Ūta (Kaniava)

Ūta – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, 12 km į pietryčius nuo Varėnos, prie kelio  5014  Varėna–Rudnia–Paramėlis–Katra . Per kaimą teka Ūlos intakas Mazupis, aplink supa Dainavos giria (Ūtos, Noškūnų miškai). 2005 m. pastatytas paminklas A. Barauskui (1899–1940 m.).

Ūtos kryžius

Ūtos kaimas 2009 m.

Paminklas Ūtos apylinkių partizanams

Ūta
[[Vaizdas:Ūta (Kaniavos) 2020.JPG|{{#if:270|270px]] Įvažiavimas Ūton
Ūta
54.104°š. pl. 24.645°r. ilg. / 54.104; 24.645 (Ūta)
Apskritis	Alytaus apskritis
Savivaldybė	Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija	Kaniavos seniūnija
Gyventojų (2021)	9
Vikiteka	Ūta (Kaniava)
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Ūtà Kilmininkas: Ūtõs Naudininkas: Ū̃tai Galininkas: Ū̃tą Įnagininkas: Ūtà Vietininkas: Ūtojè
Istoriniai pavadinimai	lenk. Huta[2], rus. Гута

Istorija

Vietovardis kilęs iš žodžio ūtà (← lenk. huta ar blrs. гута) „stiklo, geležies lydykla; dervos degykla“.^[3]

Kaimas greičiausiai įsikūrė XVIII a. šalia metalo apdirbimo centro – Rudnios kaimo. Šaltiniuose minima nuo 1744 m. 1798 m. Ūtoje būta 2,5 valako dirbamos žemės. 1850 m. minimos pavardės – Semsės, Barčiai, Klimavičiai, Bigeliai. XIX a. pab. gyventojai vertėsi daugiausia bitininkyste.^[4]

XX a. tarpukariu kaimas buvo Lydos apskrityje, Kaniavos valsčiuje. Pagal lenkų valdžios 1921 m. atliktą surašymą kaime gyveno 54 žmonių, iš kurių 48 užsirašė lietuviais ir 6 lenkais.^[5]

1940 m. birželio 15 d. paryčiais Ūtos pasienio sargybos postą užėmė Raudonosios armijos 185-osios šaulių divizijos žvalgybos grupė ir nužudė pasienio policininką Aleksandrą Barauską, nors TSRS vadovybė dar nebuvo davusi oficialaus įsakymo pulti Lietuvą.^[6]

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1850 m. ir 2021 m.
1850 m.	1886 m.	1905 m.[7]	1921 m.[8]	1931 m.[9]	1959 m.sur.[10]
36	44	52	54	81	60
1970 m.sur.[10]	1979 m.sur.[11]	1989 m.sur.[12]	2001 m.sur.[13]	2011 m.sur.[14]	2021 m.sur.[15]
57	46	26	25	11	9

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Huta. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 233 psl. (lenk.)
3. Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 60.
4. Vidas Abromaitis. Ko dar nežinome apie Ūlos kraštą Archyvuota kopija 2024-07-14 iš Wayback Machine projekto., Merkio kraštas, 2022 m. vasario 15 d. Nr. 13, p. 4.
5. 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)
6. Anušauskas A., Sviderskytė G. XX amžiaus slaptieji archyvai. Versus Aureus – Vilnius, 2008. 26 p.
7. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
8. Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
9. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
13. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.