Negarba

Negarba – kaimas vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 3 km į šiaurės rytus nuo Rūdaičių. Kultūros paveldas:

• Negarbos piliakalnis su papėdės gyvenviete (I – XIII a.)
• Negarbos kapinynas (II – XIV a.)
• Jazdų, Negarbos kapinynas (X – XIII a.)
• 1948 m. žuvusių partizanų atminimo ženklas (pastatytas 2018 m.)

Negarba
[[Vaizdas:Negarbos partizanų atminimo vieta 2018.JPG|{{#if:270|270px]] Negarboje 1948 m. žuvusių partizanų atminimo vieta
Negarba
55.959°š. pl. 21.204°r. ilg. / 55.959; 21.204 (Negarba)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija	Kretingos seniūnija
Gyventojų (2011)	0
Vietovardžio kirčiavimas (3b kirčiuotė) [1] Vardininkas: Negarbà Kilmininkas: Negarbõs Naudininkas: Nẽgarbai Galininkas: Nẽgarbą Įnagininkas: Nẽgarba Vietininkas: Negarbojè

Etimologija

Pavadinimas veikiausiai kilęs iš baltų prokalbės: sanskrito kalboje na garba reiškia „įsčios“.^[2]

Liaudies etimologija mena, kad ant Negarbos piliakalnio stovėjęs puikus dvaras, bet ponai tik puotaudavę, o žmones skriausdavę. Kartą žmonės paprašę jų paramos, bet ponai pasielgę negarbingai – jiems nepadėję ir toliau puotavę. Už tai dievai supykę, kalnas prasivėręs ir visas dvaras su ponais prasmegęs, o kalno viršuje atsivėrusi kūdra.

Istorija

Negarbos kaimas įkurtas Lietuvos žemės reformos metu, valstybės nusavintoje Sofijos Marijos Tiškevičiūtės-Dembinskos Jazdų dvaro žemėje.

1948 m. dvaro daržinėje Kardo rinktinės Narimanto (Palangos) kuopos partizanų būrys įsirengė slėptuvę. Apie tai sužinojus MGB Palangos valsčiaus poskyrio saugumiečiams, 1948 m. lapkričio 5 d. sodybą apsupo MGB vidaus kariuomenės 24-ojo šaulių pulko kareiviai ir Palangos stribai. Per susišaudymą žuvo du partizanai, o trečiasis buvo sunkiai sužeistas, suimtas ir kartu su nukautais draugais išvežtas į Palangą.^[3]

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m.
1959 m.sur.[4]	1970 m.sur.[4]	1979 m.sur.[5]	2001 m.sur.[6]	2011 m.sur.[7]
96	59	2	0	0

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Diana Jomantaitė. Lietuvybės kalnas. 2013-02-15, Pajurionaujienos.lt (tikrinta 2022-08-25).
3. Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas: Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos. – Parengė E. Jankauskienė, R. Trimonienė, D. Žygelis. – Vilnius, 2010. – P. 190, eil. Nr. 48-25
4. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
6. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
7. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.