Kardo rinktinė – Lietuvos Laisvės Armijos–Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Žemaičių apygardos partizanų junginys, nuo 1945 m. lapkričio 15 d. iki 1953 m. pr. veikęs Kretingos apskrities (dabartinių Kretingos, Klaipėdos, Plungės ir Skuodo rajonų bei Palangos miesto savivaldybių) teritorijoje.
Nacistinės Vokietijos okupacinei valdžiai užgniaužus lietuvių tautos pastangas atkurti savo valstybę, šalyje ėmė steigtis organizacijos, kurios užsibrėžė politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Vilniuje buvo įsteigta Lietuvos laisvės armiją (LLA), kuri siekė atgauti Nepriklausomybę ne tik politinėmis ir diplomatinėmis, bet ir ginkluotomis karinėmis priemonėmis. Į Kretingą organizuoti vietinį skyrių buvo atvykęs LLA steigėjas, buvęs Pranciškonų gimnazijos auklėtinis Kazys Veverskis su bendražygiu Adolfu Eidimtu.[1]. 1942 m. gruodžio mėn. pabaigoje buvo įkurta LLA Šiaulių apygardos Kretingos apylinkės rinktinė.[2] 1943 m. gegužę apylinkės štabo viršininku paskirtas leitenantas Jurgis Ožeraitis,[3], o seretoriumi – Kazys Žekelis. Jiems talkino atsargos kapitonas Zigmas Jurevičius.[4]
Į Žemaitiją veržiantis Raudonajai armijai, pradėta ruoštis partizaniniam karui. Gestapo išretintą LLA Šiaulių apygardos Kretingos apskrities (apylinkės) rinktinę atkurti ir jai vadovauti 1944 m. liepos mėn. buvo pavesta apskrities viršininkui, kapitonui Pranui Šopagai. LLA apskrities štabo viršininku buvo paskirtas pulkininkas leitenantas Sakalauskas,[5], žvalgybos skyriaus viršininku – Sergejus Semsys-Vaza,[6] o Jurgis Ožeraitis-Ūsas pervestas į štabo ryšininkus. Pulkininkui leitenantui Sakalauskui išvykus, štabui vadovauti ėmėsi kapitonas Pranas Šopaga. Rugpjūčio mėn. į Noihofo (netoli Karaliaučiaus) karo žvalgybos mokyklą mokytis partizaninio karo paslapčių iš Kretingos buvo išsiųsta 13 LLA narių.
Artėjant sovietų armijai, siekiant geriau koordinuoti Vanagų būrių veiklą naujos okupacijos sąlygomis, LLA Kretingos apskrities rinktinės štabas buvo decentralizuotas. Kretingos organizacinio sektoriaus štabo kontrolėje liko apskrities šiaurinėje dalyje suformuoti LLA Vanagų būriai, kurių dauguma buvo sutelkta Plokštinės miške prie Platelių. Pietinėje apskrities dalyje veikusiems LLA Gargždų, Kulių, Endriejavo ir Veiviržėnų būriams vadovauti 1944 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudarytas Maumedžio organizacinio sektoriaus štabas, kurio viršininku paskirtas Alfonsas Paregis-Bružas. 1944 m. spalio mėn. pradžioje rinktinei priklausė apie 200 veikiančiojo sektoriaus narių.
1944 m. spalio 5 d. Raudonajai armijai ties Kuršėnais pralaužus Vermachto gynybą ir iki spalio vidurio užėmus visą Kretingos apskritį, LLA Kretingos apskrities rinktinė buvo išblaškyta. Kapitonas P. Šopaga, Maumedžio organizacinio sektoriaus štabo viršininkas A. Paregis ir apie 20 vyrų pasitraukė su vokiečiais, o štabo ryšininkas J. Ožeraitis apsigyveno uošvio ūkyje Senkuose. Kretingoje likę štabo nariai prarado ryšį su LLA apygardos vadovybe.
Spalio–lapkričio mėn. apskrityje ėmė kurtis kartais labai dideli, tačiau dažniausiai padriki partizanų būriai, kuriuos sudarė daugiausia Lietuvos laisvės armijos organizacijos kovotojai, Tėvynės apsaugos rinktinės kariai, įvairių pogrindžio organizacijų nariai ir nuo mobilizacijos į Raudonąją armiją besislapstantys šaukiamojo amžiaus vyrai. Dauguma pirmųjų partizanų 2–3 asmenų grupelėmis būrėsi arčiau savo tėviškių ar tiesiog tėvų sodybose, slėpdamiesi jose įrengtose slėptuvėse (kai kuriuose iš tų bunkerių galėjo išsitekti iki 25 vyrų), o mažesnė dalis slapstėsi pavieniui.
Partizaniniam karui apskrityje organizuoti 1944 m. spalio-lapkričio mėn. į Raudonosios armijos užnugarį buvo permestos 3 grupės Noihofo karo žvalgybos mokyklą baigusių LLA narių: netoli Plungės parašiutais nusileido Kazys Telšinskas-Arūnas ir Alfredas Tiškus-Krukelis, netoli Klaipėdos per fronto liniją buvo perkelti Jonas Juozas Gubista-Šalna ir Jonas Žutautas-Ramūnas, o Platelių apylinkės miškuose nusileido Jonas Dūda-Štuka, kretingiškis Adolfas Kubilius-Vaišvila, Algirdas Šertvytis-Šurkus ir LLA Kretingos apskrities rinktinės štabo narys S. Semsys-Vaza. 1944 m. pab. žuvus vyriausiam LLA vadui Kaziui Veverskiui, sovietų saugumas sunaikino daug LLA vietinių štabų ir vadų, likvidavo Vyriausiosios vadovybės štabą.
Nuo 1945 m. pradžios LLA Kretingos rinktinės likučiams vadovavo Salantų gimnazijos mokytojas Antanas Stalmokas, kurį vasario 21–22 d. aplankė LLA atstovas Adolfas Kubilius. Po susitikimo A. Stalmokas-Baltrūnas suformavo naują rinktinės štabą, kurio nariais tapo Jonas Juozas Gubista-Šalna, Pranas Kundrotas, Jonas Sadauskas, Kazys Telšinskas-Arūnas, Antanas Žutautas. Partizanų junginis pasivadino LLA Šiaulių apygardos 4-ąja Lapės rinktine. Jos vadu buvo paskirtas buvęs LLA Kretingos apylinkės štabo viršininkas ltn. J. Ožeraitis-Mažeika. Rinktinės branduolį sudarė rytinėje ir pietinėje apskrities dalyje veikę Maumedžio kuopos Gargždų, Kulių, Veiviržėnų ir Endriejavo Vanagų būriai. Kovo pradžioje rinktinę papildė Platelių, o nuo vasaros iki rudens jai priklausė Plungės būrys. Šiaurinėje ir vakarinėje apskrities dalyje būręsi partizanai dėl aktyvios sovietų saugumo ir karo žvalgybos veiklos liko be ryšio su Lapės rinktinės vadovybe. Jie tapo pavaldūs Kretingos-Darbėnų-Mosėdžio apylinkėse veikusiai Klevo kuopai, kuriai vadovavo Kazys Kontrimas).
Sovietų saugumui išretinus Lapės rinktinės gretas, nuo 1945 m. vasaros Klevo kuopa buvo vienintelis LLA karinis junginys, veikęs apskrityje. Ryšius su LLA Žemaičių apygardos vadovybe nuo 1945 m. spalio mėn. pabaigos kuopa palaikė per Alkos rinktinės štabą, todėl buvo laikoma šios rinktinės kariniu daliniu. Kuopos branduolys buvo įsikūręs Vaineikių miške.
Klevo kuopos vadui Kaziui Kontrimui ir legaliai Kretingoje gyvenusiam karininkui Jurgiui Ožeraičiui Žemaičių legiono vadovybė 1945 m. rudenį pavedė organizuoti visoje Kretingos apskrityje veikiančius partizanų būrius vienijančią rinktinę. Steigiamasis ginkluotos pogrindinės organizacijos susirinkimas įvyko 1945 m. lapkričio 15 d. Vaineikių miške netoli Grūšlaukės, o karinis junginys buvo pavadintas Kardo rinktine.[7] Tiesa, LLA Žemaičių legiono vado majoro Jono Semaškos-Liepos 1945 m. lapkričio 24 d. įsakyme Nr. 4 ji vadinama Kardų rinktine.[8] Todėl kai kurie rezistencijos istorijos tyrinėtojai teigia, kad iš pradžių rinktinė buvusi pavadinta Kardų, o tik vėliau – Kardo vardu. Tačiau išlikę rinktinės vado įsakymai, publikuoti leidinyje „Laisvės kovų archyvas“ (1993 m., t. 7) liudija, kad Kardų rinkine partizanų junginys buvo vadinamas trumpą laikotarpį – nuo 1946 m. gegužės 19 d. iki lapkričio 6 d., o likusį laiką – Kardo rinktine.
Kardo rinktinės vado Kazio Kontrimo-Kontauto Antano 1945 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1 ir Žemaičių legiono vado J. Semaškos 1945 m. lapkričio 24 d. įsakymu apibrėžta Kardo (Kardų) rinktinės veikimo teritorija apėmė Kretingos apskrities valsčius. Pagal juos buvo suburta 12-ka kuopų (būrių). Visos kuopos partizanų dokumentuose konspiracijos sumetimais iš pradžių vadintos augalų vardais, o nuo 1946 m. rudens – kuopų pirmųjų vadų slapyvardžiais.
- Širvydo (Klevo)[9] kuopa Kretingos valsčius,
- Narimanto (Pušies) kuopa, Palangos valsčius,
- Skirmanto (Skroblo) kuopa, Skuodo valsčius,
- Vizbuto (Drebulės) kuopa, Darbėnų valsčius,
- Tautvaišos (Maumedžio) kuopa, Mosėdžio valsčius,
- Tauragio (Slyvos) kuopa, Salantų valsčius,
- Žygimanto (Paparčio) kuopa, Platelių valsčius,
- Buganto (Kadugio) kuopa, Kartenos valsčius,
- Vygimanto (Gluosnio) kuopa, Gargždų valsčius,
- Daugvaišos kuopa, Kulių valsčius,
- Kaributo kuopa, Endriejavo valsčius,
- Nameikos kuopa, Veiviržėnų valsčius.
1946 m. sausio 30 d. rinktinės vado įsakymu į Kardo rinktinės veikimo sferą pateko Klaipėdos apskritis ir Klaipėdos miestas, kuriame buvo steigiamas partizanų būrys Laivas, vėliau pasivadinęs Vydūno kuopa. Rinktinei buvo pavaldus Ylakių–Mosėdžio valsčiuose veikęs J. Šleiderio-Bunzos būrys. 1945–1948 m. geriausiai organizuotos ir operaciniu atžvilgiu aktyviausios rinktinėje buvo Platelių, Mosėdžio ir Skuodo kuopos.
Rinktinės štabas veikė Vaineikių miškų masyve, plytinčiame tarp Grūšlaukės, Kūlupėnų ir Vaineikių kaimų. Štabą iš pradžių saugojo Klevo kuopa, vadovaujama Kazio Kontrimo-Montės. Nuo 1946 m. lapkričio mėn. štabo apsauga rūpinosi Vizbuto (Darbėnų) kuopa.
Nuo 1945 m. rudens iki 1946 m. rudens Kardo rinktinė buvo suskirstyta į 2 batalionus, kuriuos sudarė 12 kuopų, suskirstytų į būrius ir skyrius. Nuo 1946 m. rudens partizanų rinktinė buvo skirstoma į kuopas, būrius ir skyrius. 1948 m. birželio mėn. visi rinktinės partizanai – veikiančiojo ir organizacinio sektoriaus nariai, buvo suskirstyti į rajonus, iš kurių kiekvienam priklausė po 2–3 ginkluotų kovotojų kuopas.
1947 m. pavasario pradžioje Kardo rinktinėje buvo apie 120 ginkluotų kovotojų (veikiančio sektoriaus narių). Vizbuto (Darbėnų) kuopa telkė mažiausiai 10, Žygimanto (Platelių) – 16, Tautvaišo (Mosėdžio) – 30, Skirmanto (Skuodo) – 17, Tauragio (Salantų) – 6, Narimanto (Palangos) – 9, Kadugio (Kartenos) – 7, Daugvaišos (Kulių) – 15, Vygimanto (Gargždų) – 4, Nameikos (Veiviržėnų) – 16 partizanų. 1948 m. buvo atkurta Kaributo (Endriejavo) kuopa, kurios branduolys nuo 1946 m. priklausė Vygimanto kuopai.
Persekiojami sovietų saugumo pasienyje veikę rinktinės partizanų būriai pasitraukdavo į Latvijos Kuršo miškus, kuriuose dažniausiai žiemodavo.
1945 m. gegužės 25 d. J. Tyciaus vadovaujamas 120 partizanų būrys puolė ir užėmė Endriejavo miestelį, nukovė 2 milicininkus ir 1 paėmė į nelaisvę, išvadavo 2 sulaikytus žmones, sunaikino SSRS vadovų portretus ir vykdomojo komiteto dokumentus. Per puolimą18 stribų perėjo pas partizanus, nes iš anksto buvo susitarę dalyvauti užimant miestelį. Belaisviui pavykus pabėgti ir pranešti apie užpuolimą, partizanus atakavo NKVD kariuomenė, bet jie sėkmingai sugebėjo pasitraukti į mišką.
1946 m. gegužės 26 d. K. Kontrimo-Tėvo partizanų būrys Tūbausiuose susirėmė su Kretingos valsčiaus enkavedistais ir milicininkais. Per susišaudymą nukauti MVD Kretingos vls. poskyrio viršininko pavaduotojas jaun. ltn. I. Belkinas ir milicijos operatyvinis įgaliotinis A. Minčenkovas.[10]
1946 m. rugpjūčio 17 d. pasaloje prie Latvelių K. Kontrimo-Tėvo vadovaujami 6 partizanai nukovė iš Grūšlaukės į Darbėnus grįžtančius stribus Vaclovą Ronkaitį, Antaną Markauską, Joną Piekų ir Kazį Račinską. Per susišaudymą žuvo stribus vežęs valstietis Juozapas Jonkus.[11]
1946 m. rugsėjo 3 d. pasaloje prie Žemytės (į pietus nuo Lenkimų) nukauti 5 ir sužeisti 6 ginkluoti sovietų aktyvistai, renkantys duokles valstybei.
1948 m. balandžio 3 d. Žibininkų miške nukauti Palangos valsčiaus milicijos viršininkas P. Jasinskas ir milicininkas K. Narbutas. Per susišaudymą žuvo kartu vykę 3 civiliai asmenys.[12]
1948 m. birželio 8 d. partizanų būrys užėmė Veiviržėnų miestelį, nukovė 4, sužeidė 3, paėmė į nelaisvę 1 stribą. Partizanai Veiviržėnuose iškėlė Trispalvę ir sunaikino okupacinės valdžios įstaigas.
1948 m. rugpjūčio 14 d. Barzdžių Medsėdžiuose (Salantų vls.) ryšininko sodyboje apsupti partizanai per kautynes su MGB vidaus kariuomenės 24-ojo šaulių pulko kareiviais nukovė MGB Salantų vls. poskyrio stribą Stasį Preibį.[13]
1950 m. birželio 19 d. Ruginiuose (Kretingos vls.) per kautynes su MGB Kretingos vls. poskyrio stribais partizanai nukovė stribų būrio vado pavaduotoją S. Kostiuką.[14]
Padedamas stribų, MVD-MGB vidaus kariuomenės kareivių, į partizanų ir jų rėmėjų gretas infiltruotų agentų ir informatorių, MGB Kretingos apskrities skyrius 1950 m. sunaikino paskutinius Širvydo (Kretingos) ir Buganto (Kartenos) kuopos kovotojus, o talkinant MGB pasienio kariuomenės 23-ajai pasienio rinktinei – Narimanto (Palangos) kuopą, iki 1949 m. buvusią viena vienu pajėgiausiu ir veikliausiu Kardo rinktinės dalinių.
1951 m. birželį rinktinėje buvo likę apie 40 ginkluotų kovotojų, veikusių daugiausia Kretingos ir Skuodo rajonų teritorijoje (Vaineikių-Grūšlaukės ir Peldinės miškų masyvuose). Jiems vadovauti ėmėsi rinktinės įkūrėjas Kazimieras Kontrimas-Tėvas – labiausiai saugumiečių ieškomas partizanas, už kurio išdavimą buvo pažadėta 10000 červoncų premija.
Salantų rajone veikę Tauragio (Salantų) ir Žygimanto (Platelių) kuopų kovotojai 1951 m. jau buvo pavaldūs Šatrijos rinktinės štabui.
1953 m. pr. LLKS Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas Kardo rinktinę oficialiai panaikino, o jos likučius – S. Jonausko-Simono vadovaujamą Vizbuto kuopą prijungė prie Šatrijos rinktinės.
Nuo 1953 m. kovo SSRS MVD pasienio kariuomenės 23-ioji pasienio rinktinės vadovybė buvo įpareigota užkirsti kelią paskutiniųjų Kretingos krašto partizanų bandymams pasitraukti į Vakarus per Šventosios žvejybinių motorlaivių stotį arba Klaipėdos uostą. LSSR MGB ir MVD ginkluotos pajėgos Vizbuto kuopą sunaikino 1953 m. balandžio 6 d., apsupusios ją Vaineikių-Kūlupėnų miškų masyve.
Paskutinieji kovos lauke per susišaudymą su MVD vidaus apsaugos būrio kareiviais 1953 m. birželio 12 d. Šaučikiuose netoli Salantų žuvo Kazimieras Drąsutis-Paliūnas ir Antanas Razmus.[15]
Vienintelis gyvas liko partizanas Pranas Končius-Adomas, nuo 1956 m. slaptęsis Prano Drungilo namuose Didžiųjų Žalimų kaime ir žuvęs 1965 m. liepos 6 d. apsuptas KGB Kretingos skyriaus saugumiečių ir milicininkų. Jis laikomas paskutiniuoju su ginklu rankose žuvusiu Kardo rinktinės ir Žemaičių apygardos partizanu.[16]
Lapės-Kardo (Kardų) rinktinei vadovavo:
| Vardas ir pavardė | Slapyvardžiai | Nuo | Iki | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Jurgis Ožeraitis | Ūsas, A. Mažeika | 1945 m. vasaris | 1946 m. kovo 25 d. | Faktiškai nuo 1945 m. lapkričio vidurio iki tų metų pabaigos rinktinės vado pareigas ėjo vado pavaduotojas Kazimieras Kontrimas-Kontautas Antanas. Jurgis Ožeraitis suimtas ir kalintas, mirė 1947-08-05 Buchta Vanino lageryje (Rusija) |
| Kazimieras Kontrimas | Kontautas Antanas, Tėvas, Montė | 1946 m. kovo pabaiga | 1946 m. gegužė | Atleistas iš pareigų pačiam prašant |
| Juozas Kėkštas (Kiekšė) | Drulys Juozas, Kaupas, Kanapis, Kanalas | 1946 m. gegužė | 1948 m. gegužės 6 d. | Žuvo Vaiteliuose (Gargždų vls., Kretingos apskr.), patekęs į MGB Kartenos valsčiaus poskyrio saugumiečių ir stribų pasalą |
| Juozas Jucys | Antanaitis Ričardas | 1948 m. gegužė | 1949 m. liepa | Suimtas Lenkijoje, pasienyje, bandant patekti į Vakarus ir užmegzti kontaktus su išeivijos lietuvių rezistencinėmis organizacijomis, perduotas sovietų saugumui, parvežtas į MGB Kartenos valsčiaus poskyrį, iš kurio pabėgo |
| Kazimieras Kontrimas | Tėvas, Montė | 1949 m. liepa | 1949 m. rugpjūtis | Vado pareigas ėjo laikinai, iki Žemaičių apygardos vadui paskiriant naują rinktinės vadą |
| Juozas Paulauskas | Bočius, Dalius | 1949 m. rugpjūtis (?) | 1950 m. birželio 3 d. | Žuvo per susišaudymą patekęs į MGB Darbėnų poskyrio stribų ir MGB vidaus kariuomenės kareivių pasalą Ganyklėlių miške šalia Nausėdų (Kretingos raj.) |
| Juozas Jucys | Jasaitis, Margis | 1950 m. birželis-liepa | 1950 m. spalis | 1950-10-15 mūšyje su MBG vidaus kariuomenės kareiviais Margių miške netoli Mikoliškių (Kretingos raj.) buvo sunkiai sužeistas ir po kelių dienų mirė |
| Juozapas Katkus | Anužis Jonas, Mikifora (Nikiforas) | 1950 m. spalio vidurys | 1950 m. spalio 28 d. | Žuvo Vaineikių miške (Kretingos raj.) per kautynes su MGB vidaus kariuomenės kareiviais ir Kretingos rajono stribų kuopa |
| Antanas Jonauskas | Genys | 1950 m. spalio pabaiga | 1951 m. lapkričio 23 d. | Nusišovė apsuptas Klaipėdos srities valdybos II skyriaus III poskyrio saugumiečių ir kareivių Anužiuose (Kretingos raj.) partizanų rėmėjo Prano Narkaus daržinėje įrengtame bunkeryje |
| Kazimieras Kontrimas | Tėvas, Montė | 1951 m. lapkričio pabaiga | 1952 m. spalio 30 d. | Žuvo per susišaudymą su MGB Salantų rajono poskyrio stribais ir kareiviais, patekęs į pasalą jį išdavusio ryšininko sodyboje Smeltėje (Kretingos raj.) |
| Stasys Jonauskas | Simonas | 1952 m. spalio pabaiga | 1953 m. balandžio 6 d. | Paskutinysis Kardo rinktinės štabo žvalgybos skyriaus viršininkas ir Vizbuto kuopos, 1953 m. pradžioje prijungtos prie Šatrijos rinktinės, vadas. Žuvo su kitais kuopos partizanais per kautynes su MVD vidaus kariuomenės kareiviais Vaineikių-Kūlupėnų miškuose |
A
- Adomas Alminas–Kūma (g. 1922 m.), Drebulės-Vizbuto (Darbėnų) būrio partizanas, žuvo 1950 m. vasario 21 d. Akmenalėse. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle ir Darbėnų paminklinėje kompozicijoje žuvusiems atminti.
- Kazys Andriekus–Rusteika Zenonas, Vizbuto kuopos partizanas, žuvo 1947 m. spalį Benaičiuose.
- Jonas Andriužis (g. 1928 m.), partizanų rėmėjas. Nužudytas saugumiečių 1951 m. vasario 20 d. nužudytas MGB Klaipėdos rajono skyriuje.
- Bronislavas Antanėlis (g. 1903 m.), Kartenos progimnazijos mokytojas, partizanų rėmėjas. 1945 m. suimtas, 1946 m. nuteistas mirti, sušaudytas 1946 m. kovo 22 d.
- Bronius Anužis–Žalgiris (g. 1929 m.), Kadagio-Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. rugsėjo 8 d. Nausodyje. Vardas įamžintas Kartenos paminkle bolševizmo aukoms ir Nausodžio partizanų atminimo ženkle.
- Antanas Armalis (g. 1921 m.), partizanų rėmėjas, 1947 m. gegužės 7 d. nušautas MGB Kretingos areštinėje. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle partizanams atminti.
- Jurgis Augutis–Donelis (g. 1920 m.), Vizbuto (Darbėnų) kuopos Povilo Mažučio būrio partizanas, žuvo 1950 m. spalio 14 d. Sausdravuose.
B
- Juozas Baltuonis–Krivaitis (g. 1910 m.), Kadagio-Buganto (Kartenos) kuopos vado pavaduotojas, žuvo 1947 m. rugpjūčio 9 d. prie Voveraičių geležinkelio stoties. Vardas įamžintas Kartenos ir Voveraičių paminkluose.
- Antanas Beinoras–Liūtas (g. 1925 m.), Vizbuto (Darbėnų) kuopos partizanas, žuvo 1953 m. balandžio 6 d. Vaineikių miške. Vardas įamžintas Kartenos paminkle bolševizmo aukoms atminti.
- Petras Benetis–Algis (g. 1919 m.), Kardo rinktinės štabo inspektorius-ryšininkas, žuvo 1948 m. spalio 19 d. Jokūbave. Vardas įamžintas Jokūbavo šventoriaus kryžiuje ir Kretingos kapinių paminkle partizanams atminti.
- Pranas Benetis–Maželis, Mažasis Pranas (g. 1922 m.), Narimanto (Palangos) kuopos narys, Kardo rinktinės žvalgybos skyriaus viršininkas, žuvo 1948 m. balandžio 21 d. Didžiuosiuose Žalimuose. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle partizanams atminti, tėvų antkapiniame paminkle Kretingos (Padvarių) kapinėse ir Žalimų miško partizanų atminimo ženkle.
- Juozas Bėrontas–Lokys (g. 1928 m.), Maumedžio-Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo Paliomskio būrio partizanas, sunkiai sužeistas nusišovė 1947 m. kovo 17 d. Daukšiuose. Vardas įamžintas Daukšių ir Mosėdžio paminkluose partizanams atminti.
- Antanas Bružas (g. 1928 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio partizanas, žuvo 1953 m. balandžio 6 d. Vaineikių miške. Vardas įamžintas Kūlupėnų ir Kretingos paminkluose partizanams atminti.
- Stasys Bučmys, Vizbuto (Darbėnų) kuopos partizanas.
- Pranas Budrys–Šarūnas (g. 1921 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanų būrio vadas, žuvo 1949 m. vasario 7 d. Žibininkuose. Vardas įamžintas Žibininkų ir Kretingos paminkluose partizanams atminti.
- Julius Bumblys (g. 1920 m.), Kadagio-Buganto (Kartenos) būrio partizanas, žuvo 1947 m. rugpjūtį.
- Julius Bumblys–Tigras (g. 1920 m.), Kadagio-Buganto (Kartenos) būrio partizanas, žuvo 1949 m. sausio 27 d. Bumbuliuose kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareiviais ir Kartenos stribais. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Bronislava Bundulaitė, Buganto (Kartenos) kuopos partizanė. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle partizanams atminti.
- Antanas Bundulas–Šarūnas, Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1950 m. birželio 19 d. Ruginiuose patekęs į Kretingos stribų pasalą. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle partizanams atminti.
- Stasys Bundulas–Mirgutis, Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1952 m. liepos 7 d. Utrinės miške šalia Pikteikių. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle partizanams atminti.
- Jurgis Burba (g. 1920 m.), Daugvaišo (Kulių) kuopos vadas, žuvo 1946 m. spalio 1 d. Mažiavose. Vardas įamžintas Mažiavų tipiniame atminimo ženkle.
- Feliksas Butkus, Buganto (Kartenos) būrio partizanas, žuvo 1949 m. balandžio 18 d. Palioniškiuose.
C
- Vytautas Cirtautas, Buganto (Kartenos) kuopos partizanas. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
D
- Vytautas Daugintis–Bagūnas (g. 1926 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1949 m. vasario 7 Žibininkuose. Vardas įamžintas Žibininkų paminkle ir Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Petras Daukantas, Grūšlaukės apylinkės partizanas, žuvo Juodupėnų miške.
- Jonas Domarkas–Plyta (g. 1926 m.), Širvydo (Kretingos) būrio partizanas, žuvo 1949 m. lapkričio 18 d. Aukštkalviuose. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Vladas Domarkas–Ešerys (g. 1920 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, nužudytas 1948 m. rugpjūčio 16 d. tardant MGB Kartenos poskyrio būstinėje. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Kazimieras Drąsutis–Paliūnas (g. 1914 m.), Tauragio (Salantų) kuopos partizanas, žuvo Šaučikiuose 1953 m. birželio 12 d.
- Antanas Dvarionas–Dėdė (g. 1913 m.), Žygimanto (Platelių) kuopos partizanas, stribų užmuštas 1946 m. lapkričio mėn. Vardas įamžintas antkapiniame paminkle Gintališkės kapinėse.
E
- Adomas Einikis, Salantų apylinkių partizanas, žuvo apie 1951 m.
- Juozas Einikis (g. 1908 m.), pogrindinės organizacijos narys, suimtas 1945 m. rugpjūčio 24 d., sušaudytas 1946 m. kovo 22 d.
F
- Vladas Freihofas–Ąžuolas (g. 1901 m.), miškininkas, legaliai gyvenęs Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. birželio 6 d. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
G
- Petras Gadeikis–Robinzonas (g. 1917 m.), Tauragio (Salantų) kuopos vadas, žuvo 1947 m. liepos 6 d. Vardas įamžintas šalia Žvainių paminklo partizanams atminti pastatytame informaciniame stende.
- Feliksas Galdikas (g. 1921 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio parizanas, žuvo 1952 m. gegužės 27 Vaineikių miške.
- Juozas Galdikas (g. 1917 m.), Kardo rinktinės štabo narys, žuvo 1948 m. kovo 23 d. Kumpikuose. Vardas įamžintas Grūšlaukės paminkle partizanams atminti.
- Kostas Galdikas–Augustas (1928 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio vadas, žuvo 1952 m. gegužės 27 d. Vaineikių miške.
- Vladislovas Galdikas (g. 1922 m.), legaliai gyvenęs rezervo partizanas, 1948 m. kovo 23 d. sunkiai sužeistas savo sodyboje Kumpikuose mirė stribų vežamas į Darbėnus. Vardas įamžintas Grūšlaukės paminkle ir antkapiniame paminkle Darbėnų kapinėse.
- Apolonija Gaudutienė–Vinklutienė (g. 1914 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanų ryšininkė, žuvo 1948 m. rugpjūčio 12 d. Lubiuose. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti ir Lubių partizanų atminimo ženkle.
- Vytautas Gaudutis, Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo Anužių kaimo apylinkėse. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Vladislovas Gedvilas (g. 1910 m.), partizanas, žuvo 1947 m. gegužės 28 d. Tarvyduose.
- Vladas Gikaras–Tadas (g. 1926 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanas, žuvo 1948 lapkričio 5 d. Negarboje (Jazdų dvare). Vardas įamžintas žuvimo vietoje pastatytame tipiniame atminimo ženkle.
- Antanas Gliožeris, Vizbuto (Darbėnų) kuopos partizanas, žuvo 1953 m. balandžio 6 d. Vaineikių miške. Vardas įamžintas Kūlupėnų miško paminkle partizanams atminti.
- Apolinaras Grabys–Vaidila (g. 1927 m.), Narimanto (Palangos) kuopos vadas, žuvo 1947 m. balandžio 27 Užparkasiuose. Vardas įamžintas Žiogelių ir Kretingos kapinių paminkluose partizanams atminti.
- Paulius Grabys, partizanas. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle partizanams atminti.
- Vytautas Grabys–Žilvinukas (g. 1930 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. lapkričio 12 d. Dargužiuose. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle partizanams atminti.
- Povilas Gricius–Bangūnas (g. 1926 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. liepos 7 d. Kveciuose.
- Vytautas Gricius–Žilvinas (1923 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanas, žuvo 1949 m. vasario 7 d. Žibininkuose. Vardas įamžintas Žibininkų paminkle partizanams atminti.
- Jonas Juozas Gubista–Šalna (g. 1923 m.), Lietuvos laisvės armijos partizanas, žuvo 1946 m.
H
- Hansas–Haris, iš sovietų nelaisvės pabėgęs vokiečių kareivis, Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo (Paliomskio) būrio partizanas, žuvo 1947 m. kovo 17 d. prie Veitų miško. Vardas įamžintas Daukšių ir Mosėdžio paminkluose žuvusiems partizanams atminti.
J
- Vytautas Jablonskis–Šiaurys (g. 1920 m.), Skirmanto (Skuodo) kuopos Lenkimų būrio vadas, žuvo 1948 m. rugpjūčio 18 d. Balsiškiuose. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti ir Balsiškių partizanų atminimo ženkle.
- Vytautas Jablonskis–Vanagas (g. 1916 m.), Vygimando (Gargždų) kuopos Kaributo būrio vadas, žuvo 1948 m. spalio 19 d. Jokūbave. Vardas įamžintas Jokūbavo šventoriaus kryžiuje ir Kretingos kapinių paminkle partizanams atminti.
- Mykolas Jadenkus–Klimas, Rambynas (g. 1923 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1949 balandžio 12 d. Aleksandrave. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Albertas Jakštas–Albertinis (g. 1926 m.), Pušies (Palangos) kuopos partizanas, Kardo rinktinės štabo informacijos ir propagandos skyriaus viršininkas, žuvo 1947 m. kovą Stropeliuose. Vardas įamžintas gimtinėje Panotėniuose pastatytame paminkle.
- Juozas Januševičius–Jonušas (g. 1923 m.), Drebulės (Darbėnų) būrio partizanas, žuvo 1946 m. kovo 23 d. Žyneliuose. Vardas įamžintas Darbėnų paminklinėje kompozicijoje partizanams atminti.
- Kazimieras Jašinskas–Krivaitis (g. 1926 m.), Vygimanto (Gargždų) kuopos Kaributo būrio partizanas, žuvo 1948 m. spalio 19 d. Jokūbave. Vardas įamžintas Jokūbavo šventoriaus kryžiuje ir Kretingos kapinių paminkle partizanams atminti.
- Valerija Jockienė (Jackienė), Skirmanto (Skuodo) partizanų ryšininkė, žuvo 1948 m. rugpjūčio 14 d. Vardas įamžintas Barzdžių Medsėdžių tipiniame atminimo ženkle.
- Antanas Jonauskas–Genys (g. 1920 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, Kardo rinktinės vadas, žuvo 1951 m. lapkričio 23 d. Anužiuose. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Petras Jonauskas (g. 1922 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1950 m. spalio 16 d. Žutautų miške.
- Stasys Jonauskas–Simonas (g. 1926 m.), Kardo rinktinės štabo žvalgybos skyriaus viršininkas ir Vizbuto (Darbėnų) būrio vadas, žuvo 1953 m. balandžio 6 d. Vaineikių miške. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms, Kūlupėnų paminkle partizanams ir Sakuočių paminkle Kardo rinktinės štabo nariams atminti.
- Adomas Jonkus–Klevas (g. 1910 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1947 m. gegužės 17 d. Martynaičiuose. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Aleksas Jonkus–Laimė Pilypas (g. 1915 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos štabo ūkio skyriaus viršininkas, Kardo rinktinės štabo ūkio skyriaus viršininko pavaduotojas, žuvo 1946 m. rugpjūčio 24 d. Ubagiškiuose. Vardas įamžintas Darbėnų paminklinėje kompozicijoje ir Grūšlaukės paminkle partizanams atminti.
- Juozas Jucys–Antanaitis Ričardas, Margis (g. 1920 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, Kardo rinktinės vadas, 1950 m. spalio 15 d. sunkiai sužeistas Margių miške netoli Mikoliškių, po savaitės mirė nuo žaizdų. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Bronislovas Jurčius (g. 1916 m.), Slyvos (Salantų) kuopos partizanas, Kardo rinktinės štabo narys, žuvo 1946 m. gruodžio 17 d. Salantų apylinkėse. Vardas įamžintas Klecininkų (Pesčių) paminkle kaimo kapinėse palaidotiems partizanams atminti.
- Albertas Jurevičius–Sakalas (g. 1925 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanas, žuvo 1947 m. balandžio 27 d. Užparkasiuose. Vardas įamžintas Žiogelių ir Kretingos kapinių paminkluose partizanams atminti.
- Antanas Jurkaitis, Kardo rinktinės partizanas. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle partizanams atminti.
- Pranas Jurkus–Viktoras (g. 1927 m.), Kardo rinktinės partizanas, žuvo 1948 m. balandžio 21 d. Žalimų miške. Vardas įamžintas Žalimų miško tipiniame atminimo ženkle.
- Pijus Juzikas (Juzikis) (g. 1929 m.), Daugvaišo (Kulių) kuopos partizanas, žuvo 1946 m. spalio 1 d. Mažiavose. Vardas įamžintas Mažiavų tipiniame atminimo ženkle (Pijus Juzikis) ir Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms (Pijus Juzikas) atminti.
- Janina Juzikaitė–Šviesa (g. 1928 m.), Daugvaišo (Kulių) kuopos partizanė, žuvo 1948 m. spalio mėn. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
K
- 'Juozas Kaštaunas–Šarūnas, Šernas (g. 19214m.), Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo (Paliomskio) būrio partizanas, žuvo 1947 m. kovo 17 d. prie Veitų miško. Vardas įamžintas Daukšių (Juozas Kaštounas) ir Mosėdžio paminkluose žuvusiems partizanams atminti.
- Juozapas Katkus–Anužis Jonas, Nikiforas (Mikifora) (g. 1918 m.), Kardo rinktinės vadas, žuvo 1950 m. spalio 28 d. Vaineikių miške. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle ir Vaineikių partizanų atminimo ženkle.
- Mykolas Katkus–Petkus Jokimas, Jokimas (g. 1921 m.), Kardo rinktinės štabo inspektorius-ryšininkas, žuvo 1948 m. gegužės 26 d. Genčuose. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle partizanams atminti.
- Pranas Katkus (g. 1902 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. kovo 28 d. Tūbausiuose. Vardas įamžintas Tūbausių šventoriaus kryžiuje ir Kretingos kapinių paminkle partizanams atminti.
- Steponas Katkus (g. 1928 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. kovo 28 d. Tūbausiuose. Vardas įamžintas Tūbausių šventoriaus kryžiuje ir Kretingos kapinių paminkle partizanams atminti.
- Anicetas Kaunas–Dėdė, Žaliasis (g. 1907 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio partizanas, žuvo 1953 m. balandžio 6 d. Vaineikių miške. Vardas įamžintas Kūlupėnų ir Kretingos kapinių paminkluose partizanams atminti.
- Juozas Kėkštas (Kekšas, Kiekšė)–Drulis Juozas, Drulis, Kaupas, Kanapė (g. 1911 m.), Kardo rinktinės vadas, žuvo 1948 m. gegužės 6 d. Vaiteliuose. Vardas įamžintas Sakuočių paminkle Kardo rinktinės štabo nariams atminti.
- Vincas Kerpė (g. 1927 m.), Buganto (Kartenos) būrio partizanas, žuvo 1950 m. spalio 16 d. Kretingos rajone.
- Augustinas Kiesas–Jūra (g. 1922 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos vadas, žuvo 1950 m. sausio 10 d. Aukštkalvių miške Voveraičiuose. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle, Voveraičių skulptūriniame stogastulpyje ir paminklinėje plokštėje partizanams atminti.
- Mikalojus Klanius–Algis (g. 1928 m.), Vizbuto (Darbėnų) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. rugpjūčio 22 d. Kunigiškių miške. Palaidotas Ežkepių, 1991 m. perlaidotas Kretingos senosiose kapinėse. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle partizanams atminti.
- Pranas Klanius–Sauselis (g. 1930 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. balandžio 13 d. Pryšmančiuose. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle partizanams atminti.
- Juozas Knieža (g. 1917 m.), Lietuvos laisvės armijos narys, sušaudytas 1946 m. kovo 22 d. Vilniuje.
- Barbora Kniežaitė–Audra (g. 1926 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio partizanė, žuvo 1952 m. gegužės 27 d. Vaineikių miške. Vardas įamžintas Grūšlaukės šventoriaus paminkle partizanams atminti.
- Elena Kniežaitė–Gegutė (g. 1928 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio partizanė, rinktinės vado Antano Jonausko–Genio sužadėtinė, žuvo 1951 m. lapkričio 23 d. Anužiuose. Vardas įamžintas Grūšlaukės šventoriaus paminkle partizanams atminti.
- Alfonsas Knistautas–Jablonskis Jonas, Ragūnas (Račiūnas), Baltrus (Baltramiejus) (g. 1926 m.), Kardo rinktinės štabo agitacinio ir propagandinio skyriaus viršininkas, žuvo 1949 m. vasario 7 d. Žibininkuose. Vardas įamžintas Žibininkuose paminkle partizanams atminti.
- Pranas Končius–Adomas (g. 1914 m.), Kardo rinktinės štabo narys, paskutinysis Žemaičių apygardos partizanas, žuvęs 1965 m. liepos 15 d. Didžiuosiuose Žalimuose. Vardas įamžintas Kretingos kapinių, Grūšlaukės šventoriaus ir Didžiųjų Žalimų paminkluose partizanams atminti.
- Kazimieras Kontrimas–Kontautas Antanas, Tėvas, Montė (g. 1913 m.), Kardo rinktinės įkūrėjas ir vadas, žuvo 1952 m. spalio 30 d. Smeltėje.
- Kazys Kriaučiūnas–Mindaugas, Kravcovas (g. 1928 m.), Narimanto (Palangos) kuopos būrio vadas, 1948 m. lapkričio 5 d. sunkiai sužeistas Negarboje (Jazdų dvare), nuo žaizdų mirė 1948 m. lapkričio 12 d. Palangoje. Vardas įamžintas žuvimo vietoje pastatytame tipiniame atminimo ženkle.
- Ignas Kundrotas–Vitaminas (g. 1918 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1949 m. sausio 27 d. Bumbuliuose. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Stasys Kupšys–Vanagas (g. 1911 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1951 m. gegužės 24 d.
L
- Kazys Laukys, Jokūbavo apylinkių partizanas, stribų nušautas 1948 m. gruodžio 14 d. Jokūbave. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle partizanams atminti.
- Kazimieras Laureckas–Jucys Jonas, Zubrys, Ūsas (g. 1904 m.), Narimanto kuopos Vanago būrio vadas, žuvo 1948 m. birželio 27 d. Vaineikiuose. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle ir Vaineikių kryžiuje partizanams atminti.
- Konstantinas Lenkauskis–Meistras (g. 1928 m.), Kardo rinktinės štabo viršininko pavaduotojas, žuvo 1948 m. balandžio 21 d. Žalimų miške. Vardas įamžintas Žalimų partizanų atminimo ženkle.
- Janina Liaučytė–Emilija (g. 1926 m.), Kardo rinktinės štabo ryšininkė, žuvo 1948 m. rugsėjo 9 d. Ruginių miške. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle partizanams atminti.
- Jonas Liaudanskis–Girėnas, Tauras (g. 1926 m.), Buganto (Kartenos) kuopos narys, žuvo 1948 m. rugsėjo 8 d. Nausodyje. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti ir Nausodžio partizanų atminimo ženkle.
- Antanas Liaudinskas (g. 1929 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio partizanas, žuvo 1950 m. rugsėjo mėn. Prystovuose. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Adolfas Liebus–Treinys (g. 1918/1924 m.), Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo (Paliomskio) būrio partizanas, žuvo 1947 m. kovo 17 d. prie Veitų miško. Vardas įamžintas Daukšių ir Mosėdžio paminkluose žuvusiems partizanams atminti.
- Stasys Lisauskas–Vasaris Antanas (g. 1927 m.), Kardo rinktinės štabo spaudos, propagandos ir informacijos skyriaus viršininko pavaduotojas, Narimanto (Palangos) kuopos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas, žuvo 1949 m. vasario 7 d. Žibininkuose. Vardas įamžintas Grūšlaukės, Darbalių (Nausėdų) ir Žibininkų paminkluose partizanams atminti.
- Antanas Lukas, Kardo rinktinės partizanas, žuvo 1945 m. Jokūbavo miške. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle partizanams atminti.
- Stasys Lukas–Vytautas (g. 1918 m.), Buganto (Kartenos) kuopos vadas, žuvo 1947 m. rugpjūčio 9 d. Rubulių miške netoli Voveraičių geležinkelio sustojimo. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms ir Voveraičių paminkle partizanams atminti.
- Bonifacas Lukauskas (g. 1913 m.), legaliai gyvenęs Kardo rinktinės rezervo partizanas, stribų nužudytas 1947 m. gruodžio 19 d. Daubėnuose.
- Mamertas Lukauskas–Jūra (g. 1923 m.), Buganto (Kartenos) kuopos narys, 1948 m. rugpjūčio 27 d. Žutautų miške apsuptas MGB kareivių ir Kartenos stribų nusišovė. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Vytautas Lukauskas–Plienas (g. 1929 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, 1949 m. vasario 11 d. Kartenos stribų susprogdintas Kačaičiuose įsirengtoje žeminėje.
- Vladas Lukauskas–Prutenis (g. 1920 m.), Buganto (Kartenos) kuopos vadas, 1949 m. vasario 11 d. Kartenos stribų susprogdintas Kačaičiuose įsirengtoje žeminėje.
M
- Albina Macienė, partizano Vlado Maciaus žmona, Buganto (Kartenos) kuopos narė, žuvo apie 1949–1951 m. kartu su vyru. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Malvina Macienė, Kardo rinktinės partizanė. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle žuvusiems partizanams atminti.
- Juozas Macius–Marsas (g. 1920 m.), Buganto (Kartenos) kuopos narys, žuvo 1951 m. vasario 20 d. per susišaudymą su MGB kareiviais ir Klaipėdos rajono stribais. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Vladas Macius, partizano Juozo Maciaus brolis, Buganto (Kartenos) kuopos narys, žuvo apie 1949–1951 m. kartu su žmona Malvina Žutautų Medsėdžių.
- Angelina Maciūtė (g. 1930 m.), partizanų Juozo ir Vlado Macių sesuo, Buganto (Kartenos) būrio partizanė, žuvo 1949 m. balandžio 18 d. Palioniškiuose. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Konstantinas Mačiulskis–Anužietis, Beržas (g. 1911 m.), Kardo rinktinės rėmėjas-ryšininkas, 1948 m. rugsėjo 12 d. Kretingos saugumiečių ir stribų apsuptas savo namuose per susišaudymą buvo sunkiai sužeistas, mirė MGB [[Kretingos apskrities|Kretingos apskrities skyriuje. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle žuvusiems partizanams atminti.
- Aleksas Malakauskas–Donelaitis (g. 1922 m.), Buganto (Kartenos) kuopos štabo ryšių poskyrio viršininkas, žuvo 1948 m. rugpjūčio 12 d. Lubiuose. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti ir Lubių partizanų atminimo ženkle.
- Monika Malinauskaitė-Ruibavičienė (g. 1932 m.), Buganto (Kartenos) būrio narė, žuvo 1953 m. sausio 8 d. Lūgnaliuose apsupta MGB kareivių. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Steponas Margis, Darbėnų valsčiuje veikusio partizanų būrio narys, žuvęs Barkeliuose.
- Juozas Martinaitis–Jurkus, Meškerė, (g. 1911 m.), Buganto (Kartenos) kuopos vadas, žuvo 1948 m. rugpjūčio 12 d. Lubiuose. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti ir Lubių partizanų atminimo ženkle.
- Jonas Martinkus–Pirtis (g. 1923 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. vasario 18 d. Lygnugariškiuose. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti
- Kazimieras Martinkus–Saga (g. 1917 m.), Kardo rinktinės štabo viršininkas, žuvo 1950 m. birželio 3 d. Ganyklėlių miške prie Nausėdų. Vardas įamžintas Kretingos senųjų kapinių ir Nausėdų paminkluose žuvusiems partizanams atminti.
- Juozas Mickus–Vėžys, Žaibas (g. 1922 m.), Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo (Paliomskio) būrio partizanas, žuvo 1947 m. kovo 17 d. prie Veitų miško. Vardas įamžintas Daukšių ir Mosėdžio paminkluose žuvusiems partizanams atminti.
- Kazimieras Mikalauskas–Briedis (g. 1910 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanų būrio vadas, žuvo 1951 m. birželio 27 d. Anužiuose. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Julijona Mikalauskienė–Birutė (g. 1919 m.), partizano Kazimiero Mikalausko žmona, Buganto (Kartenos) kuopos Briedžio būrio partizanė, žuvo 1951 m. birželio 27 d. Anužiuose. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Vytautas Miltakis–Keleivis (g. 1930 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. rugpjūčio 18 d. Balsiškiuose. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti ir Balsiškių partizanų atminimo ženkle.
- Pranas Mineikis–Švedrys (g. 1928 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. rugpjūčio 20 d. Žutautų miške šalia Greičių. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Antanas Mosteika–Inkaras (g. 1915 m.), Tauragio (Salantų) kuopos vadas, žuvo 1948 m. sausio 4 d. Antsieniuose.
- Algirdas Motiejauskas–Jūra, Seniūnas (g. 1928 m.), Buganto (Kartenos) kuopos narys, žuvo 1950 m. spalio 15 d. Palioniškiuose per susišaudymą su MGB kareiviais. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Steponas Motiejauskas–Tamošius (g. 1929 m.), Vizbuto (Darbėnų) kuopos partizanas, Kardo rinktinės štabo žvalgybos viršininko ir rinktinės vado Juozapo Katkaus–Nikiforo asmens sargybinis, žuvo 1950 m. spalio 28 d. Vaineikių miške. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti ir Vaineikių partizanų atminimo ženkle.
N
- Antanas Narmontas–Barzda (g. 1911 m.), Tauragio (Salantų) kuopos Inkaro būrio partizanas, nukankintas 1948 m. vasario mėn. MGB Kretingos apskrities skyriuje.
- Augustinas Narmontas, Slyvos-Tauragio (Salantų) kuopos partizanas.
- Juozas Narmontas–Paulius (g. 1929 m.), Širvydo kuopos narys, 1948 m. kovo 28 d. per susirėmimą su MGB kareiviais ir Kretingos stribais, Tūbausiuose sunkiai sužeistas, mirė 1948 m. birželio mėn. Kazimiero Markaus sodyboje. Vardas įamžintas Tūbausių šventoriaus kryžiuje žuvusiems partizanams atminti.
O
- Jurgis Ožeraitis–A. Mažeika, Ūsas (g. 1911 m.), Kardo rinktinės vadas, 1946 m. kovo 25 d. suimtas, mirė 1947 m. rugpjūčio 5 d. Vanino lageryje.
P
- Juozas Paulauskas–Bočius, Dalius (g. 1917 m.), Kardo rinktinės vadas, žuvo 1950 m. birželio 3 d. Ganyklėlių miške prie Nausėdų. Vardas įamžintas paminkluose žuvusiems partizanams atminti Kretingoje ir Nausėdų miške.
- Jurgis Paulauskas (g. 1908 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos partizanų rėmėjas, žuvo 1948 m. gegužės 26 d. Genčuose.
- Leonas Paulauskas (g. 1914 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1947 m. sausio 13 d. Kartenos apylinkėse.
- Vaclovas Paulauskas (g. 1928 m.), Kardo rinktinės Margio būrio partizanas, žuvo 1952 m. rugsėjo 10 d. Kernuose. Vardas įamžintas Kernų tipiniame atminimo ženkle.
- Valerijonas Paulauskas–Margis (g. 1925 m.), Buganto (Kartenos) kuopos vado pavaduotojas, Margio būrio vadas, žuvo 1952 m. rugsėjo 10 d. Kernuose. Vardas įamžintas Kernų tipiniame atminimo ženkle.
- Bernardas Paulius, Žygimanto (Plateliai) kuopos būrio vadas, žuvo 1947 m. sausio 17 d. su broliu Petru Pauliumi Salantų apylinkėse. Vardas įamžintas Klecininkų kapinių paminkle partizanams atminti.
- Petras Paulius, Žygimanto (Platelių) kuopos partizanas, žuvo 1947 m. sausio 17 d. su broliu Bernardu Pauliumi Salantų apylinkėse. Vardas įamžintas Klecininkų kapinių paminkle partizanams atminti.
- Danielius Petrauskas (g. 1927 m.), Daugvaišo (Kulių) kuopos partizanas, žuvo 1946 m. spalio 1 d. Mažiavose. Vardas įamžintas Mažiavų tipiniame atminimo ženkle.
- Juozas Petrauskas, Kardo rinktinės partizanas. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle partizanams atminti.
- Juozas Petreikis–Jurgis, Taukenis (g. 1891 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos būrio vadas, žuvo 1948 m. kovo 28 d. Tūbausiuose. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle ir Tūbausių šventoriaus kryžiuje žuvusiems partizanams atminti.
- Leonardas Petreikis (g. 1926 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos partizanas, žuvo 1947 m. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle partizanams atminti.
- Liudvikas Petrulevičius–Seliūnas (g. 1927 m.), Kardo rinktinės Margio būrio partizanas, žuvo 1952 m. rugsėjo 10 d. Kernuose. Vardas įamžintas Kernų tipiniame atminimo ženkle.
- Algirdas Piktuižis, Salantų apylinkės partizanas.
- Antanas Pikturna–Šelmis (g. 1928 m.), Narimanto (Palangos) kuopos narys, žuvo 1948 m. lapkričio 12 d. Dargužiuose. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle partizanams atminti.
- Gediminas Pocius (g. 1931 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos partizanas, žuvo 1948 d. kovo 28 d. Tūbausiuose. Vardas įamžintas Tūbausių šventoriaus kryžiuje žuvusiems partizanams atminti.
- Alfonsas Prišmontas (g. 1919 m.), partizanų rėmėjas, žuvo 1948 m. sausio 24 d. Mančiuose per susišaudymą su Darbėnų stribais prie Petro Urbonavičiaus sodybos.
- Edvardas Prižgintas–Garsas (g. 1917 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. rugpjūčio 18 d. Balsiškiuose. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti ir Balsiškių partizanų atminimo ženkle.
- Kazimieras Pudžmys–Martynas (g. 1917 m.), Narimanto (Palangos) kuopos Vanago būrio narys, žuvo 1948 m. birželio 27 d. Vaineikiuose per susišaudymą su Darbėnų stribais ir MGB kareiviais prie Kiauleikių sodybos. Vardas įamžintas šalia žuvimo vietos pastatytame Vaineikių partizanų kryžiuje.
- Aloyzas Pukinskas–Bėglys (g. 1928 m.), Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos Lenkimų būrio partizanas, žuvo 1948 m. sausio 24 d. Mančiuose per susišaudymą su MGB kareiviais ir Darbėnų stribais netoli Petro Urbonavičiaus sodybos. Vardas įamžintas antkapiniame paminkle Darbėnų kapinėse.
R
- Pranas Račkauskas, Tauragio (Salantų) kuopos partizanas, žuvo 1947 m. vasario mėn. Salantų valsčiuje.
- Mykolas Račkus–Jaunius (g. 1927 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1947 m. rugpjūčio 9 d. netoli Voveraičių geležinkelio stotelės. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Vaclovas Ramanauskas (g. 1920/1926 m.), Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo (Paliomskio) būrio partizanas, žuvo 1947 m. kovo 17 d. prie Veitų miško. Vardas įamžintas Daukšių ir Mosėdžio paminkluose žuvusiems partizanams atminti bei Geidučių paminkliniame akmenyje.
- Antanas Razmus, Salantų apylinkių partizanas, žuvo 1953 m. birželio 12 d. [[Šaučikiai (Kretinga)|Šaučikiuose.
- Romualdas Reinikis (g. 1922 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanas. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle partizanams atminti.
- Jonas Riauka–Gruodis, Studentas (g. 1926 m.), Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo (Paliomskio) būrio partizanas, žuvo 1947 m. kovo 17 d. prie Veitų miško. Vardas įamžintas Daukšių (Jonas Riauba) ir Mosėdžio paminkluose žuvusiems partizanams atminti.
- Kazimieras Rimkūnas, Salantų apylinkės partizanas.
- Stasys Rimkūnas, Salantų apylinkės partizanas.
- Aloyzas Rimkus, Kardo rinktinės partizanas, žuvo netoli Kulių.
- Justinas Rimkus–Ąžuolas (g. 1920 m.), Skirmanto (Skuodo) būrio partizanas, žuvo 1950 m. birželio 3 d. Ganyklėlių miške netoli Nausėdų. Vardas įamžintas Nausėdų ir Žemytės paminkluose partizanams atminti.
- Kazimieras Rojus, Salantų apylinkės partizanas.
- Pranas Rudys–Sostolas (g. 1920 m.), Širvydo (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. lapkričio 20 d. Vaineikių miške.
- Benediktas Ruibys–Miklovas (g. 1927 m.), Širvydo (Kretingos) kuopos partizanas, žuvo 1947 m. spalio 17 d. patekęs į MGB kareivių ir Kretingos stribų pasalą Genčų Medsėdžiuose. Vardas įamžintas Kretingos senųjų kapinių paminkle partizanams atminti.
S
- Jonas Salys, Tauragio (Salantų) kuopos partizanas, žuvo 1947 m. vasario mėn. Salantų apylinkėse. Vardas įamžintas Klecininkų kapinių paminkle.
- Antanas Savickas–Karklas, Fabijonas (g. 1923 m.), Maumedžio-Tautvaišo (Mosėdžio) būrio partizanas, Kardo rinktinės štabo žvalgybos skyriaus viršininkas, žuvo 1948 m. rugsėjo 9 d. Ruginių miške. Vardas įamžintas Sakuočių paminkle partizanams atminti.
- Celestinas Savickas, Kardo rinktinės partizanas. Vardas įamžintas Kretingos senųjų kapinių paminkle partizanams atminti.
- Vytautas Sermontis–Gintaras (g. 1925 m.), Narimanto (Palangos) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. gruodžio 29 d. Vydmantuose. Vardas įamžintas Žibininkų paminkle partizanams atminti.
- Antanas Skersys–Genys (g. 1928 m.), Narimanto (Palangos) kuopos štabo žvalgybos poskyrio viršininkas, žuvo 1948 m. lapkričio 12 d. Dargužiuose. Vardas įamžintas Kretingos senųjų kapinių paminkle partizanams atminti.
- Feliksas Skersis–Bačkelė (Bačka) (g. 1925 m.), Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo (Paliomskio) būrio partizanas, žuvo 1947 m. kovo 17 d. prie Veitų miško. Vardas įamžintas Daukšių ir Mosėdžio paminkluose žuvusiems partizanams atminti.
- Liudas Skersis–Paliomskis Bronius (g. 1923 m.), Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos 3-ojo (Paliomskio) būrio vadas, žuvo 1947 m. kovo 17 d. prie Veitų miško. Vardas įamžintas Daukšių ir Mosėdžio paminkluose žuvusiems partizanams atminti.
- Steponas Skersys–Kovas (g. 1927 m.), partizano Antano Skersio brolis, Narimanto (Palangos) kuopos vadas, Kardo rinktinės štabo organizacinio skyriaus viršininkas, 1949 m. liepos 18 d. Lazdininkuose sunkiai sužeistas, mirė 1949 m. rugpjūčio 13 d. tardomas Vilniaus (Lukiškių) kalėjimo ligoninėje. Vardas įamžintas Kretingos senųjų kapinių paminkle partizanams atminti.
- Karolina Budrytė-Slušnienė–Marytė, Jūreivienė (g. 1927 m.), partizano Vlado Slušnio-Jūreivio žmona, žuvo 1948 m. rugsėjo 8 d. partizanų ryšininko Igno Slušnio sodyboje Nausodyje. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti ir Nausodžio partizanų atminimo ženkle.
- Juozas Slušnys–Kūma, Partizanas (g. 1901 m.), Buganto (Kartenos) kuopos vadas, žuvo 1948 m. gruodžio 26 d. Baublių miške netoli Pikteikių per kautybes su Kartenos stribais. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Vincas Slušnys–Mindaugas (g. 1926 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, sušaudytas 1952 m. rugsėjo 12 d. Maskvoje. Vardas įamžintas Kretingos senųjų kapinių paminkle partizanams atminti.
- Vladas Slušnys–Jūreivis (g. 1925 m.), Buganto (Kartenos) kuopos Jūreivio būrio vadas, žuvo 1948 m. rugsėjo 8 d. su žmona ir 2 partizanais Nausodyje, Karenos stribų ir MGB kareivių apsuptas ryšininko Igno Slušnio sodyboje. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti ir Nausodžio partizanų atminimo ženkle.
- Ignas Smilingis–Liutauras (g. 1927 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, Kardo rinktinės štabo ūkio skyriaus viršininkas, žuvo 1948 m. rugpjūčio 18 d. Balsiškiuose. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti ir Balsiškių partizanų atminimo ženkle.
- Juozapas Sodys (g. 1903 m.), Kardo rinktinės štabo narys, žuvo 1946 m. gruodžio 17 d. Pesčiuose. Vardas įamžintas Klecininkų kapinių paminkle.
- Vytautas Spuorgana, Salantų apylinkės partizanas.
- Antanas Stalmokas–Baltrūnas, Dagilis (g. 1920 m.), Salantų gimnazijos mokytojas, Lapės rinktinės kūrėjas ir vadovas, sušaudytas 1946 m. kovo 9 d. Vilniuje.
- Antanas Stonkus–Šilūnas, Narimanto (Palangos) kuopos štabo operatyvinio skyriaus viršininkas, žuvo 1948 m. liepos 7 d. Kveciuose.
- Pranas Stonkus–Naglis (g. 1928 m.), Narimanto (Kretinga) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. liepos 7 d. Kveciuose. Vardas įamžintas Kretingos senųjų kapinių paminkle partizanams atminti.
- Selestinas Stonkus (g. 1920 m.), Buganto (Kartenos) kuopos narys, žuvo 1951 m. birželio 27 d. Anužiuose. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Stanislovas Stonkus–Žentas, Sakalas (g. 1928 m.), partizano Prano Stonkaus brolis, Narimanto (Palangos) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. lapkričio 5 d. Negarboje, Jazdų dvare. Vardas įamžintas Kretingos senųjų kapinių paminkle partizanams atminti ir žuvimo vietoje pastatytame tipiniame atminimo ženkle..
- Kazimieras Stropus–Klevas (g. 1908 m.), Buganto (Kartenos) kuopos vado pavaduotojas, žuvo 1948 m. rugpjūčio 12 d. MGB kareivių ir Kartenos stribų apsuptas Simono Gaudučio sodyboje Lubiuose. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti ir Lubių partizanų atminimo ženkle.
Š
- Kazimieras Šalnius–Vladas (g. 1928 m.), Klevo-Širvydo (Kretingos) kuopos partizanas, Kardo rinktinės štabo inspektorius-ryšininkas, žuvo 1948 m. gegužės 26 d. Genčuose. Vardas įamžintas Kretingos senųjų kapinių paminkle partizanams atminti.
- Stasys Šeputis–Akmuo (g. 1902 m.), partizanų rėmėjas, nušautas MGB kareivių 1948 m. balandžio 13 d. per susišaudymą su partizanais. Vardas įamžintas Kretingos senųjų kapinių paminkle partizanams atminti.
- Vladas Šipalis (g. 1920 m.), Daugvaišo (Kulių) kuopos partizanas, žuvo 1946 m. spalio 1 d. Mažiavose. Vardas įamžintas Mažiavų tipiniame atminimo ženkle.
- Antanas Šlima (g. 1927 m.), Buganto (Kartenos) kuopos narys, žuvo susirėmime su Kartenos stribais. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Juozas Šlyžius (g. 1908 m.), partizanų ryšininkas, 1948 m. rugpjūčio mėn. suimtas ir tardant MGB Kartenos valsčiaus poskyrio būstinėje užmuštas. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Juozas Šmitas–Švarcas (g. 1930 m.), Kardo rinktinės Margio būrio partizanas, žuvo 1952 m. rugsėjo 10 d. Kernuose. Vardas įamžintas Kernų tipiniame atminimo ženkle.
- Antanas Šverys–Auksas (g. 1924 m.), Kardo rinktinės partizanas, žuvo 1948 m. Juodupėnų miške. Vardas įamžintas Grūšlaukės šventoriaus paminkle.
T
- Stasys Taraškevičius–Tauras (g. 1920 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo apie 1949 m. Palioniškių apylinkėse. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
U
- Leonas Urbonas, Salantų apylinkės partizanas.
V
- Adomas Vaičekauskas (g. 1914 m.), Vizbuto (Darbėnų) kuopos partizanas, žuvo 1947 m. vasario 16 d. Ežkepiuose (dab. Auksūdyje). Vardas įamžintas Darbėnų NKVD-MVD-MGB būstinės kiemo ir šeimos antkapiniame paminkle Darbėnų kapinėse.
- Vytautas Vaičekauskas (g. 1926 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio narys, žuvo 1953 m. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti ir Kūlupėnų miško paminkle.
- Domas Vaišnoras (g. 1932 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, suimtas 1953 m., kalintas Klaipėdoje, Karo tribunolo nutarimu sušaudytas. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Bronislovas Vaitkus (g. 1898 m.), partizanų rėmėjas, mirė 1947 m. rugpjūčio 5 d. Macikų (Šilutės) lageryje. Vardas įamžintas gimtinėje, Jedžiotų tipiniame atminimo ženkle.
- Bronius Vaitkus–Aukštaitis (g. 1929 m.), Skirmanto kuopos partizanas, žuvo 1949 m. Kaukolikuose. Vardas įamžintas gimtinėje, Jedžiotų tipiniame atminimo ženkle.
- Jonas Vaitkus (g. 1921 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. birželio 4 d. Žadeikiuose, per susišaudymą su MGB Kretingos poskyrio kareiviais. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Juozas Vaitkus (g. 1923 m.), partizanų ryšininkas, žuvo 1948 m. kovo 28 d. Dauginčiuose patekęs į Kartenos stribų pasalą.
- Aloyzas Valančiauskas, Salantų apylinkių partizanas.
- Baltramiejus Valančiauskas (g. 1907 m.), Salantų apylinkių partizanas, žuvo 1952 m. liepos mėn. Tuzų miške, apsuptas Salantų stribų.
- Eugenija Valevičienė-Motiejūnienė (Mažonytė) (g. 1915 m.), partizanų ryšininkė, nukankinta 1951 m. Klaipėdos kalėjime. Vardas (Eugenija Velavičienė) įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Stanislava Valužienė–Močiutė (g. 1894 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanų ryšininkė, žuvo 1948 m. rugpjūčio 18 d. Balsiškiuose. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti ir Balsiškių partizanų atminimo ženkle.
- Albertas Valužis–Vyturys (g. 1926 m.), partizanų ryšininkės Stanislavos Valužienės sūnus, Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1949 m. sausio 27 d. Stasio Pilibavičiaus sodyboje Bumbuliuose, apsuptas Kartenos stribų. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Stanislava Valužytė–Meilė (g. 1922 m.), partizanų ryšininkės Stanislavos Valužienės duktė, Buganto (Kartenos) kuopos partizanė, žuvo 1948 m. rugpjūčio 18 d. Balsiškiuose. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti ir Balsiškių partizanų atminimo ženkle.
- Juozas Vasiliauskas (g. 1926 m.), Buganto (Kartenos) kuopos narys, žuvo 1948 m. rugpjūčio 26 d. Žutautuose. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Petras Vasiliauskas–Tauragas (g. 1929 m.), partizano Juozo Vasiliausko brolis, Buganto (Kartenos) kuopos narys, žuvo 1948 m. gruodžio 28 d. Žutautuose. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Adomas Venskus (Venckus)–Klevas, Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1947 m. gegužės mėn.
- Jonas Vibrys (Viburys)–Banga, Skirmanto (Skuodo) kuopos būrio vadas, žuvo 1948 m. rugpjūčio 14 d. Barzdžių Medsėdžiuose. Vardas įamžintas žuvimo vietoje pastatytame tipiniame atminimo ženkle.
- Leonora Viluckaitė–Širšynė (g. 1924 m.), Skirmanto (Skuodo) kuopos partizanė, žuvo 1950 m. birželio 3 d. Ganyklėlių miške prie Nausėdų. Vardas įamžintas Kretingos senųjų kapinių ir Nausėdų miško paminkluose partizanams atminti.
- Juozas Viskantas–Dzima (g. 1921 m.), Buganto (Kartenos) būrio vadas, suimtas 1952 m. žiemą, kalintas Klaipėdoje, Karo tribunolo nutarimu sušaudytas. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Kazimieras Viskontas (g. 1924 m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio narys, nusišovė 1950 m. birželio 19 d. Ruginiuose patekęs į Kretingos stribų pasalą. Vardas įamžintas Kartenos kapinių koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
Z
- Vytautas Zaleckas–Vaivoras (g. 1920 m.), Tauragio (Salantų) kuopos vadas, žuvo 1950 m. birželio 3 d. Ganyklėlių miške prie Nausėdų. Vardas įamžintas Nausėdų miško partizanų paminkle.
- Juozas Zobernis–Ukmergis, Jonas (g. 1911 m.), paskutinysis Širvydo (Kretingos) būrio partizanas, žuvęs 1950 m. sausio 10 d. Aukštkalvių miške. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle, Voveraičių skulptūriniame stogastulpyje ir paminkliniame akmenyje pratizanams atminti.
Ž
- Petras Žeimys–Povilas (g. 1923] m.), Vizbuto (Darbėnų) būrio partizanas, žuvo 1950 m. spalio 28 d. Vaineikių miške. Vardas įamžintas Kretingos kapinių paminkle ir Vaineikių miško partizanų atminimo ženkle.
- Kazys Žekelis (g. 1901 m.), Kardo rinktinės štabo sekretorius, žuvo 1947 m. rugpjūčio 6 d. Akmenalėse.
- Adomas Žemelis–Girulis Jonas (g. 1922 m.), Skirmanto (Skuodo) kuopos vadas, žuvo 1948 m. rugpjūčio 14 d. Barzdžių Medsėdžiuose. Vardas įamžintas žuvimo vietoje pastatytame tipiniame atminimo ženkle.
- Alfonsas Žilinskas–Dangis (g. 1928 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. rugpjūčio 18 d. Balsiškiuose. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti ir Balsiškių partizanų atminimo ženkle.
- Aloyzas Žilinskas (g. 1929 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1949 m. Nasrėnų kaime, prie tilto per Salantą. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Antanas Žilinskas–Jazminas (g. 1928 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1948 m. rugpjūčio 18 d. Balsiškiuose. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti ir Balsiškių partizanų atminimo ženkle.
- Vladas Žilys (g. 1924 m.), Vizbuto (Darbėnų) kuopos partizanas, žuvo Joskaudų miške prie Kretingos–Skuodo geležinkelio. Vardas įamžintas Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Kazimieras Žiobakas–Vilkas (g. 1923 m.), Buganto (Kartenos) kuopos partizanas, žuvo 1947 m. rugpjūčio 9 d. netoli Voveraičių geležinkelio stotelės. Vardas įamžintas žuvimo vietoje pastatytame paminkle ir Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.
- Jonas Žutautas–Ramūnas, Šatkaus Rokas (g. 1921 m.), Kadagio (Kartenos) partizanų būrio įkūrėjas ir vadas, Kardo rinktinės štabo spaudos, propagandos ir informacijos skyriaus viršininkas, žuvo 1946 m. birželio 6 d. Budrių kaime. Vardas įamžintas žuvimo vietoje pastatytame paminkle, Kartenos koplyčioje bolševizmo aukoms atminti ir jam skirtame paminkle Kartenoje.
Rinktinės vadas Jurgis Ožeraitis–Ūsas, A. Mažeika
Rinktinės įkūrėjas, štabo viršininkas, vadas Kazimieras Kontrimas–Kontautas Antanas, Tėvas, Montė
Kazys Kontrimas-Tėvas (kairėje) su adjutantu Pranu Končiumi-Adomu
Širvydo kuopos vadas Augustinas Kiesas–Jūra (dešinėje) su Vizbuto būrio partizanu Steponu Motiejausku–Tamošiumi
Kazys Kontrimas-Montė (kairėje) praveda Kardo rinktinės partizanų apmokymus
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
