Česlovas Kudaba
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Česlovas Kudaba (1934 m. liepos 24 d. Kobylnikas, dab. Naročius, Baltarusija – 1993 m. vasario 19 d. Vilniuje) – Lietuvos geografas, gamtininkas, politinis veikėjas, signataras.
| Česlovas Kudaba | |
|---|---|
.jpg) | |
| Gimė | 1934 m. liepos 24 d. Kobylnikas, dab. Naročius, Baltarusija |
| Mirė | 1993 m. vasario 19 d. (58 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Karveliškių kapinėse |
| Tėvas | Pranas |
| Motina | Juzefa |
| Sutuoktinis (-ė) | Dalia Kudabienė |
| Vaikai | Eglė, Gintaras |
| Veikla | geografas, gamtininkas, politinis veikėjas |
| Partija | 1959 m. SSKP |
| Alma mater | 1959 m. Vilniaus universitetas |
1940 m. šeima persikėlė į Vaiciekavą (Ignalinos rajonas). 1942–1950 m. mokėsi Tverečiaus progimnazijoje. Nuo 1950 m. mokslą tęsė Švenčionių pedagoginėje mokykloje, ją baigė 1954 m., perkeltą į Švenčionėlius ir pavadintą Mokytojų seminarija. 1954 m. pradėjo geografijos studijas Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete. Jau studijuodamas domėjosi ne vien geografija, bet ir kitais mokslais, ypač istorija, etnografija, sociologija, mokslo istorija, gamtinės aplinkos naudojimu ir apsauga.
1959 m. įgijęs geografo ir geografijos mokytojo specialybę paliktas dirbti Vilniaus universiteto GMF Fizinės geografijos ir kartografijos katedroje asistentu. 1960–1992 m. Gamtos mokslų, Filologijos, Ekonomikos ir Istorijos fakultetuose skaitė net 32 disciplinų paskaitas, tarp jų svarbiausios: geografijos mokslo istorija ir problemos, aeronuotraukų taikymas geografiniams ir geomorfologiniams tyrimams, jų dešifravimas, kosminiai metodai geografiniuose tyrimuose (naujausi Žemės paviršiaus tyrimo būdai), aplinkosauga, geomorfologija. Be to, vadovavo studentų laboratoriniams bei praktikos darbams, ekspedicijoms, mokomosioms ekskursijoms, diplominiams darbams (iš viso 51), dalyvavo valstybinių egzaminų komisijose.
1964 m. apgynė geografijos mokslų kandidato disertaciją. 1964–1968 m. VU Gamtos mokslų fakulteto dekanas, 1967 m. docentas. 1972 m. apgynė geografijos mokslų daktaro disertaciją. 1974 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1978–1986 m. VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros, 1986–1990 m. Bendrosios geografijos ir kartografijos katedros vedėjas, 1986–1993 m. Inžinerinės fotogrametrijos ir Kartografijos laboratorijų mokslinis vadovas. Nuo 1986 m. vadovavo sudarant Lietuvos atlasą, vyriausias mokslinis redaktorius.[1][2]
Palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.
Mokslinė veikla
Tyrė Lietuvos reljefą. Išnagrinėjo ledyno pakraštinių darinių morfologinę sudėtį, skulptūrines makroformas, kampinius moreninius masyvus ir dubumines glaciodepresijas, iškėlė naują ledyninės kilmės dubaklonių (rinų) susidarymo koncepciją. Jo atlikti Lietuvos aukštumų tyrimai atskleidė teritorijos nuledėjimo etapus, paleogeomorfologiją. Pagrindinis jo darbas – 1:200 000 mastelio kraštinių ledyninių darinių žemėlapis, sudarytas remiantis topografinių žemėlapių izohipsėmis. Daug dėmesio skyrė moreninių aukštumų reljefo morfogenetiniam tipizavimui ir ledyno pakraščio akumuliacinių darinių morfogenezės schematizavimui. Nustatė pagrindines apledėjimo stadijų ir fazių ribas Lietuvoje. Jį galima vadinti morfoevoliucinio glacigeninio reljefo Lietuvoje tyrimo pradininku, šios teorijos pagrindėju ir kūrėju.
Paskelbė per 100 mokslo straipsnių ir knygų iš geomorfologijos, kraštotyros, gamtos apsaugos, daug mokslą populiarinančių straipsnių periodinėje spaudoje. Vien žurnale „Mokslas ir gyvenimas“ įregistruotos 89 jo publikacijos.
Visuomeninė ir politinė veikla
Daug dėmesio skyrė svarbiems aplinkosaugos, kultūros ir švietimo klausimams. Nuo 1968 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, aktyvus Lietuvos ir Vilniaus gamtos apsaugos, kraštotyros draugijų tarybų narys, Mažvydo knygos bičiulių draugijos vadovas. 1983–1987 m. „Žinijos“ draugijos Mokslų apie Žemę tarybos pirmininkas. 1987–1990 m. Lietuvos kultūros fondo įkūrėjas ir valdybos pirmininkas, 1990–1993 m. Atviros Lietuvos fondo valdybos pirmininkas, Stepono Kairio fondo vadybos narys.
Nuo 1967 m. žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ redaktorių kolegijos, „Žinijos“ draugijos, „Minties“ ir „Mokslo“ leidyklų mokslo tarybų narys; nuo 1992 m. mėnraščio „Tėviškės gamta“ konsultantas. Turėjo visuomeninių pareigybių Vilniaus universitete, Gamtos mokslų fakultete.
1988 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, 1988–1990 m. Sąjūdžio Seimo tarybos narys. 1988 m. Gotlando komunikato signataras. 1990–1992 m. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, Kovo 11 d. Akto signataras.[3][4]
Remove ads
- Kaip į Ameriką pateko negrai: medžiaga lektoriui. – Vilnius, 1965. – 10 p.
- Ignalinos apylinkės. – Vilnius, 1967. – 71 p.
- Kur Nemunas teka. – Vilnius: Mintis, 1970. – 132 p. iliustr.
- Kalvotoji Žemaitija. – Vilnius: Mintis, 1972. – 144 p.: iliustr.
- Ignalinos apylinkės. – 2-asis leidimas. Vilnius: Mintis, 1975. – 87 p.: iliustr.
- Upelių pakrantėmis: 10 turistinių apybraižų. – Vilnius: Mintis, 1977. – 100 p.: iliustr.
- TSKP XXV suvažiavimas ir gamtos apsaugos klausimai: medžiaga lektoriui. – Vilnius: Žinija, 1977. – 17 p.
- Jei iš Vilniaus keliausi: trys turistinės trasos (fotogr. Julius Vaicekauskas). – Vilnius: Mintis, 1979. – 92 p.: iliustr.
- When you travel from Vilnius: three tourist routes (į anglų k. vertė Birutė Kiškytė). – Vilnius: Mintis, 1980. – 103 p.: iliustr.
- Geografinės kelionės ir atradimai. – Vilnius: Mokslas, 1980. – 294 p.: iliustr.
- Lietuvos aukštumos: monografija. – Vilnius: Mokslas, 1983. – 186 p.: iliustr.
- Švenčionių rajonas (fotogr. Vladas Uznevičius). – Vilnius: Mintis, 1983. – 84 p.: iliustr.
- Aktualūs gamtos apsaugos uždaviniai: medžiaga lektoriui. – Vilnius, 1984. – 23 p.
- Metodinės rekomendacijos ir papildoma medžiaga mokomajam filmui „Lietuvos vandenys“. – Vilnius, 1984. – 20 p.
- Gamtos ištekliai, jų panaudojimas ir apsauga / Negyvosios gamtos ištekliai: mokomoji priemonė. – Vilnius, 1984. – 91 p.
- Teisinė racionalaus žemės gelmių išteklių naudojimo ir apsaugos reglamentacija / Rūta Gajauskaitė, Česlovas Kudaba, Eduardas Vodzinskas. – V., 1984. – 43 p.
- Gamtotyros sekcijų veikla: metodiniai nurodymai kraštotyrininkams. – Vilnius, 1984. – 23 p.
- Wycieczki z Wilniusu: trzy trasy turystyczne. – Kaunas: Šviesa, 1984. – 100 p.: iliustr.
- Nerimi. – Vilnius: Mintis, 1985. – 167 p.: iliustr.
- Ignalinos rajonas (fotogr. Vladas Uznevičius). – Vilnius: Mintis, 1987. – 57 p.: iliustr.
- Gamtosaugos propagandos uždaviniai mokslinės-techninės pažangos sąlygomis: medžiaga lektoriui. – Vilnius: Žinija, 1987. – 24 p.
- Visuomenės ir gamtos santykių formavimas: mokymo priemonė / Rūta Gajauskaitė, Česlovas Kudaba, Gintas Umbrasas. – Vilnius, 1987. – 35 p.: iliustr.
- Kalvotoji Aukštaitija. – Vilnius: Mintis, 1988. – 174 p.: iliustr.
- Nemune, Nemunėli (iliustr. Audrius Klimas). – Vilnius: Vyturys, 1989. – 64 p.: iliustr. – ISBN 5-7900-0120-3
- Lietuvos kultūros fondas: tikslai ir patirtis pradiniu Fondo kūrimosi laikotarpiu. – Vilnius: Žinija, 1989. – 33 p.
- Па Віліі: падарожныя запісы / Чэслаў Кудаба. – Мінск: Полымя, 1992.
- Septyni keliai iš Varnių: publicistika. – Kaunas: Spindulys, 1993. – 116 p.: iliustr.
- Geomorfologinių ir kartografinių straipsnių rinktinė (sud. Algimantas Česnulevičius). – Vilnius: VU leidykla, 1996. – 155 p.: iliustr. – ISBN 9986-19-207-2
- Lietuvos žemė: geografijos skaitiniai / Rimantas Krupickas, Česlovas Kudaba. – 2-asis leidimas. – Kaunas: Šviesa, 2000. – 460 p.: iliustr. – ISBN 5-430-02560-7
- Geografinės kelionės ir atradimai. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. – 309 p.: iliustr. – ISBN 5-420-01511-0
- Nemune, Nemunėli (fotogr. Birutė Valionytė, Česlovas Kudaba, Dalia Prakapienė, Rimantas Krupickas, Edmundas Kulikauskas, Vytautas Ylevičius, Kęstutis Skujus). – Vilnius: Mažasis Vyturys, 2004. – 59 p.: iliustr. – ISBN 9955-05-037-3
- Lietuvos aukštumos. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. – 189 p.: iliustr. – ISBN 5-420-01546-3
- Žemės giedra / Česlovas Kudaba (sud. Antanas Staponkus). – Vilnius: Kultūra, 2004. – 462 p.: iliustr. – ISBN 9986-435-11-0
Straipsniai:
- Liaudies architektūros elementai Žemaičių kraštovaizdyje // Statyba ir architektūra, 1974, Nr. 2. – 31-32 p.
- Žemaičių aukštumų kultūrinio kraštovaizdžio liaudies kūrybos elementai // Liaudies kūryba, 1974. T. 2. – 91-102 p.
- Artinimas vakaro // Tėviškės gamta, 1993, Nr. 1 (43), 2 (44)
Remove ads
- 1984 m. LSSR valstybinė premija
- 1993 m. Jono Basanavičiaus premija (po mirties)
- 1993 m. Vinco Kudirkos premija už knygą „Septyni keliai iš Varnių“
- 1994 m. Valdo Adamkaus premija
- 1999 m. Miko ir Kipro Petrauskų premija už straipsnius apie Ignalinos kraštą
- 2005 m. Vyčio Kryžiaus ordino medalis (po mirties) [5]
Jo vardu pavadinta:
- 1993 m. Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinė mokykla
- 1997 m. Česlovo Kudabos premija [7]
- 2000 m. gatvė Kairėnuose (Antakalnio seniūnija, Vilnius) ir Tverečiuje
- Respublikinis moksleivių Česlovo Kudabos geografijos konkursas
Remove ads
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
Remove ads