From Wikipedia, the free encyclopedia
Betonas – dirbtinis akmuo, gaunamas kietėjant rišamųjų medžiagų (cemento), užpildo (smėlio, žvyro) ir vandens mišiniui.[1] Betonas turi būti pakankamai stiprus, gerai sukibti su armatūra, pakankamai tankus.
Betonas yra naudojamas daugiau nei bet kuri kita žmogaus sukurta medžiaga pasaulyje. [2] Nuo 2006 m. kasmet pagaminama apie 7,5 milijardo kubinių metrų betono – tai yra daugiau nei vienas kubinis metras kiekvienam Žemės gyventojui.[3]
Betono sudedamosios dalys sumaišomos į pastą panašų mišinį, tada betonas pilamas į rėmą. Po kelių valandų sukietėja dėl cheminės reakcijos, vadinamos hidratacija. Iš betono gaminami šaligatviai, vamzdžiai, architektūrinės konstrukcijos, užtvankos, pamatai, greitkeliai, tiltai, daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės, atitvaros, vartų atramos, tvoros, stulpai ir net valtys.
Betonas jau yra žinomas nuo 5600 m. pr. m. e. Plačiai naudotas Senovės Romoje ir buvo reikšmingas civilizacijoms, kurios negyveno dykumos sąlygomis ir dėl to reikėjo medžiagos, galinčios atlaikyti lietų. Degtos plytos ir betonas buvo du išradimai, kurie leido statyti beveik bet kurioje sausumos vietoje. Kitu atveju, kaip pavyzdžiui egiptiečiai, naudojo netoliese esančias uolas arba medieną.
Atsižvelgiant į projektuojamų konstrukcijų paskirtį ir naudojimo sąlygas, naudojami tokie pagrindiniai betono rodikliai:[4]
Pagrindinis rodiklis, apibūdinantis betono stiprį, yra charakteristinis cilindrinis betono stipris. Šis stipris nustatomas bandant standartinius cilindrus, taip pat gali būti nustatomas bandant kubus. Tempiamo betono stipris – tai maksimalūs įtempiai, kuriuos gali atlaikyti betonas, veikiamas ašinės tempiančiosios jėgos.
Pagal paskirtį skirstomas į:
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.