Aknysta

Aknysta – miestas Latvijos pietryčiuose, Jekabpilio savivaldybėje, prie Susėjos upės, netoli Lietuvos sienos, apie 10 km į šiaurės rytus nuo Juodupės. 1036 gyventojai (2021 m.).^[1] Plentai į Daugpilį, Jekabpilį, Rygą.

Šis straipsnis apie Latvijos miestą. Apie Šventosios intaką skaitykite straipsnyje Aknysta (upė).

Aknysta latv. Aknīste
Katalikų bažnyčia – Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos sumažinta kopija
Aknysta 56°09′43″ š. pl. 25°44′51″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Latvija
Istorinis regionas	Aukšžemė
Savivaldybė	Jekabpilio savivaldybė
Gyventojų (2021)	1 036
Plotas	3,43 km²
Tankumas (2021)	302 žm./km²
Pašto kodas	LV - 5208
Tinklalapis	www.akniste.lv
Vikiteka	Aknysta

Istorija

Miestelio mokykla

Istoriniuose šaltiniuose pirmąkart paminėta 1298 m. XVII a. pabaigoje įtraukta į Abiejų Tautų Respublikos sudėtį. 1795 m. po Trečiojo ATR padalijimo įtraukta į Rusijos sudėtį, priklausė Kauno gubernijai.

1921 m., pagal Lietuvos-Latvijos sienos sutartį, Alūkstos apskričiai priklausiusios etniškai mišrios žemės iki Susėjos upės atiduotos Latvijai, mainais į Šventosios ir Palangos pajūrį. Nuo 1950 m. miesto tipo gyvenvietė, 1950–1956 m. buvo rajono centras. 1991 m. suteiktos miesto teisės. 2009–2021 m. buvo Aknystos savivaldybės centras.

Lietuviai

Aknystoje ir valsčiuje iš seno gyventa lietuvių. 1925 m. valsčiuje buvo 408 lietuviai, veikė keturių klasių lietuvių mokykla. XX a. pab. Aknystoje ir jos apylinkėse (Liuobų, Riūkų, Skardupio kaimuose) lietuviai sudarė apie 10 % gyventojų. Nuo 1993 m. Aknystos mokykloje 2-11 klasių mokiniams lietuvių kalba dėstoma fakultatyviai. 1998 m. įkurta Aknystos lietuvių kultūros draugija, veikia moterų folkloro ansamblis „Sutartinė“. Aknystos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje du kartus per metus būna lietuviškos pamaldos.^[2]

Šaltiniai

1. Aknīste. Informācija par objektu, Vietvārdu datubāze. Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūra. Nuoroda tikrinta 2021-07-01.
2. Kazimieras Garšva, Mindaugas Pažemys. Aknysta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 241 psl.

• 1919 m. Paryžiaus konferencija (latv.) Archyvuota kopija 2008-02-04 iš Wayback Machine projekto.