Birželio 8

Birželio 8 yra 159-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 160-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 206 dienos.

Geg – Birželis – Lie
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
					1	2
3	4	5	6	7	8	9
10	11	12	13	14	15	16
17	18	19	20	21	22	23
24	25	26	27	28	29	30
2024

Informacija

Šventės

Geriausių draugų diena

Vardadieniai

Medardas – Merūnas – Eigintė – Edgaras

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1749 m. – Vilniuje kilo didelis gaisras.^[1]
• 1926 m. –
  • Kaune, bandydamas lėktuvą „Dobi III“, žuvo Jurgis Dobkevičius;
  • Beveik visą Salantų miestelį sunaikino naktį kilęs gaisras.
• 1946 m. – Vatikano radijo lietuviškų laidų skyrius atnaujino transliacijas;
• 1993 m. – nutarta Būtingėje statyti naftos terminalą;
• 1999 m. – Lietuva pirmą kartą išrinkta į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) valdymo tarybą.

Gimimo dienos

• 1801 m. – Mauricijus Maurikis Griškevičius-Hriškevičius, teisininkas, istorikas, publicistas, žurnalistas, spaudos darbuotojas (m. 1864 m.).
• 1815 m. – Jonas Juška, Lietuvos kalbininkas (m. 1886 m.).
• 1921 m. – Antanas Mončys, Lietuvos skulptorius modernistas (m. 1993 m.).
• 1924 m.:
  • Izabelė Čepkevičiūtė-Juodagalvienė, Lietuvos teatro aktorė (m. 1991 m.).
  • Medardas Bavarskas, lietuvių rašytojas, poetas (m. 1989 m.).
  • Vladislovas Michelevičius, Lietuvos vyskupas (m. 2008 m.).
• 1933 m. – Algimantas Knašas, Lietuvos pedagogas, dviratininkas sportinis turistas. Vienas sportinio dviračių turizmo pradininkų Lietuvoje.
• 1936 m. – Juozas Aputis, Lietuvos prozininkas, vertėjas (m. 2010 m.).
• 1937 m.:
  • Algirdas Vaseris, prozininkas^[2].
  • Vytautas Dudėnas, finansininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1942 m.:
  • Danutė Martinkėnienė, pedagogė, Lietuvos politinė veikėja.
  • Zigmuntas Jonas Beresnevičius, Lietuvos chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1944 m. – Romas Kaunietis, Lietuvos kraštotyrininkas.
• 1948 m.:
  • Edvardas Strončikas, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Stasys Glėbus, Lietuvos inžinierius mechanikas, technikos mokslų daktaras (m. 2008 m.).
• 1951 m.:
  • Antanas Odinas, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Jašinskas, Lietuvos gydytojas oftalmologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1954 m.:
  • Irena Cucėnienė, gydytoja, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Jonas Isajevas, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Kęstutis Palionis, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vygantas Dilys, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m. – Algis Miškinis, Lietuvos ir Varėnos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Vytautas Peleckis, Lietuvos ir Šiaulių miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Romualdas Biknius, pedagogas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m. – Arūnas Vinčiūnas, lietuvių diplomatas.
• 1976 m. – Paulius Velaikis, asmeninis treneris, sveikos gyvensenos ir fizinio pasiruošimo konsultantas, specialistas sveikos mitybos ir maisto papildų vartojimo klausimais.
• 1987 m. – Vaida Kelečiūtė, Lietuvos lengvaatletė, kūjo metikė. 2009 m. ji tapo Lietuvos kūjo metimo čempione. Tais pačiais metais ji dalyvavo Kaune vykusiame Europos iki 23 m lengvosios atletikos čempionate.

Mirtys

• 1900 m. – Petras Matulaitis, Lietuvos gydytojas, tautinio sąjūdžio veikėjas (g. 1865 m.).
• 1917 m. – Vladislovas Opulskis, kunigas, knygnešys (g. 1875 m.).
• 1926 m. – Jurgis Dobkevičius, Lietuvos karo lakūnas, aviacijos inžinierius, lėktuvų konstruktorius (g. 1900 m.).
• 1942 m. – Vladas Kuzma, Lietuvos chirurgas (g. 1892 m.).
• 1956 m. – Juozas Bagdonas, gydytojas, knygnešys, lietuvių spaudos darbuotojas, politinis veikėjas (g. 1866 m.).
• 1958 m. – Adolfas Birontas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1885 m.).
• 1980 m. – Vladas Žukas, chorvedys (g. 1906 m.).
• 1982 m. – Vladas Dzindziliauskas, Lietuvos futbolininkas, stalo tenisininkas, treneris, Lietuvos futbolo, krepšinio, lauko teniso, ledo ritulio rinktinės narys (g. 1913 m.).
• 1987 m.:
  • Kazimieras Jasiūnas, Lietuvos ekonomistas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1908 m.).
  • Vincas Vaitekūnas, kraštotyrininkas, muziejininkas (g. 1908 m.).
• 1993 m. – Jonas Matulionis, Lietuvos matematikas, pedagogas, socialinių mokslų daktaras (g. 1906 m.).
• 2003 m. – Leonas Švedas, dvikalbis Lietuvos ir Lenkijos poetas bei prozininkas, choro dainininkas (g. 1918 m.).
• 2004 m.:
  • Janina Akstinavičienė, pedagogė, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinė bei visuomenės veikėja (g. 1954 m.).
  • Jonas Bulota, Lietuvos žurnalistas, literatūrologas, pedagogas, satyrų autorius (g. 1923 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1946 – Įsteigta tarptautinė žurnalistų organizacija;
• 1953 – JAV Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad Kolumbijos apygardos restoranai negali atsisakyti aptarnauti juodaodžių klientų;
• 1963 – Amerikos kardiologai paskelbė pirmą kampaniją prieš rūkymą;
• 1965 – JAV pajėgoms duotas įgaliojimas Pietų Vietname vykdyti puolamojo pobūdžio operacijas;
• 1969 – Ričardas Niksonas paskelbė, kad JAV iš Pietų Vietnamo išves 25 000 JAV kareivių;
• 1984 – Į JAV kino aktorių gildiją priimtas Disnėjaus personažas ančiukas Donaldas;
• 1990 – Rusijos Federacija paskelbė savo įstatymų viršenybę prieš Tarybų Sąjungos įstatymus;
• 1995 – Išėjo pirmoji vieša PHP versija;
• 2000 – Vladimiras Putinas Čečėnijoje įvedė tiesioginį valdymą iš Maskvos;
• 2005 – Aukcione Londone už 546 tūkst. svarų (beveik 2 mln. 811 tūkst. litų) parduotas prieš 500 metų sudarytas žemėlapis, kuriame pirmą kartą pavartotas žodis „Amerika“.

Gimimo dienos

• 1810 m. – Robertas Šumanas, vokiečių kompozitorius ir įtakingas muzikos kritikas, vienas žymiausių XIX a. kūrusių kompozitorių romantikų. Priskiriamas estetizmo krypčiai (m. 1856 m.).
• 1851 m. – Žakas Arsenė D’Arsonvalis, prancūzų gydytojas ir fizikas (m. 1940 m.).
• 1867 m. – Frank Lloyd Wright, žymus amerikiečių architektas, padaręs ypatingai didelę įtaką moderniosios architektūros radai (m. 1959 m.).
• 1912 m. – Harry Holtzman, amerikiečių aktorius^[3] (m. 1987 m.).
• 1916 m. – Fransis Haris Komptonas Krikas, anglų biochemikas ir genetikas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 2004 m.).
• 1918 m. – Robert Preston, amerikiečių aktorius^[4] (m. 1987 m.).
• 1920 m. – Ivanas Nikitovičius Kožedubas, TSRS aviacijos maršalas, tris kartus Tarybų Sąjungos didvyris (1944, 1944, 1945) (m. 1991 m.).
• 1925 m. – Jean Renaudie, prancūzų architektas, urbanistas (m. 1981 m.).
• 1930 m.:
  • Robert John Aumann, 2005 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[5].
  • Tiboras Žirošas, praeityje garsus Vengrijos krepšininkas ir treneris, rungtyniavęs Vengrijos rinktinėje.
• 1947 m. – Eric F. Wieschaus, 1995 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[6].
• 1951 m. – Bonnie Tyler, Jungtinės Karalystės roko muzikos atlikėja. Gerai žinoma dėl savito užkimusio balso.
• 1955 m. – Timas Bernersas Lee, žymus anglų mokslininkas, išradėjas, sukūręs svetainių aprašymo kalbą HTML.
• 1973 m. – Jerónimo Javier Gil Manzaress, Venesuelos aktorius.
• 1975 m. – Andrés Palacio, Čilės aktorius. Su aktore Paola Nunez jis vaidino telenovelėje Mientras Haya Vida ir telenovelėje „Asmens Sargybinis“.
• 1977 m. – Kanye Omari West, JAV muzikos prodiuseris bei atlikėjas. Jis išleido savo debiutinį albumą The College Dropout, antrąjį albumą Late Registrationir trečiąjį albumą Graduation. Visi albumai: The College Dropout, Late Registration ir Graduation sulaukė didelio pripažinimo, atnešdami West’ui 10 Grammy apdovanojimų. Kanye Westas taip pat vadovauja savo nuosavai įrašų kompanijai, GOOD Music.
• 1983 m. – Kim Klaisters, Belgijos tenisininkė, buvusi pirma pasaulio raketė.
• 1984 m.:
  • Chavjeras Maskerano, Argentinos futbolininkas. Žaidžia saugo pozicijoje Argentinos futbolo rinktinėje ir Premier League Liverpool klube.
  • Viktoras Maksimiljanas Pereira Paesas, Urugvajaus futbolininkas, rungtyniaujantis krašto gynėjo pozicijoje. Yra Portugalijos klubo SL Benfica žaidėjas.

Mirtys

• 218 m. – Markas Opelijus Antoninas Diadumenianas, Romos imperatoriaus Makrino sūnus, tėvui tarnavęs 217 m. gegužę – 218 m. cezariu, o 218 m. augustu (g. 208 m.).
• 632 m. – Mahometas, islamo pradininkas, musulmonų laikomas paskutiniuoju iš pranašų, per kurį Alachas perdavė Koraną. Taip pat diplomatas, prekiautojas, filosofas, oratorius, įstatymų leidėjas, reformatorius ir karinis lyderis. Maiklo H. Harto sudarytame įtakingiausių pasaulio istorijos asmenybių sąraše Mahometas užėmė pirmąją vietą (g. 570 m.).
• 1768 m. – Johanas Joachimas Vinkelmanas, vokiečių menotyrininkas, menotyros pradininkas (g. 1717 m.).
• 1845 m. – Endriu Džeksonas, 7-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, ėjęs pareigas nuo 1829 iki 1837 metų (g. 1767 m.).
• 1874 m. – Kočizas, čirikivavų apačių čokonų („centrinių“ arba „tikrųjų“ čirikavų) giminės vadas ir 1861 m. prasidėjusio maišto prieš baltuosius lyderis. Kočizo apygarda Arizonoje pavadinta jo vardu (g. 1815 m.).
• 1876 m. – Ameandyn-Auror-Liusyl-Diupean, baronienė Diudvan, prancūzų novelistė ir feministė (g. 1804 m.).
• 1924 m. – Džordžas Meloris, anglų alpinistas, trijų pirmųjų britų ekspedicijų į Everestą dalyvis. Trečiosios ekspredicijos metu, 1924 m. birželio mėnesį Meloris ir jo porininkas Endriu Irvainas (Andrew Irvine) kopdami į viršūnę dingo Everesto šiaurės rytų šlaite. 1999 m. Melorio kūnas buvo aptikas 8160 m aukštyje. Iki šiol nėra aišku, ar Meloriui bei Irvainui pavyko pasiekti Everesto viršūnę (g. 1886 m.).
• 1968 m. – Ludovico Scarfiotti, buvęs automobilių sporto lenktynininkas iš Italijos (g. 1933 m.).
• 1970 m. – Abraham Harold Maslow, amerikietis psichologas ir vienas iš humanistinės psichologijos įkūrėjų. Jis labiausiai žinomas kaip poreikių hierarchijos teorijos autorius.^[7] Maslow ir kitų humanistinių psichologų darbai padėjo pagrindus 1998 m. susiformavusiai pozityviajai psichologijai (g. 1908 m.).
• 2009 m. – Omar Bongo, Gabono prezidentas (g. 1935 m.).
• 2020 m. – Pierre Nkurunziza, Burundžio prezidentas ir Demokratijos gynybos nacionalinio komiteto (politinės partijos) vadovas (g. 1963 m.).

Nuorodos

1. Lietuvos istorijos metraštis 2017 metai, 2, Lietuvos  istorijos institutas, p. 167, 173
2. Algirdas Vaseris. Archyvuota kopija 2009-10-24 iš Wayback Machine projekto.
3. Harry Holtzman. Biografija.
4. Robert Preston. Informacija.
5. (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
6. (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
7. http://www.scimednet.org/bibliography/transpers_approaches.htm Archyvuota kopija 2009-01-06 iš Wayback Machine projekto.