas – Neringa
Gimimo dienos
- 1850 m. – Stanislovas Didžiulis, knygnešys, bibliotekininkas, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1927 m.).
- 1868 m. – Andrius Dubinskas, teisininkas, spaudos bendradarbis, visuomenės veikėjas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas, pedagogas (m. 1945 m.).
- 1870 m. – Teodoras Brazys, lietuvių kunigas, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, muzikologas, kompozitorius (m. 1930 m.).
- 1877 m. – Mečislovas Vasiliauskas, pedagogas, vadovėlių autorius, LTSR nusipelnęs mokytojas (1947 m.) (m. 1957 m.).
- 1880 m. – Jonas Bliūdžius, mokytojas, karininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1948 m.).
- 1882 m. – Ernestas Galvanauskas, Lietuvos inžinierius, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1967 m.).
- 1884 m. – Ksaveras Strumskis, vargonininkas, chorvedys ir kultūros veikėjas (m. 1954 m.).
- 1890 m. – Vladislava Grigaitienė-Polovinskaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas; iki 1925 m. mecosopranas) (m. 1961 m.).
- 1918 m. – Stasys Sližys, choro dirigentas, vargonininkas, pedagogas, kompozitorius.
- 1919 m. – Jonas Kukarevičius, muzikos mokytojas ir chorvedys.
- 1920 m. – Aleksandras Livontas, Lietuvos smuikininkas, pedagogas, kultūros veikėjas, publicistas (m. 1974 m.).
- 1929 m.:
- 1930 m.:
- 1932 m.:
- 1934 m. – Juozas Bastys, Lietuvos ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1995 m.).
- 1938 m.:
- 1939 m. – Gediminas Davulis, Lietuvos inžinierius ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.
- 1942 m. – Joe Biden, JAV prezidentas nuo 2021 m.
- 1943 m. – Violeta Palčinskaitė, poetė, dramaturgė.
- 1944 m. – Gražina Kirdeikienė, Lietuvos architektė restauratorė.
- 1946 m.:
- 1948 m.:
- 1949 m. – Valdas Merkevičius, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1950 m. – Vitoldas Pranas Zovė, Lietuvos ir Šiaulių rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
- 1951 m. – Liucija Mikulėnienė, Lietuvos profsąjungų ir politinė veikėja.
- 1955 m. – Violeta Laužonytė, Lietuvos tekstilininkė.
- 1957 m. – Rita Kraucevičiūtė, choro dirigentė.
- 1964 m. – Laima Stankevičienė, Lietuvos ir Lazdijų rajono kultūros, politinė bei visuomenės veikėja.
- 1967 m. – Jūratė Žeimienė, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinė bei visuomenės veikėja.
Mirtys
- 1587 m. – Ostapas (Eustachijus) Valavičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis ir karinis veikėjas, vienas iš Lietuvos Statuto autorių. Vilniaus universiteto steigimo signataras (g. 1520 m.).
- 1603 m. – Kristupas Radvila Perkūnas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1547 m.).
- 1957 m. – Mstislavas Dobužinskis, rusų ir lietuvių scenografas, grafikas, tapytojas (g. 1875 m.).
- 1970 m.:
- 1978 m. – Antanas Nakas, teisininkas, pianistas, vargonininkas, chorvedys, dailininkas (g. 1904 m.).
- 1982 m. – Izidorius Butkevičius, Lietuvos etnologas, etnografas, istorijos mokslų kandidatas (g. 1924 m.).
- 1994 m. – Balys Dundulis, žurnalistas, visuomenės veikėjas (g. 1910 m.).
- 1998 m. – Stasys Briedis, lietuvių agronomas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1923 m.).
- 2007 m. – Ona Baliukonytė (Onė Baliukonė), poetė, rašytoja, tapytoja, Nacionalinės premijos laureatė (g. 1948 m.).
- 2005 m. – Aldona Blužienė-Gryžaitė, Lietuvos gydytoja oftalmologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (g. 1929 m.).
- 2014 m. – Juras Požela, Lietuvos ir Rusijos fizikas, akademikas, kieto kūno plazmos ir puslaidininkių fizikos mokyklos Lietuvoje kūrėjas (g. 1925 m.).
- 2022 m. – Mykolas Rekys, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas (baritonas) (g. 1939 m.).[2]
Gimimo dienos
- 1761 m. – Pijus VIII, 253 – ias Romos katalikų bažnyčios popiežius (m. 1830 m.).
- 1792 m. – Nikolajus Lobačevskis, rusų matematikas, Lobačevskio geometrijos sukūrėjas (m. 1856 m.).
- 1858 m. – Selma Ottilia Lovisa Lagerlöf, viena žymiausių švedų rašytojų, romanistė, novelistė. 1909 m. gruodžio 10 d. jai suteikta Nobelio literatūros premija. Švedijos akademijos narė (m. 1940 m.).
- 1882 m. – Iraklijus Ceretelis, teisininkas, Rusijos ir Gruzijos politinis veikėjas (m. 1959 m.).
- 1886 m. – Karl Ritter von Frisch, austrų etologas, 1973 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (m. 1982 m.).
- 1889 m. – Edvinas Pauelas Hablas, žymus amerikiečių astronomas, atradęs kitas Galaktikas už Paukščių tako galaktikos ribų ir galaktikų raudonąjį poslinkį (t. y. įrodęs, kad galaktikos tolsta viena nuo kitos – žr. Didysis Sprogimas) (m. 1953 m.).
- 1923 m. – Nadine Gordimer, Pietų Afrikos respublikos rašytoja.
- 1925 m. – Maja Pliseckaja, garsi rusų balerina, choreografė, TSRS liaudies artistė (1959 m.), Socialistinio darbo didvyrė, Lenino premijos laureatė.
- 1935 m. – Leo Falcam, Mikronezijos Federacinių Valstijų politikas. Nuo 1979 iki 1983 ėjo Ponapės gubernatoriaus pareigas, o nuo 1997 m. iki 1999 m. gegužės 8 d. buvo Mikronezijos viceprezidentu. Buvo penktuoju Mikronezijos Federacinių Valstijų prezidentu nuo 1999 m. gegužės 11 d. iki 2003 m. gegužės 11 d.
- 1942 m. – Joseph Robinette „Joe“ Biden, Jr., dabartinis (47-asis) JAV viceprezidentas. Nuo 1973 m. sausio 3 d. iki 2009 m. sausio 15 d., prieš jam tampant viceprezidentu, Baidenas buvo Delavero valstijos senatorius.
- 1946 m. – Patriarchas Kirilas, Rusijos pravoslavų bažnyčios vyskupas, Maskvos ir visos Rusijos patriarchas.
- 1950 m. – Bronius Makauskas, Lietuvos istorikas, Lenkijos lietuvių bendruomenės veikėjas, Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys.
- 1962 m. – Cherardas Danielis Martinas, buvęs Argentinos futbolininkas, žaidęs saugo pozicijoje, nuo 2006 m. – Paragvajaus rinktinės treneris.
- 1975 m. – David Paden Marchand, amerikiečių grupės AFI vokalistas.
- 1976 m.:
- 1981 m. – Yuko Kavaguti, japonų dailiojo čiuožimo sportininkė. Šiuo metu čiuožia kartu su Aleksanderiu Smirnovu ir atstovauja Rusijai. 2010 m. pasiekė pasaulio rekordą laisvojo čiuožimo rungtyje, surinkusi 139,23 taškų [4].
- 1982 m.:
Mirtys
- 1899 m. – Augustas Daugulis, pirmasis profesionalus latvių grafikas (g. 1830 m.).
- 1910 m. – Levas Nikolajevičius Tolstojus, rusų rašytojas ir publicistas. Žymiausi kūriniai: „Karas ir taika“ bei „Ana Karenina“ (g. 1828 m.).
- 1918 m. – Jonas Baueris, Švedijos tapytojas ir iliustratorius, geriausiai žinomas dėl savo Bland tomtar och troll (Tarp gnomų ir trolių). Jis gimė Jonšiopinge ir studijavo Stokholmo dailės akademijoje (g. 1882 m.).
- 1945 m. – Francis William Aston, 1922 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[5] (g. 1877 m.).
- 1975 m. – Fransiskas Frankas, Ispanijos valstybinis ir karinis veikėjas (g. 1892 m.).
- 1976 m. – Trofimas Denisovičius Lysenka, sovietų biologas, XX a. ketvirtajame dešimtmetyje vadovavęs kampanijai prieš genetikos atradimų taikymą žemės ūkyje. Ši kampanija, vėliau pavadinta „lysenkizmu“, Tarybų Sąjungoje tęsėsi iki 7-ojo dešimtmečio vidurio (g. 1898 m.).
- 1980 m. – John McEwen, aštuonioliktasis Australijos Ministras Pirmininkas (g. 1900 m.).
- 1999 m. – Amintore Fanfani, buvęs Italijos politikas, kuris net penkis kartus buvo šalies ministru pirmininku. Fanfani vadinamas vienu žinomiausiu Italijos politiku po II pasaulinio karo ir istorinis Italijos krikščionių demokratų partijos narys. Jo politinė karjera tęsėsi daugiau nei 30 metų (g. 1908 m.).
- 2000 m. – Nikolajus Doležalis, rusų energetikas, išradėjas, akademikas (g. 1899 m.).