From Wikipedia, the free encyclopedia
Jonas Mikėnas (1899 m. rugsėjo 17 d. Skardupio vienkiemis, Aknystos valsčius – 1988 m. balandžio 7 d. Kaune) – Lietuvos karo lakūnas, majoras, keramikas, skulptorius.
| Jonas Mikėnas | |
|---|---|
 | |
| Romualdas Marcinkus, Jonas Liorentas, Antanas Gustaitis, Juozas Namikas, Jonas Mikėnas ir Kazys Rimkevičius šalia lėktuvo ANBO IV | |
| Gimė | 1899 m. rugsėjo 17 d. Skardupio vienkiemis, Aknystos valsčius |
| Mirė | 1988 m. balandžio 7 d. (88 metai) Kaunas |
| Veikla | karo lakūnas, keramikas, skulptorius |
| Organizacijos | Lietuvos kariuomenė 1-osios eskadrilės vadas Lietuvos dailės institutas profesorius |
| Alma mater | Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutas |
| Žymūs studentai | Petras Aleksandravičius Feliksas Daukantas Elena Tulevičiūtė Mykolas Vrubliauskas Birutė Zygmantaitė |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinas | |
Sesuo Akvilė Mikėnaitė, brolis Juozas Mikėnas. Pradinį mokslą ėjo Aknystoje, Pirmojo pasaulinio karo metais mokėsi Petrogrado Kolcovo realinėje mokykloje. 1919 m. rugpjūčio mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris, paskirtas raštininku į Aviacijos štabą. 1920 m. balandžio 1 d. perkeltas raštininku į 1-ąją eskadrilę, o liepos 22 d. paskirtas į jaunesnio puskarininkio motoristo pareigas. 1921 m. išlaikė egzaminus ir su instruktoriumi P. Hiksa pradėjo mokomuosius skraidymus. 1922 m. komandiruotas į Italiją prižiūrėti užsakytų lėktuvų SVA-10 gamybos. 1925 m. liepos mėn. pradžioje perkeltas į Mokomosios eskadrilės skraidymų instruktoriaus pareigas. 1926 m. viršila, perkeltas į 1-ąją naikintuvų eskadrilę. 1927 m. suteiktas leitenanto laipsnis. 1928 m. baigė Kauno meno mokyklos bendrąjį skyrių.
1929 m. leitenantas Mikėnas, kapitonas Antanas Mačiuika ir kapitonas Tumavičius lėktuvais Fiat CR 20 skrido apie Lietuvą. 1932–1935 m. bandė Karo aviacijos dirbtuvių pastatytus ANBO-IV. 1933 m. paskirtas į komisiją Vytauto Didžiojo karo muziejaus aviacijos skyriui tvarkyti. 1934 m. dalyvavo trijų ANBO-IV skrydyje aplink Europą. 1935 m. eskadrilės vado padėjėjas (pavaduotojas), nuo 1936 m. vasario mėn. 1-osios eskadrilės vadas. 1939 m. suteiktas majoro laipsnis. Dalyvavo naikintuvų Dewoitine D.501 įsigijimo procese, juos bandė. 1939 m. komandiruotas į Prancūziją, prižiūrėti Lietuvos karo aviacijai skirtų naikintuvų Morane-Saulnier M.S.406 gamybą. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą paleistas į atsargą. Iš viso skraidė 1728 valandas.[1]
1944 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto keramikos fakultetą. Nuo 1940 m. dirbo pedagoginį darbą Kauno ir Vilniaus dailės institutuose, nuo 1947 m. docentas, nuo 1977 m. profesorius. Mokiniai Petras Aleksandravičius, Feliksas Daukantas, Elena Tulevičiūtė, Mykolas Vrubliauskas, Birutė Zygmantaitė.
Sukūrė sodrių spalvų, ekspresyvių potėpių dekoratyvinių lėkščių („Karas“ 1945 m., „Rudens lapai“ 1946 m., „Naktinis skridimas“, „Žalias paukštis“, abi 1947 m.). Nuo 1950 m. kūryboje vyrauja raiškaus silueto, klasikinių formų vazos, dekoruotos laisvu abstrahuotu augaliniu piešiniu ir redukcinės technikos glazūrų deriniais („Vaza“ 1956 m., „Vija“ 1958 m., „Irisai“ 1961 m. Vėliau kūrė minimalistinio dekoro, asociatyvios nuotaikos kosminių temų („Kosmosas“ 1962 m., „Greitis“ 1963 m.), novatoriškų plastiškų formų („Žemė“ 1964 m., „Orbita“ 1965 m.) vazas.
Sukūrė keraminių pano kompozicijų visuomenės interjerams (kavinėms „Neringa“ Vilniuje, su Juozu Mikėnu, 1959 m., „Tulpė“ Kaune, 1956 m.), bareljefų („Žemdirbystė“ ir „Gyvulininkystė“ 1953]] m., žemės ūkio parodos Maskvoje Lietuvos paviljone, su J. Kėdainiu, J. Mozūraite–Klemkiene, M. Vrubliausku), buitinės keramikos (servizų, dubenėlių, vazelių, žvakidžių, šviestuvų). Kūriniams būdingas monumentalumas, proporcijų, plastinės formos darna, apibendrintas piešinys, indams – originalumas, savitas siluetas, funkcionalumas.[2]
Nuo 1945 m. dalyvavo Lietuvoje ir užsienyje rengiamose parodose. Dailininko kūrinių yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, kiti Lietuvos ir užsienio muziejai, privatūs kolekcionieriai.[3]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
