1899 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
  | |
| Dešimtmečiai: | |
| Šimtmečiai: | |
| 2 tūkstantmetis | |
Įvykiai
- Rugpjūčio 20 d. – Palangoje suvaidintas pirmasis viešas lietuviškas spektaklis – Antano Vilkutaičio-Keturakio „Amerika pirtyje“.
Nedatuoti
- Vilniuje pradėjo veikti promasoniška Neošubravcų draugija, kuriai vadovavo advokatas Tadas Vrublevskis (Tadeusz Wrublewski).
Gimtadieniai
| Gimtadieniai |
- Sausio 22 d.:
- Justas Paleckis, Lietuvos žurnalistas ir politikas, laikinasis Lietuvos prezidentas, aktyviai prisidėjo įvedant tarybinę santvarką Lietuvoje (m. 1980 m.).
- Kazys Labutis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1975 m.).
- Sausio 25 d. – Stasys Jankauskas, Lietuvos veterinarijos gydytojas (m. 1997 m.).
- Sausio 26 d. – Pranas Vainauskas, Lietuvos teisininkas, politinis veikėjas, rezistentas (m. 1994 m.).
- Vasario 2 d. – Elena Bindokaitė-Kernauskienė, aktorė (m. 1990 m.).
- Vasario 23 d.:
- Teofilija Dragūnaitė-Vaičiūnienė, aktorė (m. 1995 m.).
- Vilius Bajoraitis-Bajoras, Mažosios Lietuvos choro dirigentas, kompozitorius, pedagogas (m. 1979 m.).
- Vasario 27 d. – Bronius Jonušas, kapelmeisteris, orkestrų ir chorų dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 1976 m.).
- Kovo 2 d. – Juozas Paukštelis, lietuvių rašytojas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas (m. 1981 m.).
- Kovo 4 d. – Stasys Neimanas, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, Bažnyčios išeivijoje generalinis superintendantas (m. 1995 m.).
- Kovo 17 d. – Mykolas Mačiukas, Lietuvos kariuomenės karininkas, generalinio štabo pulkininkas leitenantas, Lietuvos pasipriešinimo sovietinės okupacijos režimui veikėjas (m. 1950 m.).
- Kovo 19 d. – Juozas Matulis, mokslininkas fizikas, chemikas, ilgametis Lietuvos mokslų akademijos prezidentas (m. 1993 m.).
- Kovo 20 d. – Jonas Paukštys, SJ, Romos katalikų vienuolis jėzuitas, pedagogas (m. 1965 m.).
- Kovo 26 d. – Petras Četkauskas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1985 m.).
- Kovo 27 d. – Juozas Listopadskis, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, vėliau TSRS kariuomenės pulkininkas, pedagogas (m. 1971 m.).
- Kovo 29 d. – Nikodemas Švogžlys-Milžinas, Romos katalikų kunigas, rašytojas, kraštotyrininkas (m. 1985 m.).
- Balandžio 4 d. – Pranas Čepėnas, Lietuvos istorikas ir enciklopedininkas (m. 1980 m.).
- Balandžio 6 d. – Aleksandras Kutkus, Lietuvos dainininkas (tenoras) (m. 1969 m.).
- Balandžio 9 d. – Juozas Matutis, muzikos pedagogas ir chorvedys (m. 1977 m.).
- Balandžio 25 d. – Antanas Dvarionas, dainininkas (tenoras), vargonininkas, chorvedys (m. 1950 m.).
- Gegužės 2 d. – Juozas Žlabys Žengė, poetas, prozininkas[1] (m. 1992 m.).
- Gegužės 13 d. – Jonas Masiliūnas, Lietuvos ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1942 m.).
- Gegužės 30 d.:
- Petronėlė Vosyliūtė-Dauguvietienė, aktorė (m. 1986 m.).
- Salomėja Čerienė-Mulks-Staniulytė, dainininkė, chorvedė, kompozitorė, visuomenininke (m. 1970 m.).
- Liepos 11 d. – Juozas Daugėla, lietuvių publicistas (m. 1935 m.).
- Liepos 12 d. – Andrejus Sergejevičius Nesterenko, Lietuvos energetikas, Bačiūnų-Rėkyvos Valstybinės rajoninės elektrinės direktorius.
- Liepos 15 d. – Aleksandras, Lietuvos pasienio policininkas (m. 1940 m.).
- Liepos 27 d. – Stanislavas Vaupšas, TSRS žvalgas, pulkininkas, Tarybų Sąjungos Didvyris (1944 m.) (m. 1976 m.).
- Rugpjūčio 9 d.:
- Gražina Matulaitytė-Rannit, Lietuvos dainininkė (lyrinis sopranas) (m. 1993 m.).
- Vytautas Rauba, karo lakūnas, leitenantas savanoris (m. 1920 m.).
- Rugpjūčio 13 d. – Elžbieta Mikalauskaitė, Lietuvos kalbininkė, viena fonetikos mokslo pradininkių Lietuvoje (m. 1970 m.).
- Rugpjūčio 16 d.:
- Blažiejus Abraitis, Lietuvos gydytojas histologas (m. 1975 m.).
- Vanda Daugirdaitė-Sruogienė, istorikė, pedagogė, visuomenės veikėja. Balio Sruogos žmona (m. 1997 m.).
- Rugpjūčio 23 d. – Ipolitas Tvirbutas, Lietuvos teatro aktorius, režisierius (m. 1968 m.).
- Rugpjūčio 26 d. – Vaclovas Rymavičius, vargonininkas ir chorvedys (m. 1972 m.).
- Rugpjūčio 29 d. – Tomas Stonis, pedagogas, lituanistas, vertėjas, LTSR nusipelnęs mokytojas (1951 m.) (m. 1985 m.).
- Rugsėjo 8 d. – Kazys Grinius, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. 1965 m.).
- Rugsėjo 15 d. – Leonardas Peseckas, Lietuvos lakūnas, pirmasis Lietuvos karo aviacijos majoras.[2] (m. 1976 m.).
- Rugsėjo 17 d. – Jonas Mikėnas, Lietuvos karo lakūnas, majoras, keramikas, skulptorius (m. 1988 m.).
- Rugsėjo 22 d. – Stasys Dautartas, Lietuvos teatro režisierius, dainininkas (tenoras), baleto artistas (m. 1989 m.).
- Rugsėjo 23 d. – Juozas Lomanas, Lietuvos filosofas, teologas, kunigas (1923 m.) (m. 1959 m.).
- Rugsėjo 25 d. – Izidorius Eduardas Kraunaitis, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. 1964 m.).
- Spalio 18 d. – Antanas Kučingis, Lietuvos dainininkas (bosas) - Lietuvos kariuomenės štabo karininkas, karo topografas, politinis kalinys (m. 1983 m.).
- Spalio 26 d. – Jonas Matusas, Lietuvos istorikas, kunigas (m. 1962 m.).
- Spalio 28 d.:
- Adolfas Lapšys, teisininkas, Lietuvos karinis veikėjas, teismo pulkininkas (m. 1942 m.).
- Viktoras Kamantauskas, Lietuvos kalbininkas, vertėjas (m. 1951 m.).
- Spalio 30 d.:
- Antanas Žvironas, fizikas, politikas (m. 1954 m.).
- Petras Jakštas, švietėjas, bibliofilas, Mažosios Lietuvos istorijos tyrėjas, Lietuvos kariuomenės karininkas (majoras), XXVII knygos mėgėjų draugijos narys (m. 1988 m.).
- Lapkričio 7 d. – Vincas Kemežys, Lietuvos žurnalistas (m. 1947 m.).
- Lapkričio 22 d. – Jonas Viržonis, vargonininkas, chorvedys ir pedagogas.[3] (m. 1999 m.).
- Gruodžio 5 d. – Juozas Narakas, Lietuvos karinis ir visuomenės veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. 1989 m.).
- Gruodžio 12 d.:
- Augustinas Gricius, rašytojas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas, visuomenės veikėjas (m. 1972 m.).
- Jonas Raudonis, Lietuvos agronomas, IV Seimo narys, visuomenės veikėjas, tremtinys (m. 1978 m.).
- Abraomas Kisinas, Lietuvos geobotanikas, gamtos mokslų daktaras (m. 1945 m.).
- Adelė Galaunienė-Nezabitauskaitė, Lietuvos dainininkė (kolaratūrinis sopranas), muzikos mokytoja, dirigentė (m. 1895 m.).
- Antanas Samuolis, lietuvių tapytojas, vienas talentingiausių ketvirto dešimtmečio jaunosios kartos atstovų (m. 1942 m.).
- Kostas Dambrauskas, mokytojas, radijo aparatūros konstruktorius (m. 1958 m.).
Neaprašyti
- Balandžio 26 d. – Pranas Skardžius, kalbininkas, lituanistas[4];
- Gegužės 2 d. – Juozas Žlabys Žengė, poetas, prozininkas (m. 1992).[5]
Mirtys
- Balandžio 19 d. – Stanislovas Kerbedis, Lietuvos tiltų inžinierius (g. 1810 m.).
- Lapkričio 16 d. – Vincas Kudirka, gydytojas; lietuvių prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas, varpininkas, laikraščio „Varpas" redaktorius, vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų. Lietuvos Respublikos himno autorius (g. 1858 m.).
Nedatuota
- Leonas Mikalauskas, vienas pirmųjų socialistų Lietuvoje (g. 1870 m.).
Gimtadieniai
| Gimtadieniai |
- Sausio 8 d.:
- Juozas Vitas, tarybinis revoliucinis ir partinis veikėjas, Tarybų Sąjungos didvyris (m. 1943 m.).
- Solomonas Bandaranaikė, Ceilono ministras pirmininkas nuo 1956 m. 1959 m. jis buvo nužudytas, o po metų salos vadove tapo jo našlė[6] (m. 1959 m.).
- Sausio 12 d. – Paul Hermann Müller, 1948 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[7] (m. 1965 m.).
- Sausio 17 d. – Alfonsas Gabrielis Kaponė, garsus JAV gangsteris, oficialiai – prekiautojas naudotais baldais (m. 1947 m.).
- Sausio 30 d. – Max Theiler, 1951 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[7] (m. 1972 m.).
- Vasario 7 d. – Arvydas Pelšė, latvių komunistas, TSRS valstybės ir partinis veikėjas (m. 1983 m.).
- Kovo 11 d. – Frederikas IX, 1947-1972 m. Danijos karalius (m. 1972 m.).
- Kovo 13 d. – John Hasbrouck van Vleck, amerikiečių fizikas, Nobelio Prizo laureatas (m. 1980 m.).
- Kovo 29 d. – Lavrentijus Pavlovičius Berija, TSRS NKVD veikėjas, vidaus reikalų liaudies komisaras (1939–1945), vienas pagrindinių trečio-penkto dešimtmečio masinių represijų organizatorių, centrinio partijos komiteto nurodymu organizavo trėmimus, tarp jų ir 1941 bei 1945 metų trėmimus iš Lietuvos (m. 1953 m.).
- Balandžio 22 d. – Vladimiras Vladimirovičius Nabokovas, daugiakalbis Amerikos rusų rašytojas, rašęs daugiausia romanus (m. 1977 m.).
- Balandžio 23 d. – Bertil Gotthard Ohlin, 1977 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[8] (m. 1979 m.).
- Balandžio 29 d. – Edward Kennedy "Duke" Ellington, amerikiečių džiazo kompozitorius, pianistas ir orkestro vadovas. Duke Ellington žinomas kaip vienas įtakingiausių džiazo, o gal ir visos amerikiečių muzikos, figūrų (m. 1974 m.).
- Gegužės 7 d. – Brunas Kalninis, Latvijos ir tarptautinio darbininkų judėjimo veikėjas (m. 1990 m.).
- Gegužės 8 d. – Friedrich August von Hayek, austrų kilmės britų ekonomistas. Kartu su Ludwig von Mises buvo svarbiausias austrų mokyklos atstovas ir laisvosios rinkos gynėjas (m. 1992 m.).
- Gegužės 10 d. – Fred Astaire, amerikiečių aktorius ir šokėjas[9] (m. 1987 m.).
- Gegužės 31 d. – Leonidas Leonovas, rusų rašytojas (m. 1994 m.).
- Birželio 3 d. – Georg von Békésy, 1961 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[7] (m. 1972 m.).
- Birželio 12 d. – Fritz Albert Lipmann, 1953 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[7] (m. 1986 m.).
- Birželio 14 d. – Jasunaris Kavabata, Japonijos trumpų istorijų rašytojas ir novelistas, kurio kukli, lyriška ir subtili proza laimėjo Nobelio literatūros premiją 1968 m., tapdamas pirmuoju šią premija gavusiu japonu (m. 1972 m.).
- Liepos 21 d. – Ernest Miller Hemingway, amerikiečių romanistas ir novelistas, trumpų istorijų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (m. 1961 m.).
- Liepos 23 d. – Gustav Walter Heinemann, vokiečių politikas, trečiasis Vokietijos Federalinis Prezidentas (1969-1974), Vokietijos teisingumo ministras, Eseno meras, SPD veikėjas (m. 1976 m.).
- Rugpjūčio 13 d. – Alfredas Hičkokas, kino režisierius ir prodiuseris, kilęs iš Didžiosios Britanijos, tačiau vėliau dirbęs ir JAV. Hičkokas padarė didelę įtaką detektyvo, trilerio žanrams, pagarsėjo savo saspenso technikomis (m. 1980 m.).
- Rugpjūčio 19 d. – Karl Gero Herzog von Urach Graf von Württemberg, vokiečių aristokratas, kariškis, architektas, trečiasis Uracho hercogas (m. 1981 m.).
- Rugpjūčio 23 d. – Alberas Klodas, Belgijos biochemikas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1983 m.).
- Rugpjūčio 24 d. – Chorchė Luisas Borchesas, Argentinos rašytojas, fantastinių novelių, esė, poemų autorius, literatūros kritikas, vertėjas (m. 1986 m.).
- Rugsėjo 3 d. – Frank Macfarlane Burnet, 1960 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[7] (m. 1985 m.).
- Spalio 19 d. – Miguel Ángel Asturias Rosales, Gvatemalos rašytojas, diplomatas. Nobelio literatūros premijos laureatas (1967 m.) (m. 1974 m.).
- Spalio 24 d. – Ferhat Abbas, Alžyro respublikos laikinosios vyriausybės prezidentas, šias pareigas ėjo nuo 1962 m. rugsėjo 20 d. iki 1963 m. rugsėjo 15 d.[10] (m. 1985 m.).
- Spalio 27 d. – Nikolajus Doležalis, rusų energetikas, išradėjas, akademikas (m. 2000 m.).
- Lapkričio 13 d. – Huang Sianfan, žymus kinų istorikas, antropologas ir Bagui mokyklos įkūrėjas.[11] (m. 1982 m.).
- Gruodžio 1 d. – Gaetano „Tommy“ Lucchese, Niujorko Lukezės mafijos šeimos bosas. Nors šeima pasivadino jo vardu, Lukezė nebuvo jos įkūrėjas, o tik trečiasis donas (m. 1967 m.).
- Gruodžio 25 d. – Humphrey DeForest Bogart, amerikiečių aktorius, dažnai vadinamas kultūrine ikona.[12][13][14][15] (m. 1957 m.).
- Gruodžio 27 d. – Georgis Leonidzė, gruzinų poetas. Gruzijos mokslų akademijos narys (m. 1966 m.).
Neaprašyti
- Spalio 24 d. – Ferhat Abbas (m. 1985), Alžyro respublikos laikinosios vyriausybės prezidentas, šias pareigas ėjo nuo 1962 m. rugsėjo 20 d. iki 1963 m. rugsėjo 15 d.
Mirtys
- Kovo 26 d. – Dragotinas Kette, slovėnų poetas, impresionizmo ir neoromantizmo atstovas. Kartu su Josipu Murnu, Ivanu Cankaru ir Otonu Župančičiumi jis yra laikomas slovėnų modernios literatūros pradininku (g. 1876 m.).
- Birželio 3 d. – Johanas Štrausas Jaunesnysis, austrų kompozitorius ir dirigentas (g. 1825 m.).
- Spalio 28 d. – Otmaras Mergentaleris, rašomosios mašinėlės išradėjas (g. 1854 m.).
- Lapkričio 20 d. – Augustas Daugulis, pirmasis profesionalus latvių grafikas (g. 1830 m.).
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
