Aleksandras (Aleksas) Barauskas (1899 m. liepos 15 d. Butrimoniuose, Krekenavos valsčius – 1940 m. birželio 15 d. Ūtoje, Varėnos valsčius) – Lietuvos pasienio policininkas.
| Aleksandras Barauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1899 m. liepos 15 d. Butrimoniai, Krekenavos valsčius |
| Mirė | 1940 m. birželio 15 d. (40 metų) Ūta, Varėnos valsčius |
| Sutuoktinis (-ė) | Ona Bučinskaitė-Barauskienė |
| Vaikai | Ona, Marytė |
| Veikla | pasienio policininkas |
Gimė neturtingų ūkininkų šeimoje. Tėvai turėjo 4 ha žemės. Šeimoje buvo dar 5 vaikai – 2 broliai ir 3 seserys. Tėvas mirė, kai Aleksandrui buvo 7 metai.
1920–1923 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, Drausmės bataliono 2-oje kuopoje, karinis laipsnis – viršila. 1927–1928 m. tarnavo nepilnamečių nusikaltėlių drausmės ir auklėjimo įstaigoje auklėtoju.
Nuo 1929 m. liepos 11 d. tarnavo Alytaus apskrities pasienio policijoje, pradžioje eiliniu policininku, vėliau sargybos viršininku. Kaip pasienio policijos pareigūnas tarnavo Perlojoje, Varėnoje ir Ūtoje. 1932 m. vasarą, tarnaudamas Perlojoje, susituokė su Ona Bučinskaite (1914–2002).
1940 m. birželio 15 d. naktį Ūtos pasienio sargybos viršininkas A. Barauskas, prieš tai patikrinęs pasienio sargybos postus, su šeima ilsėjosi savo bute, mediniame vieno aukšto name. Butas kartu buvo ir pasienio sargybės būstinė. Vos už 100 metrų nuo namo buvo Baltarusijos teritorija.
Maždaug 3 val. 40 min. apie 20 sovietų kariuomenės 185-osios šaulių divizijos žvalgybinės grupės kareivių šautuvais ir kulkosvaidžiais apšaudė sargybos būstinę. Apšaudymas tęsėsi apie 20 minučių, o po to į būstinę buvo mesta granata, ji sprogo prie buto langų. Šeši sovietų kareiviai įsiveržė į patalpą ir išsivedė A. Barauską į kiemą. Vienas kareivis kelis kartus jam kirto kardu, o jam nugriuvus, kitas pasieniečiui iššovė į galvą.
Įvykį matė net 8 liudininkai – A. Barausko žmona, kaimynai, namo šeimininkai, taip pat į pagalbą atskubėję dar du Lietuvos policininkai, kurie taip pat buvo apšaudyti ir pasitraukė. A. Barauskas mirė jau vežamas pas gydytoją. Po įvykdytos Lietuvos pareigūno egzekucijos sovietų kariai pasitraukė į savo pozicijas.[1][2]
Palaidotas Perlojos bažnyčios šventoriuje.
2010 m. balandžio 29 d. LR Seimas priėmė rezoliuciją, kuria Vyriausybei rekomenduojama kreiptis į Rusiją su prašymu ištirti pareigūno mirties aplinkybes, nustatytus kaltininkus nubausti bei skirti kompensaciją artimiesiems.[3]
1992 m. jo žūties vietoje Ūtos kaime pastatytas atminimo kryžius. 2005 m. gegužės 10 d. apdovanotas (po mirties) Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. 2005 m. birželio 15 d. Ūtos kaime Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Varėnos šaulių pastangomis pastatytas atminimo ženklas-paminklas.[4]
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), įamžindama jo atminimą, pritarus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrui, nutarė nuo 2006 m. birželio 15 d. VSAT Varėnos rinktinės Dubičių užkardai suteikti Aleksandro Barausko vardą.[5]
2015 m. liepos 24 d. naujam moderniam VSAT patruliniam laivui suteiktas Aleksandro Barausko vardas.[6]
2020 m. birželio 15 d. A. Barauskas apdovanotas (po mirties) VSAT atminimo ženklu „Valstybės sienos apsaugai – 100“.[7]
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
