Baltarusių kalba

Baltarusių kalba arba gudų kalba (белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje. Baltarusijos Respublikos valstybinė kalba (kartu su rusų kalba). Iš viso šnekančių baltarusių kalba yra apie 7-8 milijonai žmonių.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Daugiau informacijos Kalbama, Kalbančiųjų skaičius ...

Oficialus statusas
Baltarusių kalba беларуская мова
Kalbama	Baltarusijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir dar 13 šalių
Kalbančiųjų skaičius	7-8 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	į šimtuką nepatenka
Kilmė	Indoeuropiečių Baltų-slavų?^(hipotezė) Slavų Rytų slavų
Oficiali kalba	Baltarusijoje, 12 Lenkijos Palenkės vaivadijos valsčiuose
Kalbos kodai
ISO 639-1	be
ISO 639-2	bel
ISO 639-3	bel

Uždaryti

Nuo rusų kalbos skiriasi dalimi žodyno, fonologinėmis ypatybėmis, iš kurių ryškiausios:

akavimas – nekirčiuotoje pozicijoje nuo seno tariama ir rašoma a vietoj rusų kalbos o, e: горад (horad) 'miestas' – гарады (harady) 'miestai', рэ́чка (rečka) 'upelis' – рачны́ (račny) 'upinis'; rusų kalboje atitinkamai город (gorod) – города (goroda), речка (rečka) – речной (rečnoi). Rusų tarmėse iki šiol nekirčiuotas o neverčiamas a, bet e ir bendrinėje kalboje nevirsta a;

dzūkavimas – d, t vertimas dz, c: хадзіць (chadzic') 'vaikščioti', дзень (dzen') 'diena'; plg. rusų k. ходить (chodit'), день (den');

г (g) tariama kaip h ir kai kurios kitos fonologinės ypatybės.

Baltarusių kalbą sudaro senovės radimičių, dregovičių, Smolensko ir Polocko krivičių ir, galbūt, šiauriečių tarmės. Dėl visumos fonetinių, morfologinių, sintaksės ir leksinių ypatumų ji skiriasi nuo kitų artimų, giminingų jai rytų slavų kalbų – rusų ir ukrainiečių – ir išsiskiria į atskirą kalbą. Baltarusių kalba turi daug panašumų su ukrainiečių ir lenkų kalbomis.

Iš visų slavų kalbų, baltarusių kalba turi daugiausiai lituanizmų ir kitų baltų kalbų skolinių. O taip susiklostė dėl anksčiau dabartinės Baltarusijos teritorijoje gyvenusių baltų genčių, kurias asimiliavo arba dalį išstūmė iš pietų ir pietryčių atėjusios slavų gentys. Dar visai neseniai^[kada?] Baltarusijos šiaurės vakaruose gyveno lietuvių tautos dalis, besiribojanti su slavų gentimis linijoje maždaug nuo Drujos (šiaurėje), Breslaujos, Kazėnų, Pastovų, Naručio ežero, Svierių, Smurgainių, Krevo, Valažino, Bokšto, Vijos. Todėl šiuo metu į vakarus nuo šios linijos apstu lituanizmų.

Baltarusijos pietvakariuose, maždaug teritorijoje iki Narevo upės aukštupių, į vakarus nuo Slanimo, Naugarduko miestų, aplink Gardiną, Valkaviską, Balstogę (Lenkijos teritorijoje, bet baltarusių kalbos tarmėse) kalbininkai pastebi dar vienos baltų genties – jotvingių – substratą. Jotvingiai prarado kalbą dėl rytų slavų, mozūrų genčių, o vėliau dėl Vokiečių ordino ekspansijos į jų žemes.

Baltarusių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės. Lyginant su rusų kalbos abėcėle, nenaudojamos raidės И, Щ ir Ъ, bet yra kitos 2 raidės – І ir Ў, taip pat naudojami digrafai ДЖ ir ДЗ:

Аа Бб Вв Гг Дд (Дж дж) (Дз дз) Ее Ёё Жж Зз Ii Йй Кк Лл Мм Нн Оо Пп Рр Сс Тт Уу Ўў Фф Хх Цц Чч Шш Ыы Ьь Ээ Юю Яя

Kartais dar naudojama lotyniška abėcėlė (лацінка), kurioje yra lenkų ir čekų rašto elementų. Ši abėcėlė kartais naudojama ir šiais laikais, daugiausia gudų iš JAV ir Kanados:

Aa Bb Cc Ćć Čč Dd (Dž dž) (Dz dz) Ee Ff Gg Hh Ii Jj Kk Ll Łł Mm Nn Ńń Oo Pp Rr Ss Śś Šš Tt Uu Ŭŭ Vv Yy Zz Źź Žž

Sovietinės Baltarusijos laikais kalbos prestižas labai krito, nes norint kopti karjeros laiptais reikėjo gerai mokėti rusiškai, o baltarusių kalba imta sieti su valstiečiais ir provincijų gyventojais. 1990 m. Baltarusijos TSR Aukščiausioji Taryba pripažino baltarusių kalba vienintele valstybine ir buvo puoselėjama, tačiau po 1995 m. referendumo neteko išskirtinių teisių – valstybine kalba tapo ir rusų. Dabartinėje Baltarusijoje rusų kalba vis labiau dominuoja baltarusių kalbos atžvilgiu – 1999 m. surašymo duomenimis 36,7% baltarusių nurodė baltarusių kalbą vartoję namie, 2009 m. – 11,9%. Taip pat pasak 2009 m. Baltarusijos valdžios vykdyto tyrimo, tik 29,4% baltarusių gali baltarusiškai ir skaityti, ir rašyti, ir kalbėti.

Lietuvoje baltarusių tautinei mažumai sudarant 1,3% ir esant ketvirtai didžiausiai tautinei grupei, Vilniuje veikia vienintelė mokykla, Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazija, kurioje dauguma pamokų dėstoma baltarusių kalba. Taip pat baltarusiškai pamaldos laikomos Vilniaus Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje. Klaipėdoje veikia Klaipėdos baltarusių sekmadieninė mokykla „Krynička”.