From Wikipedia, the free encyclopedia
Justas Paleckis (1899 m. sausio 22 d. Telšiuose – 1980 m. sausio 26 d. Vilniuje) – Lietuvos žurnalistas ir politikas, laikinasis okupuotos Lietuvos prezidentas, aktyviai prisidėjo įvedant tarybinę santvarką Lietuvoje.[1]
| Justas Paleckis | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1899 m. sausio 22 d. Telšiai |
| Mirė | 1980 m. sausio 26 d. (81 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Tėvas | Ignas Paleckis |
| Motina | Ona Petrauskaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Genovaitė |
| Vaikai | Vilnius, Justas Vincas, Sigita, Geruta, Vita |
| Veikla | Lietuvos žurnalistas ir politikas, LTSR veikėjas |
| Partija | 1926–1927 m. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga |
Gimė bajorų kilmės kalvio Igno Paleckio (Kazimiero sūnaus) (1837–1912) ir Onos Petrauskaitės (Tamošiaus dukros) (g. 1872 m.) šeimoje.[2] Justas Paleckis porą mėnesių mokėsi Rygos Nikolajaus gimnazijoje. Po to į mokslus (vakarinėje gimnazijoje eksternu) grįžo būdamas 21 metų, raginamas savo būsimosios žmonos Genovaitės Jurgaitytės.[3]
1926–1927 m. nacionalinės Lietuvos naujienų agentūros (ELTA) direktorius. Liaudininkų partijos narys, po 1926 m. 1926 m. perversmo dalyvavo opozicijos veikloje, 1927 m. valdžios atleistas iš pareigų. Leido ir redagavo žurnalus „Naujas žodis“ ir „Laiko žodis“, rašė eilėraščius ir publicistiką, 1933 m. po TSRS pasiuntinybės finansuotos kelionės į Maskvą išleido knygą „TSRS mūsų akimis“, savu laiku tapusia bestseleriu. Nuo 1930 m. TSRS pasiuntinybė Lietuvoje J. Paleckį vadino patikimu, išbandytu ir patikrintu informatoriumi, mat jis teikdavo jai vertingą operatyvinę informaciją.[3] 1931 m. J. Paleckis užmezgė ryšius su pogrindine Lietuvos komunistų partija, veikė politinius kalinius remiančioje Lietuvos Raudonosios pagalbos organizacijoje, prokomunistinėje Butų nuomininkų draugijoje, Lietuvių draugijoje TSRS tautų kultūrai pažinti[4].
1938 m. kovą J. Paleckis Valstybės teatro fojė, pasibaigus spektaklio „Samsonas ir Dalila“ antrajai daliai, surengė prieš Lietuvos valdžią nukreiptą vienišą protestą, kurio metu ragino nuversti „fašistinį režimą“. J. Paleckiui baigus kalbėti jį iš salės išsivedė du policijos pareigūnai, tačiau po poros valandų paleido nepateikus jokių kaltinimų.
Kitą didesnį protesto mitingą J. Paleckis suorganizavo prie Prezidentūros sodelio, kai po Vilniaus grąžinimo Lietuvai 1939 m. ragino susirinkusiuosius vykti padėkoti TSRS prie pastarosios ambasados. Šį kartą niekas iš protesto dalyvių sulaikyti nebuvo. Tą pačią dieną Paleckis sulaikytas po kito mitingo prie sunkiųjų darbų kalėjimo, areštuotas trims paroms, o vėliau išsiunčiamas į Dimitravo priverčiamojo darbo stovyklą. 1939 m. gruodį paleidžiamas su sąlyga, kad išvyks iš Lietuvos. Išvyko į Latviją, tačiau po mėnesio gavo leidimą grįžti į Kėdainių apskritį.
1940 m. okupavus Lietuvą TSRS valdžios valia paskirtas Lietuvos Respublikos premjeru, o A. Merkiui atsistatydinus – prezidentu, nors toks paskyrimas prieštaravo Lietuvos Respublikos konstitucijai. 1940 m. liepą oficialiai įstojo į komunistų partiją. 1940 m. liepos 16 d. kartu su Mečislovu Gedvilu sankcionavo ministro pirmininko A. Merkio bei užsienio reikalų ministro J. Urbšio bei jų šeimų ištrėmimą.[5]
Justas Paleckis 1940–1967 m. buvo LTSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo pirmininku, tačiau reali valdžia okupuotoje Lietuvoje buvo LKP pirmojo sekretoriaus rankose. Po to iki 1970 m. buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos Tautybių Tarybos pirmininkas.
Su žmona Genovaite užaugino 5 vaikus – sūnus Vilnių ir Justą Vincą bei dukras Sigitą, Gerutą ir Vitą, turėjo 10 anūkų.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
