1993 m.
Metai From Wikipedia, the free encyclopedia
1993 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį ir pasibaigiantys tą pačią savaitės dieną pagal Grigaliaus kalendorių.
  | |
| Dešimtmečiai: | |
| Šimtmečiai: | |
| 2 tūkstantmetis | |
Šiais metais prasidėjo:
- Tarptautinis kovos su rasizmu ir rasine diskriminacija dešimtmetis (1993-2003).
Įvykiai
- Sausio 14 d. – per Lietuvą praūžė uraganas;
- Sausio 29 d.:
- Vilniuje lankėsi Čečėnijos lyderis Džocharas Dudajevas;
- Įsteigtas Vilniaus sporto muziejus.
- Vasario 3 d. – Seime priimtas Konstitucinio Teismo įstatymas;
- Vasario 10 d. – kandidatas į prezidentus Stasys Lozoraitis paskelbė Politinės santarvės aktą, kuriuo visos politinės partijos buvo kviečiamos susitarti dėl plačios koalicijos vyriausybės sudarymo;
- Vasario 14 d. – Algirdas Brazauskas išrinktas Lietuvos Prezidentu;
- Vasario 25 d. – Lietuvos Prezidento Algirdo Brazausko inauguracija.
- Kovo 10 d. – paskirta 6-oji Lietuvos Respublikos vyriausybė, kuriai vadovavo ministras pirmininkas Adolfas Šleževičius;
- Kovo 16 d. – prezidentas Algirdas Brazauskas išvyko pirmojo oficialaus vizito į Daniją ir Islandiją;
- Kovo 18 d. – surengtas pirmasis valstybinės kalbos egzaminas nelietuviškas mokyklas baigusiems bendrojo lavinimo mokyklų vadovams;
- Kovo 31 d. – atidarytas naujas Vilniaus oro uosto terminalas.
- Balandžio 1 d. – jachta „Lietuva“, pirmą kartą Lietuvos buriavimo sporto istorijoje apiplaukusi apie pasaulį, prisišvartavo Kanarų salų Las Palmo uoste;
- Balandžio 13 d. – Vilniuje prasidėjo pirmasis tarptautinis Stasio Vainiūno pianistų konkursas;
- Balandžio 21 d. – prezidentas Algirdas Brazauskas vieninteliam likusiam gyvam Medininkų tragedijos liudytojui Tomui Šernui įteikė I laipsnio Vyčio kryžiaus ordiną.
- Gegužės 24 d. – Klaipėdoje atidengtas paminklas, skirtas nežinomų prancūzų, 1871 m. karo belaisvių, stačiusių Vilhelmo kanalą ir čia žuvusių, atminimui;
- Gegužės 25 d. – įkurtas Kauno mažasis teatras;
- Gegužės 29 d. – Kaune atkurta Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga.
- Birželio 4 d. – Kaune atidarytas Rezistencijos ir tremties muziejus;
- Birželio 5 d.:
- Lietuvoje į apyvartą išleistas litas;
- Įkurta politinė partija – Lietuvos centro sąjunga;
- Birželio 8 d. – nutarta Būtingėje statyti naftos terminalą;
- Birželio 25 d. – įvestas litas.
- Rugpjūčio 31 d. – iš Lietuvos išvesta Rusijos armija. 23 val. 46 min. Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį.
- Dubline (Airija) Europos aklųjų lengvosios atletikos čempionate neregė panevėžietė Sigita Kriaučiūnienė iškovojo tris aukso medalius;
- Rugsėjo 4 d. – 8 d. – Lietuvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II.
- Spalio 28 d. – Krašto apsaugos ministru paskirtas Linas Linkevičius.
- Lapkričio 16 d. – įsteigta radijo stotis Laisvoji banga.
- Gruodžio 3 d. – atidaryta Klaipėdos jūrininkų ligoninė;
- Gruodžio 23 d. – Vilniaus Lukiškių kalėjime – izoliatoriuje Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis pašventino čia įrengtą koplyčią.
Gimtadieniai
- Vasario 24 d. – Ignas Ramašauskas, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis NKL krepšinio komandoje Šiaulių "Universitetas-ABRO". Profesionalų lygoje debiutavo g. 2009 m. rugsėjo 29 d. rungtynėse su Kauno Žalgiriu. 2009 metais atstovavo Lietuvos jaunučių rinktinei. Europos jaunučių čempionate vykusiame Kaune Ramšauskas vidutiniškai per 22 žaidimo minutes pelnydavo po 3 taškus, atkovodavo po 6 kamuolius bei blokuodavo po 2,3 varžovo metimus.
- Kovo 25 d. – Vincentas Aleksandravičius, Lietuvos krepšininkas rungtyniaujantis įžaidėjo, bei gynėjo pozicijose. Nuo 2010 m. rugsėjo žaidžia, bei mokosi Howe Military School, karinėje mokykloje Indianos valstijoje, JAV.
- Liepos 14 d. – Dovilė Dzindzaletaitė, lietuvių lengvaatletė, trišuolio (anksčiau ir šuolio į tolį) atstovė. Daugelio amžiaus grupių trišuolio rungties stadione ir uždarose patalpose Lietuvos rekordininkė. Pirmuosius aukštus rezultatus pradėjo rodyti 2007 m. 2010 m. birželio 5 d. buvo penkto rezultato per visą Lietuvos trišuolio istoriją savininkė. Trenerė − J. Tribienė. 2010 m. jaunimo vasaros olimpinių žaidynių dalyvė.
- Spalio 15 d. – Urtė Kazakevičiūtė, Lietuvos plaukikė ir jaunimo olimpinės rinktinės narys. 2009 m. pasaulio vandens sporto čempionate pasiekė 50 m ir 20 m plaukimų krūtine nacionalinius rekordus.
Mirtys
| Mirtys |
- Sausio 2 d.:
- Eduardas Čepulis, Lietuvos teatro aktorius, režisierius (g. 1916 m.).
- Karolis Mekas, Lietuvos archeologas, etnografas, filosofijos daktaras (g. 1906 m.).
- Sausio 14 d. – Stasys Chockevičius, chorvedys ir pedagogas (g. 1932 m.).
- Sausio 19 d. – Zigmantas Liandzbergis, Lietuvos architektas (g. 1929 m.).
- Sausio 24 d. – Pranas Garšva, Lietuvos kunigas, spaudos darbuotojas (g. 1915 m.).
- Sausio 29 d. – Eduardas Selelionis, Lietuvos gydytojas, poetas, redaktorius (g. 1928 m.).
- Sausio 31 d. – Jonas Dagys, Lietuvos botanikas, augalų fiziologas (g. 1906 m.).
- Vasario 19 d. – Česlovas Kudaba, Lietuvos geografas, gamtininkas, profesorius, politinis veikėjas, Kovo 11 d. Akto signataras (g. 1934 m.).
- Vasario 20 d. – Algirdas Abromaitis, inžinierius konstruktorius, spaudos darbuotojas, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis veikėjas (g. 1944 m.).
- Vasario 23 d. – Adolfas Lukošaitis, Lietuvos statybos inžinierius, architektas, funkcionalizmo architektūros atstovas (g. 1906 m.).
- Kovo 15 d. – Aleksandras Žadeikis, lietuvių teatro ir kino aktorius bei režisierius (g. 1916 m.).
- Kovo 25 d. – Bronislovas Mačernis, Lietuvos sunkiaatletis, tarptautinės klasės sporto meistras, sunkiosios atletikos treneris (g. 1945 m.).
- Kovo 30 d. – Ona Labanauskaitė, Lietuvos ir JAV lietuvių visuomenės veikėja, žurnalistė, redaktorė, vertėja (g. 1901 m.).
- Balandžio 5 d. – Antanas Gulbinas, Lietuvos gydytojas dermatologas, daktaras (g. 1904 m.).
- Balandžio 8 d. – Leonas Mulevičius, Lietuvos istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1927 m.).
- Balandžio 14 d.:
- Jonas Pleškys, lietuvis, buvęs TSRS Karinio jūrų laivyno laivo kapitonas, pabėgęs į užsienį (g. 1935 m.).
- Petras Butkus, Lietuvos ir Australijos lietuvių kapelionas, spaudos ir visuomenės veikėjas (g. 1914 m.).
- Balandžio 20 d. – Leonas Baltrūnas, Lietuvos krepšininkas, Lietuvos ir Australijos krepšinio treneris (g. 1914 m.).
- Balandžio 24 d. – Antanas Gruodis, teisininkas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1900 m.).
- Gegužės 5 d. – Gertrūda Šumskienė, Lietuvos inžinierė architektė (g. 1935 m.).
- Gegužės 9 d. – Antanas Bitė, Lietuvos gydytojas higienistas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1928 m.).
- Gegužės 21 d. – Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, inžinierius architektas (g. 1893 m.).
- Gegužės 30 d. – Eduardas Jurėnas, Lietuvos grafikas (g. 1923 m.).
- Birželio 1 d. – Alfonsas Dirsė, Lietuvos gydytojas chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1915 m.).
- Birželio 8 d. – Jonas Matulionis, Lietuvos matematikas, pedagogas, socialinių mokslų daktaras (g. 1906 m.).
- Birželio 16 d. – Bronius Kukšas, Lietuvos fizikas, fizinių mokslų daktaras (g. 1926 m.).
- Birželio 25 d.:
- Juozas Matulis, mokslininkas fizikas, chemikas, ilgametis Lietuvos mokslų akademijos prezidentas (g. 1899 m.).
- Liubomiras Laucevičius, Lietuvos gydytojas terapeutas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1905 m.).
- Liepos 4 d.:
- Martynas Gudelis, Lietuvos rašytojas, žurnalistas, vertėjas (g. 1906 m.).
- Viktoras Katilius, Lietuvos rašytojas, vertėjas, intelektualinio tipo prozininkas (g. 1910 m.).
- Liepos 9 d. – Janina Lašienė-Mackevičaitė, Lietuvos gydytoja patologoanatomė, medicinos mokslų daktarė. Patologinės anatomijos viena pradininkių Lietuvoje (g. 1897 m.).
- Liepos 10 d. – Antanas Mončys, Lietuvos skulptorius modernistas (g. 1921 m.).
- Liepos 15 d.:
- Tautvydas Lideikis, fizikas, habilituotas daktaras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1947 m.).
- Viktoras Butkus, Lietuvos kunigas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, teologijos profesorius (g. 1923 m.).
- Liepos 19 d. – Petras Gaulė, poetas (g. 1923 m.).
- Liepos 21 d. – Stasys Krikščikas, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras, karinis veikėjas (g. 1907 m.).
- Liepos 23 d. – Julius Veteikis, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. 1908 m.).
- Liepos 24 d. – Petronėlė Bernadišienė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė (g. 1910 m.).
- Liepos 28 d. – Pranas Ožinskas, Argentinos lietuvių visuomenės veikėjas, leidėjas, spaudos darbuotojas (g. 1907 m.).
- Liepos 30 d. – Leopoldas Kumpikas, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (g. 1906 m.).
- Liepos 31 d. – Lidija Meškaitytė, liaudies dailininkė, tapytoja, miniatiūrininkė (g. 1926 m.).
- Rugpjūčio 6 d. – Egidijus Banionis, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1948 m.).
- Rugpjūčio 10 d. – Gražina Matulaitytė-Rannit, Lietuvos dainininkė (lyrinis sopranas) (g. 1899 m.).
- Rugpjūčio 14 d.:
- Algirdas Zigmas Lapėnas, Lietuvos teatro aktorius, režisierius (g. 1944 m.).
- Vytautas Jurgutis, Lietuvos teisininkas, bibliografas, knygotyrininkas (g. 1908 m.).
- Rugpjūčio 18 d. – Stasys Selemenavičius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (g. 1918 m.).
- Rugpjūčio 27 d. – Kęstutis Bacevičius, lietuvių ir lenkų pianistas, kompozitorius, pedagogas (g. 1904 m.).
- Rugpjūčio 28 d. – Prudencija Bičkienė-Jokūbauskienė-Navickaitė, Lietuvos operos dainininkė, JAV lietuvių visuomenės veikėja (g. 1920 m.).
- Rugsėjo 1 d. – Jurgis Oksas, istorikas, visuomenės veikėjas, politinis kalinys (g. 1934 m.).
- Rugsėjo 3 d. – Povilas Šilas, Lietuvos teisininkas, politinis veikėjas, rezistentas (g. 1908 m.).
- Rugsėjo 5 d. – Jonas Bielinis, sovietinės Lietuvos administracinis ir partinis veikėjas, literatūros kritikas (g. 1933 m.).
- Rugsėjo 9 d. – Juozas Bronius Laučka, Lietuvos visuomenės veikėjas, žurnalistas, redaktorius (g. 1910 m.).
- Rugsėjo 15 d.:
- Augustinas Kepenis, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (g. 1930 m.).
- Viktoras Budrevičius, kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas (g. 1928 m.).
- Rugsėjo 18 d. – Vytautas Kauneckas, ekonomistas, Lietuvos politinis veikėjas, vertėjas (g. 1908 m.).
- Rugsėjo 19 d. – Elena Dirsienė-Mažrimaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas), pedagogė (g. 1914 m.).
- Rugsėjo 22 d. – Vytautas Tamulaitis, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, rašytojas (g. 1913 m.).
- Rugsėjo 24 d. – Petras Baubinas, Lietuvos gydytojas ortopedas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1928 m.).
- Spalio 5 d. – Vytautas Jurkūnas, Lietuvos dailininkas grafikas (g. 1910 m.).
- Spalio 7 d. – Rimvidas Jankauskas, Lietuvos tapytojas (g. 1957 m.).
- Spalio 8 d. – Adomas Rovas, dainininkas (tenoras), muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1924 m.).
- Spalio 12 d. – Vitas Lingys, lietuvių žurnalistas, vienas iš tiriamosios žurnalistikos pradininkų Lietuvoje (g. 1960 m.).
- Spalio 14 d. – Tomas Šarkus, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. 1940 m.).
- Spalio 16 d. – Henrikas Jonaitis, Lietuvos fizikas, pedagogas, fizinių mokslų daktaras. Molekulinės spektroskopijos Lietuvoje pradininkas (g. 1913 m.).
- Spalio 19 d. – Borisas Popovas, buvęs tarybinis partinis veikėjas (g. 1909 m.).
- Spalio 21 d. – Nina Mitropolskaja, Lietuvos rusų literatūros ir tautosakos tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė (g. 1921 m.).
- Spalio 30 d.:
- Antanas Ramonas, Lietuvos prozininkas ir eseistas (g. 1947 m.).
- Česlovas Janušas, Lietuvos tapytojas marinistas, scenografas (g. 1907 m.).
- Spalio 31 d. – Nelė Mazalaitė, Lietuvos rašytoja, JAV lietuvių visuomenės veikėja (g. 1907 m.).
- Lapkričio 2 d. – Leonardas Gargasas, Lietuvos gydytojas reumatologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1927 m.).
- Lapkričio 7 d. – Vladas Būtėnas, Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas (g. 1923 m.).
- Lapkričio 12 d. – Teofilis Zubavičius, gamtininkas mėgėjas, savamokslis ornitologas, vienas pirmųjų paukščių žieduotojų Lietuvoje, ilgametis Žuvinto rezervato darbuotojas (g. 1914 m.).
- Lapkričio 19 d. – Evelina Kolupailaitė-Masiokienė, Lietuvos kalbininkė, žurnalistė, visuomenininkė (g. 1920 m.).
- Lapkričio 24 d. – Bronius Aušrotas, Lietuvos karinis veikėjas, kapitonas, žurnalistas (g. 1909 m.).
- Lapkričio 26 d. – Algimantas Otonas Narakas, gydytojas mikrochirurgas, medicinos daktaras (g. 1927 m.).
- Gruodžio 8 d. – Mindaugas Aižinas, choro dirigentas ir pedagogas (g. 1934 m.).
- Gruodžio 11 d. – Paulius Juodišius, smuikininkas, pedagogas, profesorius (g. 1932 m.).
- Gruodžio 12 d. – Vladimiras Ivanovas, Lietuvos nusikaltėlis (g. 1963 m.).
- Gruodžio 12 d. – Valentinas Laskys, Lietuvos nusikaltėlis (g. 1953 m.).
- Gruodžio 16 d. – Rimtautas Vincentas Gibavičius, Lietuvos grafikas, scenografas (g. 1935 m.).
- Gruodžio 20 d. – Henrikas Kurauskas, Lietuvos kino ir teatro aktorius (g. 1929 m.).
- Albertas Ratnikas, Lietuvos architektas (g. 1923 m.).
- Kornelija Toropovienė, architektė (g. 1956 m.).
- Tatjana Rostovaitė, Lietuvos poetė, kritikė, vertėja (g. 1926 m.).
Įvykiai
- Sausio 1 d. – Čekoslovakija padalinta į dvi valstybes (Čekija ir Slovakija);
- Sausio 15 d. – Slovėnija priimta į Tarptautinį Valiutos Fondą ir Pasaulio Banką;
- Sausio 19 d. – Slovakija tapo Jungtinių Tautų nare;
- Sausio 20 d. – JAV prezidentu inauguruotas Bilas Klintonas;
- Sausio 28 d. – Kazachstane priimta nauja konstitucija;
- Vasario 26 d. – Pasaulio prekybos centro sprogdinimas: 6 žmonės žuvo, apie 1000 sužeista;
- Liepos 17 d. – Patrick Volkerding sukūrė Slackware;
- Rugpjūčio 9 d. – Albertas II (g. 1934 m., Briuselyje, Belgijoje), tapo Belgijos karaliumi;
- Rugpjūčio 21 d. – Redha Malek (g. 1931 m.), tapo Alžyro ministru pirmininku, šias pareigas ėjo iki 1994 m. balandžio mėn;
- Lapkričio 1 d. – įsigaliojo Mastrichto sutartis. Europos Ekonominę Bendriją pakeitė Europos Sąjunga;
- Lapkričio 3 d. – Niujorko meru tapo Rudolph Giuliani, prieš tai pagarsėjęs bylomis prieš mafiją.
Gimtadieniai
- Kovo 14 d. – Julienne Irwin, amerikiečių dainininkė iš Bel Airo (Maryland valstija), America's Got Talent finalistė.
- Balandžio 21 d. – Cheltzie Lee, Australijos dailiojo čiuožimo sportininkė. Nacionalinio aukso medalio savininkė.
- Lapkričio 5 d. – Klymas Artamanovas, Ukrainos krepšininkas, rungtyniaujantis įžaidėjo pozicijoje. 2009 m. su Šiaulių Šiauliais pasirašė ilgalaikį kontraktą. Komandoje debiutavo 2010-02-14 varžybose su Lietuvos rytu.
Mirtys
| Mirtys |
- Sausio 6 d. – Rudolfas Nurijevas, rusų kilmės baleto šokėjas, vienas žymiausių amžiaus šokėjų (1961 m. jam buvo suteiktas politinis prieglobstis Prancūzijoje)[1] (g. 1938 m.).
- Sausio 20 d. – Audrey Hepburn, britų aktorė, modelis, humanistė (g. 1929 m.).
- Sausio 22 d. – Kobo Abė, japonų rašytojas (g. 1924 m.).
- Vasario 6 d. – Ion Negoiţescu, rumunų literatūros istorikas, kritikas, poetas ir romanistas. Jis buvo vienas iš Sibio literatūros draugijos narių. Negoiţescu pradėjo savo karjerą kaip paauglys ir tapo žinomas kaip literatūros ideologas. Iki 1990 m. jis buvo vienas iš nedaugelio atvirai homoseksualių inteligentų Rumunijoje (g. 1921 m.).
- Vasario 11 d. – Robert William Holley, 1968 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[2] (g. 1922 m.).
- Vasario 20 d. – Ferruccio Elio Arturo Lamborghini, Italijos verslininkas (g. 1916 m.).
- Kovo 3 d. – Carlos Montoya, ispano-amerikiečių flamenko gitaristas[3] (g. 1903 m.).
- Kovo 4 d. – Anšlavas Eglytis, latvių rašytojas (g. 1906 m.).
- Kovo 31 d. – Romis Bemas, latvių akvarelininkas, dailėtyrininkas (g. 1927 m.).
- Balandžio 16 d. – Valdis Kalnruozė, latvių tapytojas (g. 1894 m.).
- Balandžio 18 d. – Masahiko Kimura, vienas garsiausių dziudo meistrų (170 cm; 85 kg).[4][5][6] (g. 1917 m.).
- Balandžio 19 d. – David Koresh, sektos Dovydo šaka lyderis[7] (g. 1959 m.).
- Birželio 7 d. – Draženas Petrovičius, legendinis Kroatijos krepšininkas, vadinamas geriausiu visų laikų Europos krepšininku[reikalingas šaltinis], garsėjo savo rezultatyvumu, buvo vienas pirmųjų europiečių pradėjusių žaisti NBA. Žuvo 1993 m. autoavarijoje (g. 1964 m.).
- Birželio 19 d. – William G. Golding, XX amžiaus anglų romanistas, 1983 apdovanotas Nobelio literatūros premija (g. 1911 m.).
- Liepos 19 d. – Demos Shakarian, armėnų kilmės krikščionis verslininkas iš Los Andželo, kuris įkūrė tarptautinę Veikliųjų žmonių bendriją (g. 1913 m.).
- Liepos 23 d. – James Jordan, Michael Jordan tėvas[8] (g. 1936 m.).
- Rugpjūčio 22 d.:
- Dinmuchamedas Kunajevas, tarybinis valstybės ir partinis veikėjas, 1964–1986 m. - Kazachijos KP Pirmasis sekretorius, TSKP CK Politinio biuro narys (1971–1987), triskart Socialistinio darbo didvyris (g. 1912 m.).
- Kasdi Merbah, Alžyro ministras pirmininkas (1988 m. lapkričio 5 d. – 1989 m. rugsėjo 9 d.) (g. 1938 m.).
- Rugsėjo 5 d. – Julianas Semionovas, žydų kilmės tarybinis rašytojas, kino scenaristas, žurnalistas. Laikraščio "Visiškai slaptai" įkūrėjas (1989), vienas iš žurnalistinio tyrimo ir politinio detektyvo pradininkų Tarybų Sąjungoje (g. 1931 m.).
- Rugsėjo 17 d. – Viktoras Nikonovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (g. 1929 m.).
- Rugsėjo 24 d. – Ian Stuart Donaldson, RAC grupės Skrewdriver įkūrėjas (g. 1957 m.).
- Spalio 31 d. – Federico Fellini, italų kino režisierius, laikomas vienu įtakingiausių ir geriausių XX amžiaus kūrėjų (g. 1920 m.).
- Lapkričio 1 d. – Severo Ochoa de Albornoz, 1959 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[2] (g. 1905 m.).
- Lapkričio 9 d. – Anatols Dinbergs, vienas žymiausių Latvijos diplomatų. Latviją okupavus Sovietų Sąjungai pasitraukė į JAV. Ten užėmė aukštas pareigas - buvo Latvijos patikėtinis, okupacijos metais atstovavo jai užsienio politikoje. Dirbo šalies ambasadoriumi Jungtinėms Tautoms, o vėliau JAV (g. 1911 m.).
- Lapkričio 19 d. – Leonidas Iovičius Gaidajus, vienas populiariausių TSRS kino filmų režisierius, populiarių TSRS komedijų scenarijų autorius, taip pat aktorius (g. 1923 m.).
- Lapkričio 25 d. – Antonis Berdžesas, anglų rašytojas, kompozitorius ir kritikas (g. 1917 m.).
- Gruodžio 2 d. – Pablas Emilijas Eskobaras Gavirija, Kolumbijos narkobaronas, eksportavęs kokainą į JAV ir kitas pasaulio šalis (g. 1949 m.).
- Gruodžio 4 d. – Frenkas Zapa, muzikantas, kompozitorius[9] (g. 1940 m.).
- Gruodžio 31 d. – Zviadas Gamsachurdia, garsus gruzinų disidentas, mokslininkas ir rašytojas. Tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu Gruzijos respublikos prezidentu (1991–1992), po Tarybų Sąjungos griūties (g. 1939 m.).
- Riveras Džudas Feniksas, amerikiečių aktorius (g. 1970 m.).
Nobelio premijos
- Chemijos – Kary B. Mullis (1944–), Michael Smith (1932–2000);
- Ekonomikos – Robert W. Fogel (1926–), Douglass C. North (1920–);
- Fizikos – Russell Alan Hulse, Joseph Hooton Taylor Jr.;
- Literatūros – Toni Morrison;
- Medicinos – Richard J. Roberts (1943–), Phillip A. Sharp (1944–);
- Taikos – Nelsonas Mandela (1918–2013), Frederik Willem de Klerk (1936–2021).