Klaipėdos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, į rytus nuo Klaipėdos miesto, prie Kuršių marių ir Baltijos. Administracinis centras – Gargždai (priešingai nei kiti Lietuvos rajonai, šio rajono pavadinimas nesutampa su jo centru). Plotas 1336 km² (2% Lietuvos ploto).
| Klaipėdos rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva | ||||||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Gargždai | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 11 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Meras | Bronius Markauskas | ||||||
| Gyventojų | 59 419[1] | ||||||
| Plotas | 1 336 km² | ||||||
| Tankumas | 44 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 148 m | ||||||
| Tinklalapis | klaipedos-r.lt | ||||||
Klaipėdos rajono savivaldybėje 2006 m. veikė Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas, 2 gimnazijos, 4 vidurinės, 14 pagrindinių, 12 pradžios mokyklų, 4 mokyklos-darželiai, ugdymo centras, 6 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, vaikų ir jaunių sporto, 2 vaikų muzikos mokyklos, moksleivių namai, Pedagoginė psichologinė tarnyba, 2 ligoninės, 10 ambulatorinių gydymo įstaigų, 14 medicinos punktų, pagyvenusių žmonių ir vaikų globos įstaigos, 20 kultūros centrų, Gargždų krašto muziejus su 4 filialais 28 bibliotekos, Gargždų kino teatras „Minija“, Sporto centras, 29 sporto klubai, Gargždų turizmo informacijos centras.
Geografija
1.jpg)
Klaipėdos rajono savivaldybės Baltijos jūros ir Kuršių marių kranto linija mažai vingiuota. Kuršių marių pakrantės pelkėtos. Savivaldybės vakarinė dalis yra Pajūrio žemumoje, rytinė – Vakarų Žemaičių plynaukštėje. Pastarojoje ryškesnis yra Endriejavo kalvagūbris. Jame, savivaldybės teritorijos šiaurės rytuose, yra aukščiausia vieta – Žvaginių kalnas (altitudė 148 m). 53 proc. teritorijos yra žemės ūkio plotai, 24 proc. – miškai, 10 proc. – vandens telkiniai, 13 proc. – gyvenvietės.[2]
| 55° 53' 30‘’ | |||||||||||
| 21° 03' 30‘’ |
|
21° 53' 00‘’ | |||||||||
| 55° 28' 00‘’ |
Klimatas
Sausio vidutinė temperatūra apie 3,6 °C, liepos 16,3 °C. Kritulių per metus 711–892 mm. Karščio rekordas buvo užfiksuotas 2011 m. Liepos mėn. 35,2 °C. Šalčio rekordas buvo užfiksuotas 1962 m. Vasario pradžioje -38,3 °C.
Vandenys
Savivaldybės teritorija teka Minija su intakais Žvelsa, Skinija, Agluona, Veiviržu; Dangė su intaku Ekete. Pietrytine dalimi teka Veiviržo intakas Šalpė, jos intakas Graumena teka savivaldybės pietryčių riba. Savivaldybės teritorija eina Klaipėdos kanalas.
Klaipėdos rajono ežerai: Kalotės, Kapstato, Plocio, Kalvių žvyro karjero, Laukžemių, Greičiūnų, Agluonėnų, Plikių tvenkiniai. Tyrų, Svencelės pelkės.
Miškai
Miškingumas 23,8%, didžiausi miškai: Vėžaitinės, Kliošių, Padumblės miškas. Auga daugiausia pušynai, eglynai.
Geologija
Savivaldybės teritorijos rytuose, Endriejavo kalvagūbryje dirvožemiai daugiausia paprastieji karbonatingieji išplautžemiai; šiaurėje, Kretingalės apylinkėse, – karbonatingieji sekliai glėjiški išplautžemiai, į vakarus nuo jų tęsiasi balkšvažemių juosta, plačiausia ji yra teritorijos šiaurėje. Savivaldybės pietinėje dalyje vyrauja jauražemiai, šiaurės vakarų pakrantėje – smėlžemiai, pelkėtose vietovėse – durpžemiai. Upių slėniuose yra salpžemių, pietvakariuose (pakrantėje) – palvažemių.
Svarbiausios naudingosios iškasenos – nafta, didžiausi telkiniai: Dieglių, Pietinių Šiūparių, Vėžaičių, Vilkyčių. Dar yra žvyro (Poškų, Slengių, Šiūparių, Šnaukštų telkiniai), smėlio (Juodikių telkinys), durpių (Dauparų durpynas).
Saugomos teritorijos
Klaipėdos rajono savivaldybei priklauso didžioji dalis Pajūrio regioninio parko; jame yra:
- Olandų kepurės kraštovaizdžio draustinis su Olandų kepurės kalnu – aukščiausias skardingas jūros krantas Lietuvos pajūryje.
- Smeltės botaninis draustinis,
- Lužijos botaninis draustinis,
- Ablingos geomorfologinis draustinis,
- Graumenos hidrografinis draustinis,
- Minijos ichtiologinis draustinis,
- Veiviržo ichtiologinis draustinis,
- Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis,
- Kliošių kraštovaizdžio draustinis,
- Veiviržo kraštovaizdžio draustinis,
- Reiškių tyro telmologinis draustinis,
- Svencelės telmologinis draustinis.
Gamtos paminklai – 2 geologiniai: Lapiškės akmuo ir akmuo Baravykas (buvęs).[3][4]
Susisiekimas
Per savivaldybės teritoriją eina automobilių magistralė Klaipėda-Vilnius-Minskas (Baltarusija), geležinkeliai Klaipėda-Vilnius ir Klaipėda-Pagėgiai. Dirvupiuose yra Klaipėdos oro uostas.[5]
Istorija
 | Klaipėdos rajono savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas | |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas | |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas | |
Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Klaipėdos apskrities 24 apylinkių ir Plungės apskrities 2 apylinkių. Centras – Klaipėda, nuo 1952 m. gegužės 25 d. – Gargždai. 1950–1953 m. rajonas priklausė Klaipėdos sričiai. 1958 m. Gargždų miestelis pertvarkytas į miesto tipo gyvenvietę, 1965 m. – į rajono pavaldumo miestą.
1959 m. prijungtos panaikinto Priekulės rajono 8 apylinkės ir Priekulė, 1962 m. – Plungės rajono 2 apylinkės, Šilalės rajono 1 apylinkė, Šilutės rajono 1 apylinkė ir dalis kitos apylinkės. 1965 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.
1995 m. įkurta Klaipėdos rajono savivaldybė.[6] 2009 m. birželio 26 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-62 įsteigtos 75 seniūnaitijos.[7]
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 m. (Išsamiau) | 737 | 26 apylinkės | ||
| 1954 m. (Išsamiau) | 12 apylinkių | |||
| 1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) | 746 | 37 800 | 12 apylinkių | 1 miesto tipo gyvenvietė (Gargždai) |
| 1962 m. | 1202 | 20 apylinkių | 1 miestas (Priekulė), 1 miesto tipo gyvenvietė | |
| 1963 m. (Išsamiau) | 12 apylinkių | |||
| 1967 m. | 1383 | 39 600 | ||
| 1970 m. (Išsamiau) | 1400 | 43 551 | 12 apylinkių | 2 miestai (Gargždai, Priekulė) |
| 1972 m. (Išsamiau) | 1378 | 12 apylinkių | 2 miestai, 7 miesteliai (Dovilai, Endriejavas, Judrėnai, Kretingalė, Plikiai, Veiviržėnai, Vėžaičiai), 317 kaimų, 10 kaimų dalių, 3 viensėdžiai | |
| 1976 m. (Išsamiau) | 1370 | 44 500 | 12 apylinkių | 2 miestai, 7 miesteliai, 316 kaimų, 12 kaimų dalių, 3 viensėdžiai |
| 1979 m. (Išsamiau) | 45 064 | 10 apylinkių | 2 miestai, 335 kaimo vietovės | |
| 1985 m. (Išsamiau) | 1370 | 10 apylinkių | 2 miestai, 7 miesteliai, 300 kaimų, 1 viensėdis | |
| 1989 m. (Išsamiau) | 1366 | 45 403 | 9 apylinkės | 2 miestai, 322 kaimo vietovės |
| 2001 m. (Išsamiau) | 1336 | 46 220 | 10 kaimo seniūnijų | 2 miestai, 7 miesteliai, 302 kaimai, 1 viensėdis |
Gyventojai
Miesto gyventojų 36% (2005 m.). Gyventojų tankumas 35,8 žmonės/km² 86,8% gyventojų yra katalikai, 2,5% – evangelikai liuteronai, 1,1% – stačiatikiai, yra sentikių, evangelikų reformatų ir kt. (2001 m.).
 | ||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur.[8] | 2017 m. | 2019 m. | 2021 m.sur. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 37 800 | 44 500 | 45 064 | 45 403 | 46 220 | 49 637 | 55 171 | 59 164 | 56 964 |
Tautinė sudėtis
|
2001 m. gyveno 46 220 žmonės: [9]
|
2011 m. gyveno 51 308 žmonės: [10]
|
Gyvenvietės
Savivaldybės teritorijoje yra:
- 2 miestai – Gargždai ir Priekulė;
- 7 miesteliai – Dovilai, Endriejavas, Judrėnai, Kretingalė, Plikiai, Veiviržėnai ir Vėžaičiai.
Didžiausios gyvenvietės (2022 sausio 1d.):
- Gargždai – 15072
- Dercekliai – 2922
- Trušeliai – 1794
- Vėžaičiai – 1573
- Ginduliai – 1521
- Slengiai – 1346
- Priekulė – 1245
- Dovilai – 1077
- Kretingalė – 1047
- Kalotė – 1031
Administracija
Atstovaujamoji valdžia – Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos
Savivaldybėje yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):
- Agluonėnų seniūnija (Agluonėnai)
- Dauparų-Kvietinių seniūnija (Gargždai)
- Dovilų seniūnija (Dovilai)
- Endriejavo seniūnija (Endriejavas)
- Gargždų seniūnija (Gargždai)
- Judrėnų seniūnija (Judrėnai)
- Kretingalės seniūnija (Kretingalė)
- Priekulės seniūnija (Priekulė)
- Sendvario seniūnija (Slengiai)
- Veiviržėnų seniūnija (Veiviržėnai)
- Vėžaičių seniūnija (Vėžaičiai)
Partnerystės ryšiai
Miestai, su kuriais Klaipėdos rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Muziejai
- Gargždų krašto muziejus
- Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus Priekulėje;
- Stepono Dariaus gimtinė Dariaus kaime, Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys;
- Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus Priekulėje;
- Dinoparkas – Radailiai;
- 3 mokyklų muziejai.
Švietimas ir ugdymas
Klaipėdos rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:
- Agluonėnų pagrindinė mokykla
- Brožių pagrindinė mokykla
- Dituvos pagrindinė mokykla
- Dovilų pagrindinė mokykla
- Drevernos pagrindinė mokykla
- Endriejavo pagrindinė mokykla
- Gargždų Kranto pagrindinė mokykla
- Gargždų Minijos vidurinė mokykla
- Gargždų ugdymo centras Naminukas
- Gargždų Vaivorykštės gimnazija
- Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinė mokykla
- Ketvergių pagrindinė mokykla
- Kretingalės pagrindinė mokykla
- Klaipėdos rajono Lapių pagrindinė mokykla
- Pašlūžmio pagrindinė mokykla
- Pėžaičių pagrindinė mokykla
- Plikių Ievos Labutytės pagrindinė mokykla
- Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija
- Priekulės specialioji mokykla
- Šiūparių pagrindinė mokykla
- Veiviržėnų gimnazija
- Vėžaičių pagrindinė mokykla
Ekonomika
Visoje Klaipėdos rajono savivaldybėje pagaminama 2,9% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.).
Pramonės svarbiausios šakos:
- naftos gavyba – 255 700 t, 2004 m., bendrovės „Geonafta“, „Minijos nafta“, „Manifodas“,
- statybinių medžiagų – Gargždų plytų gamykla,
- medienos apdirbimo, baldų ir kitų medienos gaminių gamyba, mėsos pramonė, žuvų apdorojimas ir konservavimas. Yra naminių gyvūnų maisto, maisto pramonės ir kitų įrenginių, metalo ir jo gaminių, biologinio kuro, trąšų gamybos, siuvimo, akmens apdirbimo, statybos įmonių. Pramonės įmonių daugiausia sutelkta Gargžduose.
Žemės ūkio naudmenos užima 55,7% savivaldybės teritorijos, iš jų 89,0% – ariamoji žemė, 8,4% – pievos ir natūralios ganyklos, 2,6% – sodai ir uogynai. 38,4% pasėlių užima javai (0,8% Lietuvos javų derliaus), 38,2% – daugiamečių žolių pasėliai, 9,0% – bulvės (2,3%),3,4% – lauko daržovės (2,3%).
2004 pagaminta 1,9% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,9% pieno). 2005 m. buvo 17 900 galvijų (2,3% Lietuvos galvijų), 26 400 kiaulių (2,5%), 860 avių ir ožkų (1,8%), 1100 arklių (1,7%).
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
