Lapkričio 15
data From Wikipedia, the free encyclopedia
Lapkričio 15 yra 319-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 320-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 46 dienos.
| Spa – Lapkritis – Gru | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | |||||
| 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
| 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 |
| 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 |
| 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
| 2025 | ||||||
Informacija
Šventės
Pasaulinė diena žuvusiems eismo įvykiuose atminti.
Vardadieniai
Albertas – Leopoldas – Vaidilas – Žadvydė
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
- 1915 – Lietuvoje sugražinas (pakartotinai įvestas) Grigalijaus kalendorius (nuo 1800 m. sausio 1 d. buvo naudojamas Julijaus kalendorius);
- 2000 – Vilniaus miesto meru išrinktas liberalas Artūras Zuokas. Poste jis pakeitė premjeru tapusį LLS lyderį Rolandą Paksą.
Gimimo dienos
- 1843 m. – Andrius Barkauskas, poetas (m. 1897 m.).
- 1872 m. – Julijonas Lindė-Dobilas, Lietuvos rašytojas, kunigas, pedagogas (m. 1934 m.).
- 1877 m. – Stasys Matijošaitis-Esmaitis, pedagogas, literatas, kultūros ir politikos veikėjas (m. 1949 m.).
- 1904 m. – Jonas Lukoševičius, Lietuvos agronomas ekonomistas, visuomenės veikėjas, ekonomikos mokslų kandidatas (1951 m.) (m. 1979 m.).
- 1906 m. – Leopoldas Kumpikas, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (m. 1993 m.).
- 1907 m. – Jurgis Povilas Kairiūkštis, Lietuvos diplomatas, vertėjas.
- 1920 m. – Bronius Nainys, Lietuvos antinacinio ir antitarybinio pasipriešinimo dalyvis, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
- 1923 m. – Birutė Runaitė-Šidlauskienė, Lietuvos rezistentė ir partizanė, publicistė (m. 2008 m.).
- 1924 m. – Vytautas Veteikis, Lietuvos pedagogas, literatas, kraštotyrininkas (m. 1996 m.).
- 1926 m. – Adelė Laigonaitė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė (m. 2005 m.).
- 1928 m. – Antanas Mataušas Vaisa, Lietuvos nusipelnęs ryšininkas
- Edmundas Pranas Bagdonas, Lietuvos gydytojas chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- Petras Baubinas, Lietuvos gydytojas ortopedas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1993 m.).
- 1929 m. – Algirdas Lašas, Lietuvos inžinierius elektronikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- 1932 m. – Ramutis Augustinas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1933 m. – Elena Grigalavičienė-Danilaitė, Lietuvos archeologė, humanitarinių mokslų daktarė (m. 2005 m.).
- 1934 m. – Valerijonas Senvaitis, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1938 m. – Algirdas Bargelis, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- 1941 m. – Vytautas Morkūnas, Lietuvos hidrotechnikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
- 1943 m. – Filimina Kaminskienė, Lietuvos ir Alytaus rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1944 m. – Vilija Irena Marcinkevičienė, gydytoja, Lietuvos politinė veikėja.
- 1945 m.:
- Vytautas Brencius, Lietuvos poetas.
- Leopoldas Rozga, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, kraštotyrininkas, publicistas (m. 2023 m.).
- 1946 m. – Arvydas Kostas Leščinskas, ekonomistas, buvęs politinis veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, Lietuvos energetikos ministras, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas.
- 1949 m. – Kęstutis Šapka, Europos šuolių į aukštį čempionas.
- 1950 m. – Elvyra Kairiūkštytė, Lietuvos grafikė (m. 2006 m.).
- 1951 m.:
- Adulfas Abrutis, Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- Zinaida Timofejeva, gydytoja, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1954 m. – Aleksandras Kvasnievskis, ekonomistas, Lenkijos politinis veikėjas.
- 1960 m.:
- Ričardas Baubinas, Lietuvos geografas, fizinių mokslų daktaras (m. 2009 m.).
- Savinijus Katauskas, teisininkas, teisėjas, buvęs Kretingos rajono apylinkės teismo pirmininkas.
- 1961 m. – Dalė Tamaliūnienė, pedagogė, Lietuvos visuomenės ir politinė veikėja.
- 1962 m. – Audrius Daukša, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1965 m. – Viliutė Jautakienė, Lietuvos ir Skuodo rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1972 m. – Kristina Kanišauskaitė-Navickienė, Lietuvos baleto artistė.
- 1974 m. – Ingrida Šimonytė, Lietuvos finansininkė, LR ministrė pirmininkė, politinė veikėja, LR finansų ministrė, buvusi LR finansų viceministrė.
- 1979 m. – Leonardas Pobedonoscevas, Lietuvos jaunosios kartos teatro, kino ir televizijos aktorius.
- 1981 m. – Mantas Bagočius, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
Mirtys
- 1897 m. – Jokūbas Geištoras, Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas (g. 1827 m.).
- 1907 m. – Rapolas Kalinauskas, OCD, katalikų šventasis, vienuolis karmelitas (g. 1835 m.).
- 1954 m. – Kazimieras Jasėnas, Romos katalikų kunigas, prelatas, dailėtyrininkas (g. 1867 m.).
- 1966 m. – Antanas Gylys, Lietuvos gydytojas psichiatras, daktaras (g. 1894 m.).
- 1972 m. – Alfonsas Žukauskas, Lietuvos agronomas, spaudos darbuotojas, politinis veikėjas, laisvamanis (g. 1896 m.).
- 1976 m. – Antanas Belazaras, kompozitorius, pedagogas, choro dirigentas.[1] (g. 1913 m.).
- 1982 m. – Kazimieras Balkūnas, Lietuvos teisininkas, visuomenės ir politinis veikėjas, rezistentas (g. 1904 m.).
- 1989 m. – Anastazas Janulis, SJ, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis (g. 1917 m.).
- 1992 m. – Vladimiras Lunia, Lietuvos ir TSRS kariškis, pulkininkas (g. 1906 m.).
- 1998 m. – Aldona Vaišvilienė, Lietuvos bibliotekininkė, tautodailininkė (g. 1928 m.).
- 1999 m. – Vytautas Bigelis, Uzbekijos chemikas neorganikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1945 m.).
- 2021 m. – Irena Jasiūnaitė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas), lietuvių operos primadona (g. 1925 m.).[2]
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 1315 – Morgarteno mūšis, šveicarų konfederatai nugali Habsburgus;
- 1492 – Kristoforas Kolumbas savo dienoraštyje pirmą kartą aprašė indėnų vartojamą tabaką;
- 1533 – Franciskas Pisaras (Francisco Pizarro) (1478–1541), užkariauja inkų sostinę Kuską;
- 1889 – Brazilijoje nuverčiama monarchija ir paskelbiama respublika;
- 1920 – Pirmasis Tautų Lygos posėdis Ženevoje;
- 1940 – Naciai nuo išorio pasaulio atskiria Varšuvos getą, kuriame buvo 400.000 žydų;
- 1945 – Venesuela tampa Jungtinių Tautų nare;
- 1959 – Vokietija: socialdemokratų partija (SPD) partijos suvažiavime priima Godesbergo programą;
- 1960 – Somalis tampa Jungtinių Tautų nariu;
- 1975 – Rambuje pilyje (Prancūzija) įvyko pirmasis Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, JAV, Italijos, VFR ir Japonijos lyderių susitikimas. Taip prasidėjo reguliarūs „didžiojo septyneto“ (nuo 1976 prie minėtųjų šalių prisijungė ir Kanada) pasitarimai. Nuo 1992 šiuose pasitarimuose dalyvauja ir Rusija, o nuo 1997 ji tapo jau „didžiojo aštuonetuko“ nare;
- 1983 – Vienašališkas Šiaurės Kipro Turkų Respublikos paskelbimas;
- 1988 – Palestinos valstybės paskelbimas;
- 1988 – Pirmasis ir vienintelis sovietų daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Buran“ skrydis.
- 2011 – Lady Gaga išleido penktą singlą iš albumo Born This Way.
Gimimo dienos
- 1397 m. – Mikalojus V, 208-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius (1447 m.) (m. 1455 m.).
- 1738 m. – William Herschel, vokiečių kilmės anglų astronomas, žvaigždžių astronomijos pradininkas (m. 1822 m.).
- 1862 m. – Gerhart Hauptmann, rašytojas, svarbus vokiškai rašęs natūralizmo atstovas (m. 1946 m.).
- 1874 m. – Schack August Steenberg Krogh, 1920 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (m. 1949 m.).
- 1886 m. – Renė Genonas, prancūzų rašytojas, filosofas, metafizikas. Jo darbai apima tematiką nuo metafizikos ir tradicijų tyrinėjimo iki simbolizmo ir iniciacijos. Rašė prancūzų, vėliau arabų kalbomis (m. 1951 m.).
- 1887 m. – Georgia O'Keeffe, Jungtinių Valstijų menininkė, garsiausia savo paveikslais. Tapytoja savo paveiksluose naudojo tiek abstrakčius, tiek ir konkrečius elementus. Konkretūs elementai galėjo būti atpažinti, kaip antai, nupieštos gėlės, akmenys, gyvūnų kaulai, peizažai. Abstraktūs tapytojos paveikslų elementai – spalvos ir formos nesudarė jokio realaus daikto (m. 1986 m.).
- 1891 m. – Ervinas Romelis, antrojo pasaulinio karo vokiečių generolas[4] (m. 1944 m.).
- 1905 m. – Annunzio Paolo Mantovani, italų kilmės dirigentas ir aranžuotojas (m. 1980 m.).
- 1907 m. – Klausas fon Štaufenbergas, vokiečių karininkas (pulkininkas), kilmingas bajorų giminės atstovas, vienas pagrindinių 1944 m. liepos 20 dienos pasikėsinimo į Hitlerį organizatorių (m. 1944 m.).
- 1922 m. – Igoris Stečkinas, tarybinis šaunamųjų ginklų konstruktorius, dirbęs Tulos konstruktorių biure CKIB SOO (rus. ЦКИБ СОО). Labiausiai žinomas kaip automatinio Stečkino pistoleto APS kūrėjas (m. 2001 m.).
- 1951 m. – Aleksandras Vasiljevičius Bortnikovas, ilgametis KGB vėliau FSB specialiųjų tarnybų darbuotojas. Šiuo metu RF FSB direktorius. Nuo 2006 metų turi armijos generolo karinį laipsnį.
- 1975 m.:
- Eileen Abad, garsi Lotynų Amerikos telenovelių aktorė iš Venesuelos.
- Nikola Prkačin, Kroatijos krepšininkas, Kroatijos vyrų krepšinio rinktinės kapitonas.
- 1976 m. – Vladimiras Jezerskis, futbolininkas, Ukrainos rinktinės ir Donecko „Šahtar“ klubo gynėjas.
- 1977 m. – Andy Gray, škotų futbolininkas.
- 1980 m. – Ace Young, amerikiečių dainininkas ir realybės šou laimėtojas.
- 1982 m.:
- Jenifer, prancūzų dainininkė.
- Kalu Učė, Nigerijos futbolininkas, žaidžiantis puolėjo arba atakuojančio saugo pozicijoje. Ispanijos klubo UD Almería žaidėjas.
- 1983 m.:
- Dominic Carroll, Nyderlanduose gimęs, bet Gibraltarui atstovaujantis lengvaatletis, kuris specializuojasi sprinto ir vidutinio nuotolio bėgimuose.
- Fernandas Verdaskas Karmona, profesionalus Ispanijos tenisininkas. Šiuo metu jis užima septintąją reitingo vietą pasaulyje.
- John Heitinga, futbolininkas, Nyderlandų rinktinės ir Everton klubo gynėjas.
Mirtys
- 655 m. – Penda, Mersijos karalius (Apie 606 m.)
- 1280 m. – Albertas Didysis, dominikonų vienuolis ir vyskupas, iškilus teologas, vienas iš Bažnyčios mokytojų, šventasis. Laikomas garsiausiu vokiečių filosofu Viduramžiais. Pirmasis scholastas, pradėjęs teologijoje remtis Aristotelio filosofija. Amžininkų dėl milžiniškos mokslininko ir scholasto reputacijos tituluotas „Didžiuoju“ (g. 1193 m.).
- 1630 m. – Johanesas Kepleris, vokiečių astronomas ir matematikas, suformulavęs Keplerio dėsnius, XVII a. padariusius perversmą astronomijos moksle. Keplerio dėsniai buvo vienas iš pagrindų, kuriais remdamasis Niutonas atrado gravitacijos dėsnį (g. 1571 m.).
- 1670 m. – Janas Amosas Komenskis, čekų humanistas, rašytojas, pedagogas[5][6] (g. 1592 m.).
- 1787 m. – Kristofas Vilibaldas (fon) Gliukas, vienas žymiausių klasikinės operos vokiečių kompozitorių iš Bohemijos. Žymiausia opera – „Orfėjas ir Euridikė“ (g. 1714 m.).
- 1832 m. – Žanas Baptistas Sėjus, prancūzų ekonomistas ir prekybininkas (g. 1767 m.).
- 1863 m. – Frederikas VII, 1848–1863 m. Danijos karalius (g. 1808 m.).
- 1868 m. – Jakob Mayer Rothschild, prancūzų bankininkas, Rotšildų (Rothschild) šeimos atstovas (g. 1792 m.).
- 1905 m. – Ivanas Sečenovas, rusų fiziologas, refleksų teorijos kūrėjas[7][8][9] (g. 1829 m.).
- 1908 m. – Imperatorienė Cisi, kilusi iš Mandžiūrijos Jehe Naros klano. Tai buvo stipri ir charizmatiška asmenybė, tapusi Čing dinastijos de facto lydere ir nuo 1861 m. iki 1908 m. valdžiusi Kiniją. Daugelis istorikų jos valdymo metodus įvardina kaip despotizmą ir sieja ją su imperatoriškosios Kinijos žlugimu (g. 1835 m.).
- 1916 m. – Henrikas Senkevičius, lenkų rašytojas. 1905 m. gavo Nobelio literatūros premiją. Jis buvo šeštasis rašytojas, gavęs šią premiją (g. 1846 m.).
- 1917 m. – Émile Durkheim, prancūzų sociologas ir antropologas, laikomas vienu sociologijos ir socialinės antropologijos mokslo pradininkų (g. 1858 m.).
- 1919 m.:
- Alfred Werner, 1913 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[10] (g. 1866 m.).
- Michailas Dolivo-Dobrovolskis, Vokietijos rusų elektrotechnikas, išradėjas (g. 1862 m.).
1929 m. – Maksas Ebertas, vokiečių archeologas, daktaras (g. 1879 m.).
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.