Palangos valsčius

55.92°š. pl. 21.06°r. ilg. / 55.92; 21.06

Palangos valsčius
Laikotarpis: 1527 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Palanga
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Žemaitijos seniūnija	XVI a. vidurys Šiaulių reparticija (1775–1791)
Rusijos imperija
Kuršo gubernija	Gruobinios apskritis (1819–1915)
Lietuva
	Kretingos apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Kretingos apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Kretingos apskritis (1944–1950)

Palangos valsčius (rus. Полангенская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Palanga.

Istorija

Nuo 1527 m. valsčius (pavietas) priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.^[1] 1667 m. paviete buvo 11 bajorų dūmų.

1819 m. valsčius perduotas Kuršo gubernijai caro Aleksandro I įsaku (taip caras stengėsi patenkinti vokiečių baronų interesus dėl patogesnio susisiekimo su Prūsija). Taip caras patenkino Kuršo gubernijos dvarininkų norą turėti tiesioginį ryšį per sieną su Klaipėdos krašte įsitvirtinusia Prūsija. Palangos valsčius buvo atskirtas nuo Vilniaus gubernijos ir priskirtas Kuršo gubernijai, kai Kuršo valdžia neprieštaravo Latgalos prijungimui prie Vitebsko gubernijos.^[2]

Po I pasaulinio karo atiteko Lietuvai. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kretingos rajonui (6 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1923 m.[3]	92	4053	931
1932 m.	96	5009		5 seniūnijos [4]
1949-01-01 (išsamiau)	87			6 apylinkės [5]

Vadovai

• Feliksas Paulauskas, 1932 m.^[6]
• Pranas Aksionaitis, vykdomojo komiteto pirmininkas 1946–1948 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.[7]	Apylinkė, 1949 m.[8]
Būtingė	-	Būtingės apylinkė
Palanga	Palangos miesto I seniūnija, Palangos miesto II seniūnija	-
Paliepgiriai	Paliepgirių seniūnija	Paliepgirių apylinkė
Šventoji	-	Šventosios apylinkė
Vydmantai	-	Vydmantų apylinkė
Vilimiškė	-	Vilimiškės apylinkė
Virkštininkai	Virkštininkų seniūnija	-
Žibininkai	Žibininkų seniūnija	Žibininkų apylinkė
Iš viso:	5 seniūnijos	6 apylinkės

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 4053 žmonės:

• Lietuviai – 65,33% (2648);
• Latviai – 18,6% (754);
• Žydai – 11,23% (455);
• Vokiečiai – 1,97% (80);
• Lenkai – 1,73% (70);
• Kiti – 1,13% (46).

Šaltiniai

1. Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
2. Romualdas Beniušis. Kaip mes prieš 100 metų iš brolių latvių atgavome Palangos pajūrį. 2021-03-30, Bernardinai.lt (tikrinta 2022-09-11).
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.
5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58
6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 598 psl.
7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 602 psl.
8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 61