Anatolijus Rozenbliumas (1902 m. liepos 30 d. Balstogėje, Lenkija – 1973 m. gegužės 27 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – statybos inžinierius, statybinių konstrukcijų projektuotojas, profesorius.[1]
| Anatolijus Rozenbliumas | |
|---|---|
| Gimė | 1902 m. liepos 30 d. Balstogėje, Lenkija |
| Mirė | 1973 m. gegužės 27 d. (70 metų) Vilniuje |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Veikla | Statybos inžinierius |
| Sritis | inžinierius |
| Alma mater | Kioteno aukštoji pramonės mokykla (1927) Vytauto Didžiojo universitetas (1945) |
| Žinomas (-a) už | Gelžbetonio ir mūro moksliniai tyrimai |
Biografija
Gimė provizoriaus šeimoje Balstogėje. 1903 m. su tėvais persikėlė į Kauną – šeimos gimtąjį miestą. 1912–1914 m. ir 1918–1920 m. mokėsi Kauno žydų berniukų gimnazijoje (Gimnazijos g. 3). Pirmojo Pasaulinio karo metais atsidūrė Vitebske, kur buvo pažįstamas su būsimu pasaulinio garso tapytoju Marku Šagalu. Po gimnazijos baigimo išvyko į Vokietiją, įstojo į Berlyno „Sternsches“ konservatorijos fortepijono klasę, bet 1922 m. nutarė studijuoti statybos mokslus. Vieną semestrą studijavo Vienos Aukštosios technikos mokyklos Statybos fakultete. Toliau studijas tęsė Kėteno (Vokietija) aukštojoje pramonės mokykloje, kurią baigė 1927 m.
Darbą gavo Berlyne, pasirodė kaip talentingas inžinierius: atliko visus statinius universalinės parduotuvės skaičiavimus. Sustiprėjus antisemitizmui, 1929 m. grįžo į Kauną ir stojo į karinę tarnybą. Iki 1936 m. buvo Lietuvos kariuomenės Karo butų valdybos inžinierius konstruktorius. Projektavo kareivines, sandėlius, aviacijos angarus, dirbtuves, garažus. Pagal jo projektą 1932 m. Linksmadvaryje pastatytas aviacijos angaras (28x100 m) buvo didžiausias Lietuvoje. Nuo 1936 m. laisvai samdomas inžinierius. Statybinėms konstrukcijoms projektuoti A. Rozenbliumą kviesdavosi žymiausi to meto architektai – Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Vladimiras Dubeneckis, Stasys Kudokas, Feliksas Vizbaras ir kt.
1940–1941 m. Kauno universiteto Tiltų ir geležinių konstrukcijų katedros neetatinis lektorius, dėstė plieninių tiltų kursą, vadovavo diplominiams darbams.
1941–1944 m. kartu su žmona ir vaiku laikytas Kauno gete, iš kurio pasisekė pabėgti. Slapstėsi pas lietuvį valstietį, taip pat architekto Vladimiro Zubovo ir Danutės Čiurlionytės-Zubovienės namuose.
1944–1950 m. Kauno valstybinio universiteto, 1951–1969 m. Kauno politechnikos instituto (KPI) gelžbetoninių konstrukcijų katedros vedėjas. 1948 m. birželio 30 d. apgynė kandidatinę disertaciją „Betono ir skiedinių optimalių sudėčių nustatymo klausimu”. 1961 m. SSKP narys. 1962 m. Lietuvos SSR nusipelnęs mokslo veikėjas. 1967 m. Minsko politechnikos institute apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją „Apie plyšius, įtempimus ir deformacijas, susidarančius gelžbetoninėse konstrukcijose veikiamose jėgų poveikių”. 1968 m. suteiktas profesoriaus mokslinis vardas.
1956 m. išleido vadovėlį „Mūrinės konstrukcijos” (1964 m. rusų kalba – Maskvoje). 1956 m. sukūrė ir išbandė surenkamą poligonalinę santvarą pramonės ir žemės ūkio pastatų stogams (1958 m. darbas įvertintas respublikine premija). 1962–1964 m. išleido „Tamprumo teorijos” bei „Cilindrinių ir požeminių kevalų” paskaitų konspektus.
1969 m. persikėlė į Vilnių. 1969–1973 m. vietoj KPI Vilniaus filialo įsteigto Vilniaus inžinerinio statybos instituto Specialiųjų konstrukcijų katedros vedėjas. 1969 m. kartu su V. Jokūbaičiu parengė ir išleido vadovėlį „Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų pagrindai”.
Suprojektuoti pastatai
Tarpukario Lietuvoje A. Rozenbliumas buvo pripažintas kaip vienas geriausių statybinių konstrukcijų projektuotojų. 1937 m. suprojektuotas ir 1938 m. Alytuje pastatytas gelžbetoninis Antano Juozapavičiaus tiltas per Nemuną, tiesiant Žemaičių plentą per Nevėžį pastatytas Babtų tiltas. 1937 m. Klaipėdoje suprojektavo „Lietūkio“ sandėlio ir elevatoriaus pastatus, akcinės bendrovės „Maistas“ administracinio pastato konstrukcijas, Klaipėdos pedagoginio instituto sporto ir gimnastikos rūmų konstrukcijas, Šiauliuose – pašto rūmus, Zoknių aerodrome – du aviacinius angarus, stiklo fabriką Radviliškyje, „Limos“ fabriką Kaune, palmyną VDU Botanikos sode. 1939 m. per rekordiškai trumpą laiką Europos krepšinio pirmenybėms suprojektuota ir pastatyta Kauno sporto halė.
Dirbo kartu su kitais architektais: su V. Landsbergiu-Žemkalniu suprojektavo Kauno apskrities savivaldybės (1933 m.), Tyrimų laboratorijos (1933–1937 m., dab. KTU Cheminės technologijos fakultetas), „Pienocentro“ kiaušinių sandėlio, Rėkyvos elektrinės pastatus, su architektu F. Vizbaru – Kauno centrinį paštą (1932 m.), VDU Medicinos fakulteto rūmus, su architektu S. Kudoku – Kauno 6-osios gimnazijos (Šančiai, 1937 m.), Karininkų Ramovės (1937 m.) pastatus, Aukštesniosios technikos mokyklos pamatus, su architektu S. Stulginskiu – Telšių vyskupo Motiejaus Valančiaus vyrų gimnazijos rūmus (1936 m., dab. Telšių Žemaitės gimnazija).
Kauno sporto halė
Buv. Tyrimų laboratorijos, dab. KTU Cheminės technologijos fakultetas
Kauno įgulos karininkų ramovė
Kauno technikos kolegija
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
