Įvykiai
Nedatuoti
- Vilniuje įkurta pirmoji Rusijos imperijoje sionistinė partija „Mizrachi“;
- Įsikūrė lietuvių (nuo 1906 m. – Lietuvos) demokratų partija (LDP).
- Šiaulių Zubovų rūmuose atidaryta visuomeninė biblioteka.
- Šiauliuose pradėjo veiklą socialdemokratų skyrius.
Gimtadieniai
[Sausis]
- Sausio 12 d. – Pranas Edmundas Galinis, Lietuvos kalbininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 1988 m.).
- Sausio 14 d. – Antanas Juška, Lietuvos astronomas, mokslo populiarintojas, visuomenės veikėjas, daktaras (m. 1985 m.).
- Sausio 20 d. – Juozas Mikulėnas, vargonininkas, chorvedys ir pedagogas (m. 1952 m.).
- Sausio 22 d. – Vladas Dievaitis, pedagogas, visuomenės veikėjas, Šiaulių dramos teatro direktorius.
- Sausio 23 d. – Antanas Mackevičius, aktorius (m. 1992 m.).
- Sausio 24 d. – Antanas Adomaitis, kunigas, muzikos profesorius, daktaras (m. 1936 m.).
[Vasaris]
[Kovas]
[Balandis]
[Gegužė]
- Gegužės 5 d. – Pranas Dielininkaitis, sociologas, ateitininkas, visuomenės veikėjas (m. 1942 m.).
- Gegužės 7 d. – Stasys Paliulis, Lietuvos pedagogas, žymus tautosakos rinkėjas, sutartinių bei instrumentinės muzikos tyrinėtojas ir propaguotojas. Jo dėka Lietuvoje tapo populiarūs skudučiai (m. 1996 m.).
- Gegužės 10 d.:
- Gegužės 13 d. – Stasys Janušauskas, Lietuvos futbolininkas. Vienas Lietuvos futbolo pradininkų (m. 1996 m.).
- Gegužės 14 d. – Jonas Avižonis, lietuvių inžinierius (m. 1941 m.).
- Gegužės 21 d. – Ipolitas Gasiūnas, Lietuvos biologas, biologijos mokslų kandidatas (m. 1975 m.).
- Gegužės 27 d.:
- Gegužės 29 d. – Vytautas Baronas, Lietuvos gydytojas akušeris ginekologas, medicinos mokslų kandidatas (m. 1990 m.).
- Gegužės 30 d. – Jonas Endrikis Grigolaitis, Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas (m. 1957 m.).
- Gegužės 31 d. – Antanas Byras, lietuvių literatas[2][3] (m. 1988 m.).
[Birželis]
[Liepa]
- Liepos 11 d. – Leonas Vitkauskas, poetas, žurnalistas.
- Liepos 15 d. – Alfredas Šlikas, pedagogas, literatas, Lietuvos ir Biržų apskrities visuomenės veikėjas (m. 1944 m.).
- Liepos 16 d. – Kostas Gaubis, vargonininkas ir chorvedys (m. 1980 m.).
- Liepos 21 d. – Antanas Salys, lietuvių kalbininkas, eksperimentinės fonetikos pradininkas Lietuvoje. Sudarė detalią lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją ir parengė pirmąjį lietuvių kalbos tarmių žemėlapį. Vienas žurnalo „Gimtoji kalba“ steigėjų ir redaktorių. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, – iš pradžių į Vokietiją, vėliau JAV (m. 1972 m.).
- Liepos 23 d. – Povilas Pakarklis, istorikas, teisininkas, parašęs veikalų apie Mažąją Lietuvą.
- Liepos 26 d. – Hermanas Jokūbas Jakužaitis, Mažosios Lietuvos žurnalistas, rašytojas.
- Liepos 30 d.:
[Rugpjūtis]
[Rugsėjis]
- Rugsėjo 4 d. – Juozas Keliuotis, žurnalistas, rašytojas, vertėjas (m. 1983 m.).
- Rugsėjo 5 d. – Vladas Leparskas, vargonininkas, chorvedys, dainininkas, pedagogas (m. 1982 m.).
- Rugsėjo 10 d. – Juozas Žemaitis, vargonininkas ir chorvedys (m. 1956 m.).
- Rugsėjo 19 d. – Jurgis Plonaitis, visuomenės ir politikos veikėjas, 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo dalyvis, Šilutės miesto garbės pilietis.
- Rugsėjo 20 d. – Antanas Budriūnas, Lietuvos vargonininkas, kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas.[4] (m. 1966 m.).
- Rugsėjo 27 d. – Vladas Šaulys, poetas, spaudos darbuotojas.
[Spalis]
[Lapkritis]
- Lapkričio 1 d. – Juozas Tysliava, lietuvių poetas, vertėjas, žurnalistas, leidėjas (m. 1961 m.).
- Lapkričio 14 d. – Sofija Juodvalkienė-Grybauskaitė, Lietuvos pianistė, pedagogė (m. 1986 m.).
- Lapkričio 22 d. – Antanas Virbickas, vargonininkas, chorvedys, kompozitorius (m. 1966 m.).
- Lapkričio 23 d.:
- Lapkričio 26 d. – Brunonas Kalvaitis, Lietuvos teisininkas, visuomenės veikėjas, daktaras (1930 m.). Sesuo Alė Kalvaitytė (m. 1960 m.).
[Gruodis]
- Gruodžio 3 d. – Juozas Baldžius, Lietuvos etnologas, tautosakininkas (m. 1962 m.).
- Gruodžio 9 d. – Marija Bernarda-Venskutė, vienuolė, vargonininkė, pedagogė, chorvedė, kompozitorė (m. 1998 m.).
- Gruodžio 14 d. – Bronius Krikštopaitis, Lietuvos tolimojo plaukiojimo kapitonas (m. 1999 m.).
- Gruodžio 15 d. – Vaclovas Alksninis, Lietuvos kariuomenės karininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1970 m.).
- Gruodžio 24 d. – Stasys Leskaitis-Ivošiškis, Lietuvos ir JAV žurnalistas bei rašytojas (m. 1964 m.).
[Nedatuota]
Mirtys
- Kovo 24 d. – Jonas Balinskis, Lietuvos gydytojas psichiatras, medicinos daktaras (g. 1827 m.).
- Gegužės 30 d. – Liudvikas Janavičius, vienas pirmųjų socialdemokratų Lietuvoje (g. 1859 m.).
- Birželio 4 d. – Aleksandras Kazimieras Beresnevičius, Lietuvos vyskupas (g. 1823 m.).
- Spalio 3 d. – Vincas Pietaris, gydytojas, lietuvių rašytojas, draudžiamosios lietuvių publicistikos bendraautoris, pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas“ autorius (g. 1850 m.).
- Lapkričio 16 d. – Kazimieras Kybelis, kunigas, teologijos magistras, lietuvių tautinio atgimimo ugdytojas, lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys (g. 1868 m.).
- Lapkričio 26 d. – Antanas Baranauskas, lietuvių poetas, kalbininkas; nuo 1897 m. Seinų vyskupas. Rašytojo A. Vienuolio dėdė (g. 1835 m.).
- Gruodžio 15 d. – Jonas Mačys-Kėkštas, lietuvių poetas, publicistas. Dirbo „Aušroje“ (g. 1867 m.).
Nedatuota
Gimtadieniai
[Sausis]
- Sausio 8 d.:
- Karlas Rodžersas, įtakingas Amerikos psichologas ir vienas iš humanistinės psichologijos įkūrėjų. Rodžersas laikomas mokslinių tyrinėjimų psichoterapijoje iniciatoriumi ir už savo pasiekimus šioje srityje 1956 m. buvo apdovanotas Amerikos psichologų asociacijos. Jo asmenybės ir tarpusavio santykių teorija, orientuota specifiškai į asmenį kaip unikalią visumą, buvo plačiai pritaikyta įvairiose srityse, kaip antai psichoterapija (Rodžerso į asmenybę orientuota terapija), švietimas, organizacija. Likus keturioms dienoms iki jo mirties, jis buvo apdovanotas Nobelio taikos premija už savo veiklą sprendžiant tautinių grupių konfliktus Pietų Afrikoje bei šiaurinėje Airijoje. Rodžerso ir kitų humanistinės psichologijos atstovų darbai padėjo pagrindus pozityviosios psichologijos, moksliniais tyrimais patvirtinusios nemažai Rodžerso teorijų, atsiradimui (m. 1987 m.).
- Georgijus Maksimilijanovičius Malenkovas, sovietų politikas, Komunistų partijos vadovas ir artimas Stalino bendradarbis. Po Stalino mirties trumpam buvo tapęs Sovietų Sąjungos vadovu (nuo 1953 m. kovo mėn. iki rugsėjo mėn.), 1953 – 1955 m. – TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkas (m. 1988 m.).
- Sausio 9 d.:
- Sausio 15 d. – Saudas, Saudo Arabijos karalius 1953 – 1964 m. (m. 1969 m.).
[Vasaris]
- Vasario 4 d. – Hartley William Shawcross, Baron Shawcross, britų teisininkas, politikas, parlamentaras, Labour Party narys, Jungtinės Karalystės teisingumo ministras, vyriausiasis britų kaltintojas Niurnbergo procese (m. 2003 m.).
- Vasario 9 d. – Ivanas Leonidovas, rusų tarybinis architektas. Vienas žymiausių konstruktyvistų (m. 1959 m.).
- Vasario 10 d. – Walter Houser Brattain, amerikiečių fizikas, Nobelio premijos laureatas[7] (m. 1987 m.).
- Vasario 14 d. – Svetoslavas Minkovas, bulgarų rašytojas. Bulgarų modernistinės fantastinės literatūros pradininkas (m. 1966 m.).
- Vasario 27 d.:
[Kovas]
[Balandis]
[Gegužė]
[Birželis]
[Liepa]
[Rugpjūtis]
- Rugpjūčio 4 d. – Clara Peller, amerikiečių aktorė[11] (m. 1987 m.).
- Rugpjūčio 8 d. – Polis Adrienas Morisas Dirakas, anglų fizikas teoretikas, vienas kvantinės mechanikos kūrėjų, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1984 m.).
- Rugpjūčio 10 d. – Arne Wilhelm Kaurin Tiselius, 1948 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[10] (m. 1971 m.).
- Rugpjūčio 22 d. – Berta Helene Amalie „Leni“ Riefenstahl, vokiečių aktorė ir režisierė, žymi savo filmų estetika ir technika. Jos garsiausi filmai – propagandinė dokumentika apie Vokietijos Nacionalsocialistų partiją – užtraukė jai Hitlerio režisierės vardą. Po II Pasaulinio karo išstumta iš kino industrijos, tapo fotografe (m. 2003 m.).
- Rugpjūčio 24 d. – Fernand Braudel, Prancūzų istorikas, taip vadinamos, istoriografinės Analų mokyklos atstovas, vienas struktūralizmo pradininkų, Prancūzijos akademijos narys (m. 1985 m.).
[Rugsėjis]
[Spalis]
[Lapkritis]
[Gruodis]
[Nedatuota]
Adeodatas Tauragis. Antanas Budriūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 563 psl.
Paul Kresh "Isaac Bashevis Singer, The Magician of West 86th Street, A Biography", The Dial Press, New York 1979, p. 390.
Dvorah Telushkin "Master of Dreams", A Memoir of Isaac Bashevis Singer", p. 266, New York, 1997.
Stephen Tree "Isaac Bashevis Singer", Munich, p. 18-19, 2004. Nurodo kitą gimimo datą: 1904 m. liepos 14 d.