Veiviržėnų valsčius

55.60°š. pl. 21.60°r. ilg. / 55.60; 21.60

Veiviržėnų valsčius
Laikotarpis: 1861 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Veiviržėnai
Rusijos imperija
Kauno gubernija	Raseinių apskritis (1861–1915)
Lietuva
	Kretingos apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Kretingos apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Kretingos apskritis (1944–1947) Klaipėdos apskritis (1947–1950)

Veiviržėnų valsčius (rus. Вевиржанская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Veiviržėnai.

Istorija

Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.^[1] Gyventojų patogumui XX a. tarpukariu keli Švėkšnos valsčiaus kaimai prijungti prie Veiviržėnų valsčiaus: 1934 m. – Balsėnų kaimas, 1938 m. – Dūdinėlių, Sausių ir Vainių kaimai.

Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Priekulės rajonui (6 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		4051	377 kiemai [2]	3 seniūnijos	43
1923 m.[3]	140	4294	975
1932 m.	144	4223		6 seniūnijos [4]
1949-01-01 (išsamiau)	156			6 apylinkės [5]

Vadovai

• Aleksas Jocys, 1932 m.^[6]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.[7]	Apylinkė, 1949 m.[8]
Aisėnai	Aisėnų seniūnija	Aisėnų apylinkė
Balsėnai	-	Balsėnų apylinkė
Brožiai	Brožių seniūnija	Brožių apylinkė
Liepaičiai	Lėpaičių seniūnija	Liepaičių apylinkė
Mataičiai	Mataičių seniūnija	Mataičių apylinkė
Norgėlai	Norgėlų seniūnija	-
Veiviržėnai	Veviržėnų seniūnija	Veiviržėnų apylinkė
Iš viso:	6 seniūnijos	6 apylinkės

Gyventojai

Buvusio Veiviržėnų valsčiaus teritorijoje kalbama šiaurės žemaičių kretingiškių tarme.

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 4294 žmonės:

• Lietuviai – 93,39% (4010);
• Žydai – 6,03% (259);
• Rusai – 0,33% (14);
• Kiti – 0,26% (11).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1947	Trepkalniai	Romaldas Idzelevičius, šokėjas ir treneris

Šaltiniai

1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.
5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 54
6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 599 psl.
7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 603–604 psl.
8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 57