1900 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
  | |
| Dešimtmečiai: | |
| Šimtmečiai: | |
| 2 tūkstantmetis | |
Įvykiai
Gimtadieniai
| Gimtadieniai |
- Sausio 1 d.:
- Juozas Andrius, kartografas ir topografas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1988 m.).
- Viktoras Dineika, Lietuvos teatro aktorius, režisierius (m. 1968 m.).
- Sausio 6 d. – Alfonsas Misiukas-Misiūnas, Lietuvos fizikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras (m. 1996 m.).
- Sausio 12 d. – Pranas Gudynas, Lietuvos karinis veikėjas, kapitonas (1929 m., po mirties) (m. 1929 m.).
- Sausio 14 d. – Juozas Gražulis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1946 m.).
- Sausio 18 d. – Juozas Tarvydas, literatūros tyrinėtojas, kritikas (m. 1973 m.).
- Sausio 24 d.:
- Antanas Bistrickas, Lietuvos statybos inžinierius, architektas (m. 1971 m.).
- Antanas Gruodis, teisininkas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1993 m.).
- Sausio 25 d. – Vaclovas Čižiūnas, lietuvių pedagogas, visuomenės veikėjas (m. 1980 m.).
- Vasario 2 d. – Josifas Dubravinas, rusų ir lietuvių teatro aktorius (m. 1979 m.).
- Vasario 8 d. – Kazys Jurašunas, aktorius (m. 1975 m.).
- Vasario 9 d. – Jonas Januškis, Lietuvos redaktorius, ekonomistas, kooperatininkas, žurnalistas, politinis veikėjas (m. 1963 m.).
- Vasario 22 d. – Kazimieras Gečys, Lietuvos katalikų kunigas, istorikas, teologijos (1935 m.) ir filosofijos daktaras (m. 1986 m.).
- Vasario 24 d.:
- Augustinas Povilaitis, tarpukario Lietuvos respublikos Saugumo departamento direktorius (m. 1941 m.).
- Jurgis Brūvelaitis, Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas (m. 1995 m.).
- Kovo 2 d. – Erichas Maškė, vokiečių Prūsijos istorikas (m. 1982 m.).
- Kovo 4 d. – Juozas Jankauskas, Lietuvos karo lakūnas, LF karinio padalinio „Kęstutis“ generalinio štabo viršininkas, pulkininkas leitenantas, politinis veikėjas, rezistentas (m. 1967 m.).
- Kovo 8 d. – Alfonsas Vytautas Braziulis, Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas (m. 1982 m.).
- Kovo 23 d. – Jurgis Dobkevičius, Lietuvos karo lakūnas, aviacijos inžinierius, lėktuvų konstruktorius (m. 1926 m.).
- Kovo 31 d. – Dina Kuncevič, gydytoja rentgenologė, medicinos mokslų daktarė (m. 1976 m.).
- Balandžio 3 d. – Jonas Dikinis, Lietuvos aktorius (m. 1978 m.).
- Balandžio 17 d. – Steponas Garbačiauskas, Lietuvos sporto žurnalistas, lengvaatletis, futbolininkas, diplomatas. Vienas sporto pradininkų Lietuvoje (m. 1983 m.).
- Gegužės 15 d. – Leiba (Liolia) Hofmekleris, Lietuvos dirigentas, pianistas (m. 1941 m.).
- Gegužės 30 d. – Antanas Minkevičius, Lietuvos botanikas ir mikologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (m. 1998 m.).
- Birželio 13 d. – Jonas Macijauskas, Lietuvos sovietinis karinis veikėjas, generolas majoras (1944 m.) (m. 1981 m.).
- Birželio 19 d. – Antanas Breimelis, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. 1950 m.).
- Liepos 7 d. – Jonas Nainys, Lietuvos veterinarijos gydytojas, veterinarijos mokslų daktaras, Lietuvos veterinarijos akademijos rektorius (m. 1984 m.).
- Liepos 8 d. – Jonas Tijūnas, darbuotojas, visuomenės veikėjas, buvo Šiaulių apskrities pašto viršininkas.
- Liepos 19 d. – Fabijonas Neveravičius, rašytojas[1] (m. 1981 m.).
- Rugpjūčio 6 d. – Marijona Čilvinaitė, etnografė, kraštotyrininkė, bibliotekininkė, daugelio kraštotyrininkų mokytoja (m. 1995 m.).
- Rugpjūčio 20 d. – Adolfas Urbšas, karininkas, Lietuvos kariuomenės, vėliau - Raudonosios armijos generolas majoras (m. 1973 m.).
- Rugpjūčio 23 d. – Juozas Leimonas, Lietuvos ekonomistas, visuomenės veikėjas, daktaras (m. 1963 m.).
- Rugpjūčio 25 d. – Vladas Juodeika, Lietuvos ekonomistas, ekonomikos daktaras, visuomenės veikėjas (m. 1977 m.).
- Rugpjūčio 27 d. – Juozas Mickevičius, Lietuvos pedagogas, kraštotyrininkas, muziejininkas, Kretingos muziejaus direktorius, Kretingos rajono Garbės pilietis.[2] (m. 1984 m.).
- Rugsėjo 9 d. – Juozas Jakštas, Lietuvos istorikas, daktaras (m. 1989 m.).
- Rugsėjo 10 d. – Jakovas Ginzburgas, Lietuvos pianistas, pedagogas (m. 1963 m.).
- Rugsėjo 14 d. – Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, Lietuvos sporto žurnalistė, lengvaatletė, viena sporto pradininkių Lietuvoje (m. 1997 m.).
- Rugsėjo 17 d. – Boleslovas Ambrazas, vargonininkas, chorvedys, muzikos mokytojas (m. 1977 m.).
- Rugsėjo 20 d. – Steponas Briedis, teisininkas, Amerikos lietuvių visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1994 m.).
- Rugsėjo 29 d. – Pranas Daunys, rašytojas, pianistas, Lietuvos kariuomenės savanoris, Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos pradininkas (m. 1962 m.).
- Spalio 5 d. – Jonas Karutis, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1943 m.).
- Spalio 9 d. – Pranas Morkūnas, lietuvių poetas, vertėjas. Dadaistas imažinistas, apibūdinamas kaip ir turinio, ir formos avangardistas.[3] (m. 1941 m.).
- Spalio 14 d. – Antanas Kučinskas-Kučas-Gervydas, mokslininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas (m. 1988 m.).
- Spalio 15 d. – Pranas Vytautas Būdvytis, Lietuvos žurnalistas, poetas (m. 1975 m.).
- Lapkričio 12 d. – Leonas Taunys, Lietuvos kariuomenės kapitonas, pasipriešinimo judėjimo dalyvis (m. 1946 m.).
- Lapkričio 13 d. – Rapolas Čarnas, vienas iš keturių komunarų, LKP veikėjas (m. 1926 m.).
- Lapkričio 17 d.:
- Elzbieta Kardelienė-Raciborskaitė, Lietuvos dainininkė (lyrinis koloratūrinis sopranas) (m. 1999 m.).
- Pranas Lesauskis, Lietuvos vadybos specialistas, matematikas, matematikos daktaras, Lietuvos kariuomenės pulkininkas (m. 1952 m.).
- Lapkričio 19 d. – Stanislovas Biržiškis, Lietuvos agronomas, pedagogas, etnografas, Šilalės politinis ir visuomenės veikėjas, poetas (m. 1996 m.).
- Lapkričio 24 d. – Jonas Bučas, Lietuvos ekonomistas, ekonomikos daktaras, Vilniaus universiteto rektorius (m. 1973 m.).
- Lapkričio 29 d. – Rapolas Mackonis, Lietuvos rašytojas, žurnalistas (m. 1982 m.).
- Gruodžio 2 d. – Ipolitas Nauragis, karininkas, dainininkas (bosas), vargonininkas (m. 1982 m.).
- Gruodžio 26 d. – Jonas Marcinkevičius, Lietuvos rašytojas, dramaturgas (m. 1953 m.).
Mirtys
- Kovo 1 d. – Henrikas Bukauskis, antikvaras, bibliofilas, mecenatas (g. 1836 m.).
- Birželio 8 d. – Petras Matulaitis, Lietuvos gydytojas, tautinio sąjūdžio veikėjas (g. 1865 m.).
- Rugpjūčio 4 d. – Isakas Levitanas, rusų tapytojas peizažistas (g. 1860 m.).
- Rugpjūčio 21 d. – Aleksandras Fromas-Gužutis, Lietuvos rašytojas, vienas dramaturgijos lietuvių kalba pradininkų (g. 1822 m.).
- Rugpjūčio 29 d. – Brunonas Abakanovičius, lietuvių ir prancūzų matematikas, fizikas, elektrotechnikas, išradėjas, konstruktorius (g. 1852 m.).
- Rugsėjo 22 d. – Ignas Bitaitis, poetas, knygnešys (g. 1875 m.).
Nedatuota
- Andrius Botyrius, Lietuvos pedagogas, tautosakos rinkėjas (g. 1845 m.).
- Antanas Lingis-Velioniškis, (slapyvardis – A. Velioniškis), rašytojas, vertėjas, gydytojas[4] (g. 1869 m.).
Įvykiai
- Gegužės 14 d. – Paryžiuje atidarytos II Olimpinės žaidynės;
- Liepos 14 d. – uždarytos II Olimpinės žaidynės;
- Rugpjūčio 5 d. – Odesoje įvyko žydų pogromas.
Gimtadieniai
| Gimtadieniai |
- Sausio 1 d. – Čijunė Sugihara, Japonijos diplomatas, konsulinis pareigūnas, 1939–1940 m. rezidavęs Kaune kaip Japonijos imperijos vicekonsulas. Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo apie 10 000 Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų gyvybių; išdavinėjo vad. „gyvenimo vizas“ į Japoniją, oficialiai tam neturėdamas Japonijos vyriausybės pritarimo (m. 1986 m.).
- Sausio 4 d. – Džeimsas Bondas, amerikiečių ornitologas, kurio vardu Janas Flemingas (Ian Fleming) pavadino savo knygų personažą[5] (m. 1989 m.).
- Vasario 11 d. – Hansas Georgas Gadameris, vokiečių filosofas, hermeneutinės krypties kūrėjas, geriausiai žinomas dėl traktato Tiesa ir metodas (Wahrheit und Methode, 1960) (m. 2002 m.).
- Vasario 19 d. – Maksimas Saburovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys. Tris kartus užėmė TSRS Valstybinio plano komiteto pirmininko pareigas (m. 1977 m.).
- Vasario 22 d. – Luis Buñuel Portolés, ispanų kino režisierius, didžiąją gyvenimo dalį gyvenęs ir kūręs Meksikoje, Prancūzijoje ir kitur. Bunjuelis pagarsėjo siurrealistiniais filmais, visuomenės bei religijos kritika (m. 1983 m.).
- Kovo 2 d. – Haris Mora, estų archeologas, istorijos mokslų daktaras (m. 1968 m.).
- Kovo 7 d. – Evaldas Avas, Estijos kompozitorius, choro dirigentas (m. 1939 m.).
- Kovo 19 d. – Jean Frédéric Joliot-Curie, 1935 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[6] (m. 1958 m.).
- Kovo 23 d. – Erichas Fromas, Vokietijos ir JAV psichologas bei filosofas humanistas, vienas neofroidizmo ir froido - marksizmo šakų psichoanalizėje įkūrėjų. Buvo neomarksistinės Frankfurto mokyklos narys. Jo teoriniai modeliai įtakojo pozityviosios psichologijos susikūrimą XX a. pabaigoje (m. 1980 m.).
- Kovo 29 d. – John McEwen, aštuonioliktasis Australijos Ministras Pirmininkas (m. 1980 m.).
- Balandžio 25 d. – Volfgangas Ernstas Paulis, austrų fizikas teoretikas, geriausiai žinomas už darbus apie sukinio teoriją ir draudimo principą, kuris palaiko medžiagos struktūrą (m. 1958 m.).
- Gegužės 2 d. – Vincas Griganavičius, TSRS valstybės saugumo veikėjas, saugumo kapitonas (1936 m.) (m. 1938 m.).
- Birželio 5 d. – Denis Gaboras, vengrų fizikas ir išradėjas, labiausiai žinomas už holografijos išradimą. Už tai 1971 m. buvo apdovanotas Nobelio fizikos premija (m. 1979 m.).
- Birželio 29 d. – Antuanas de Sent Egziuperi, prancūzų pilotas ir rašytojas, labiausiai žinomas dėl savo novelės Mažasis princas (m. 1944 m.).
- Liepos 29 d. – Eyvind Johnson, romanistas ir novelistas. Švedijos akademijos narys. 1974 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (m. 1976 m.).
- Rugpjūčio 25 d. – Hans Adolf Krebs, Vokietijoje gimęs, britų gydytojas ir biochemikas, 1953 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[7] (m. 1981 m.).
- Rugpjūčio 26 d. – Hellmuth Walter, vokiečių inžinierius ir išradėjas (m. 1980 m.).
- Rugpjūčio 29 d. – Semionas Lavočkinas, TSRS aviacijos konstruktorius, TSRS Mokslų Akademijos narys korespondentas, inžinerinės aviacijos tarnybos generolas majoras, dukart Socialistinio Darbo didvyris (m. 1960 m.).
- Rugsėjo 24 d. – Ajatola Ruhola Chomeinis, Irano religinis vadovas (nuo 1979 m.) (m. 1989 m.).
- Spalio 7 d. – Henrichas Himleris, SS reichsfiureris, nacistinės Vokietijos vidaus reikalų ministras, slaptosios policijos (Gestapo 1934–1936 m.), vėliau RSHA (Saugumo valdybos) viršininkas, vyriausias III Reicho "juodasis magas" ir naujos nacių religijos kūrėjas (m. 1945 m.).
- Spalio 30 d. – Ragnar Arthur Granit, 1967 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[7] (m. 1991 m.).
- Lapkričio 8 d. – Margareta Mičel, JAV rašytoja, sukūrusi romaną "Vėjo nublokšti" (m. 1949 m.).
- Lapkričio 14 d. – Aronas Koplandas, Jungtinių Valstijų kompozitorius ir pianistas (m. 1990 m.).
- Gruodžio 3 d. – Richard Kuhn, 1938 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[6] (m. 1967 m.).
- Gruodžio 19 d. – Nikolajus Tomskis, tarybinis skulptorius-monumentalistas, daugelio tarybinės epochos oficialių paminklų autorius, TSRS Dailės akademijos prezidentas (1968-1983 m.), Socialistinio darbo didvyris (1970 m.), penkiskart Stalino premijos laureatas (1941, 1947, 1949, 1950 ir 1952 m.), Lenino premijos (1972 m.) ir TSRS Valstybinės premijos(1979 m.) laureatas (m. 1984 m.).
- Gruodžio 25 d. – Janas Filipas, čekų archeologas (m. 1981 m.).
- Aleksandras Ivanovičius Abramovas, rusų tarybinis rašytojas prozaikas, kino scenaristas, žurnalistas, teatro kritikas (m. 1985 m.).
Neaprašyti
Mirtys
- Kovo 6 d. – Gottlieb Wilhelm Daimler, vokiečių inžinierius, konstruktorius bei pramonininkas. G. Daimler sukūrė pirmąjį automobilį (g. 1834 m.).
- Kovo 18 d. – António Pereira Nobre, portugalų poetas, kurio darbai priklauso ultraromantiškai poezijos srovei, pasižymi simbolistika, nostalgija. Jis priklauso XIX amžiaus portugalų rašytojų kartai (g. 1867 m.).
- Rugpjūčio 7 d. – Vilhelmas Liebknechtas, vokiečių darbininkų judėjimo ir Vokietijos politinis veikėjas (g. 1826 m.).
- Rugpjūčio 12 d. – Vilhelmas Šteinicas, Austrijos šachmatininkas, pirmasis pasaulio šachmatų čempionas (g. 1836 m.).
- Rugpjūčio 25 d. – Frydrichas Nyčė, vokiečių filosofas ir rašytojas, vienas žymiausių „gyvenimo filosofijos" kūrėjų (g. 1844 m.).
- Spalio 28 d. – Friedrich Max Müller, vokiečių filologas ir orientalistas, vienas indologijos ir lyginamosios religijotyros pradininkų (g. 1823 m.).
- Lapkričio 30 d. – Oscar Fingal O'Flahertie Wills Wilde, airių kilmės anglų dramaturgas, poetas, rašytojas. Laikomas vienu žymiausių karalienės Viktorijos laikmečio dramaturgų. Jo vardą išgarsino pjesės, aforizmai, taip pat romanas „Doriano Grėjaus portretas“ (g. 1854 m.).
Nedatuota
- Nikolajus Charuzinas, rusų etnografas, istorikas (g. 1865 m.).
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
