Tadas Vrublevskis

Tadas Vrublevskis (lenk. Tadeusz Wróblewski, 1858 m. lapkričio 8 d. Vilniuje – 1925 m. liepos 3 d. Vilniuje) – teisininkas, advokatas, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas.

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Tadas Vrublevskis
Tadas Vrublevskis
Vrublevskiai
Gimė	1858 m. lapkričio 8 d. Vilniuje
Mirė	1925 m. liepos 3 d. (66 metai) Vilniuje
Tėvas	Eustachijus Vrublevskis
Motina	Emilija Beniovska
Veikla	teisininkas, advokatas, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas.

Mokslų akademijos biblioteka Vilniuje

Biografija

Gimęs žinomo gydytojo homeopato šeimoje, medicinos mokslų baigti negalėjo, nes ir iš Petrapilio medicinos – chirurgijos akademijos, tiek iš Varšuvos universiteto buvo pašalintas už priklausymą slaptai Lenkijos ir Lietuvos revoliucionierių organizacijai. 1881 m. buvo dvejiems metams ištremtas į Tobolsko guberniją.^[1] 1886 m. eksternu baigė Petrapilio universitetą ir tapo teisės magistru.

Dirbo advokato padėjėju Petrapilyje, o po tėvų mirties 1891 m. grįžo į Vilnių. Gyveno paveldėtame bute Universiteto g. 9, tėvai čia buvo sukaupę didelę biblioteką. Iš tėvų paveldėtas santaupas ir iš advokato praktikos gaunamas pajamas skyrė tos bibliotekos rinkiniams gausinti. T. Vrublevskiui pavyko sukaupti Lietuvos istorijai ir Vilniaus miesto praeičiai vertingas knygas, senuosius rankraščius, dokumentus, žemėlapius, planus, fotografijas, atvirukus, taip pat rinko raižinius, paveikslus ir kitus muziejinius eksponatus. 1907 m. jis įsigijo grafų Pliaterių biblioteką su meno rinkiniu.

Sukaupė didelę masonų ložės kolekciją – iš Henriko Taturos, gyvenusio Minske, palikimo, 1909 m. iš Rusijos mokslų akademijos akademiko, rusų teatro veikėjo, rašytojo Ivano Jelagino (1725–1794 m.) palikimo, o 1913 m. – iš Vitebsko kolekcionieriaus Vaclovo Fedorovičiaus našlės Emilijos Fedorovič, iš prelato Michalo Dulskio, Dominyko Moniuškos, Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Volfgango Bartolomiejaus Bieniovskio rinkinių. Rinkiniuose buvo visas komplektas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės masonų ložių ženklų, tarp jų visų 7 laipsnių lietuviškų ložių ženklai, kitų vietovių masonų ložių ženklai, atspaudai, medaliai, „Narsus lietuvis“ ložės įstatų projekto rankraštis, apeigų taurė. 1899 m. pats įkūrė ir iki 1914 m. vadovavo promasoniškai Neošubravcų draugijai.

Visuomenėje didėjo nepasitenkinimas carine politika, teismuose daugėjo politinių bylų. T. Vrublevskiui daugelyje iš jų teko dalyvauti. Jis pagarsėjo kaip skriaudžiamųjų gynėjas. 1905–1907 m. revoliucijos metu gynė per 400 teisiamųjų, bet ypač pagarsėjo leitenanto Piotro Šmito byloje. Jo kolekcijoje buvo leitenanto Šmito portretas.

Nuosekliai pasisakė prieš vienos tautos išskirtinumą, reikalaudamas pavergtoms tautoms autonominių teisių.^[1] Palaikydamas federalinės valstybės idėją, kaip nuoseklus demokratas, Pirmojoje ir Trečiojoje Rusijos Valstybės Dūmose gynė Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos teritorijų ir tautų valstybinį savarankiškumą. 1910 m. žurnalo „Visuomenė“ bendradarbis.^[1]

Kai Vilnius ir Vilniaus kraštas buvo prijungtas prie Lenkijos, išliko lietuvių gynėjas, palaikė juos daugelyje teisminių bylų.

1922 m. vienbalsiai buvo priimtas Lietuvių mokslo draugijos garbės nariu.^[1] Draugijoje, taip pat ir jos organizuotuose aukštuosiuose mokslo kursuose skaitydavo paskaitas iš Vilniaus ir Lietuvos istorijos.

Dar 1912 m., siekdamas Vilniuje įkurti viešąją biblioteką, buvo įsteigęs Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių bibliotekos draugiją,^[1] kuri po 10 metų buvo pertvarkyta į Vrublevskių mokslinės pagalbos draugiją. 1913 m. vasario 13 d. draugijai T. Vrublevskis perleido kolekciją, kurią sudarė apytikriai 65 000 tomų knygų, 3000 graviūrų, daugiau nei 100 žemėlapių ir planų, daug įvairaus pobūdžio dokumentų ir rankraščių, taip pat paveikslų, skulptūrų, numizmatikos rinkinių.^[1] 1925 m. sutiko bibliotekos rinkinius perduoti Vilniaus miesto globai, tačiau iškėlė sąlygą, kad ši biblioteka jokiomis aplinkybėmis neturi būti išvežta ar išblaškyta. Baigiantis deryboms dėl bibliotekos, T. Vrubvlevskis mirė.

Išnašos

1. TADAS VRUBLEVSKIS IR JO BIBLIOGRAFIJOS RODYKLĖ. Mokslo Lietuva. Nuoroda tikrinta 2021-07-16.