Betonas

Betonas – dirbtinis akmuo, gaunamas kietėjant rišamųjų medžiagų (cemento), užpildo (smėlio, žvyro) ir vandens mišiniui.^[1] Betonas turi būti pakankamai stiprus, gerai sukibti su armatūra, pakankamai tankus.

Betonas

Vikiteka: Betonas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Betonas yra naudojamas daugiau nei bet kuri kita žmogaus sukurta medžiaga pasaulyje. ^[2] Nuo 2006 m. kasmet pagaminama apie 7,5 milijardo kubinių metrų betono – tai yra daugiau nei vienas kubinis metras kiekvienam Žemės gyventojui.^[3]

Betono sudedamosios dalys sumaišomos į pastą panašų mišinį, tada betonas pilamas į rėmą. Po kelių valandų sukietėja dėl cheminės reakcijos, vadinamos hidratacija. Iš betono gaminami šaligatviai, vamzdžiai, architektūrinės konstrukcijos, užtvankos, pamatai, greitkeliai, tiltai, daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės, atitvaros, vartų atramos, tvoros, stulpai ir net valtys.

Reikšmė

Betonas jau yra žinomas nuo 5600 m. pr. m. e. Plačiai naudotas Senovės Romoje ir buvo reikšmingas civilizacijoms, kurios negyveno dykumos sąlygomis ir dėl to reikėjo medžiagos, galinčios atlaikyti lietų. Degtos plytos ir betonas buvo du išradimai, kurie leido statyti beveik bet kurioje sausumos vietoje. Kitu atveju, kaip pavyzdžiui egiptiečiai, naudojo netoliese esančias uolas arba medieną.

Rodikliai

Atsižvelgiant į projektuojamų konstrukcijų paskirtį ir naudojimo sąlygas, naudojami tokie pagrindiniai betono rodikliai:^[4]

• Betono gniuždomojo stiprio klasė C, lengvam betonui LC.
• Betono atsparumo šalčiui markė F.
• Betono nelaidumo vandeniui markė W.
• Lengvojo betono tankumo klasė D.

Pagrindinis rodiklis, apibūdinantis betono stiprį, yra charakteristinis cilindrinis betono stipris. Šis stipris nustatomas bandant standartinius cilindrus, taip pat gali būti nustatomas bandant kubus. Tempiamo betono stipris – tai maksimalūs įtempiai, kuriuos gali atlaikyti betonas, veikiamas ašinės tempiančiosios jėgos.

Klasifikacija

Pagal paskirtį skirstomas į:

• konstrukcinis (stiprus betonas, iš kurio gaminami apkrovas laikantys elementai, konstrukcijos);

• konstrukcinis-termoizoliacinis; – termoizoliacinis; – specialios paskirties:

• hidrotechninis – betonas, kurio tankiui, ilgaamžiškumui keliami didesni reikalavimai (Damulevičius et al.);

• kelių – skirtas kelių, aerodromų dangoms įrengti, turi pasižymėti dideliu atsparumu dilumui, atsparumu šalčiui;

• dekoratyvusis;

• atsparus karščiui;

• saugantis nuo radioaktyviųjų spindulių;

• laidus šviesai betonas (su tam tikra kryptimi išdėstytomis šviesolaidžio gijomis, kurios sudaro apie 4–7 % betono tūrio; 2001 m. sukurtas Vengrijoje).^[5]

Šaltiniai

1. Betonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 131 psl.
2. Lomborg, Bjørn (2001). The Skeptical Environmentalist: measuring the real state of the world. ISBN 978-0-521-80447-9.
3. „Minerals commodity summary – cement – 2007“. United States Geographic Service. 2007-07-01. Nuoroda tikrinta 2008-01-16.
4. STR 2.05.05:2005 "Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas"
5. Damulevičius V., Vy J. Hidrotechnikos statiniai. Gurskis V. 2008. Statybinės medžiagos.

Vikižodynas