Nausėdai (Kretinga)

Nausėdai – kaimas šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 7 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų, prie Kretingos–Skuodo geležinkelio. Seniūnaitijos centras. Veikia 2 kaimo bendruomenės: „Darbos vingis“ ir „Nausėdų bendruomenės centras“,^[2] eksploatuojamas žvyro–smėlio karjeras,^[3] statoma vėjo jėgainė.^[4] Buvusi Nausėdų geležinkelio stotelė.

Nausėdai
[[Vaizdas:Nausedai paminklas partizanu 2004 01.JPG|{{#if:280px|270px]] Paminklas Kardo rinktinės partizanų mūšio ir žuvimo 1950 m. vietoje
Nausėdai
56.076°š. pl. 21.303°r. ilg. / 56.076; 21.303 (Nausėdai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija	Darbėnų seniūnija
Gyventojų (2021)	117
Vikiteka	Nausėdai (Kretinga)
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Nausė̃dai Kilmininkas: Nausė̃dų Naudininkas: Nausė̃dams Galininkas: Nausėdùs Įnagininkas: Nausė̃dais Vietininkas: Nausė̃duose

Istorija

Kaimas susikūrė kuršių gyvenamose vietose, Mėguvos žemėje. Pavadinimas liudija, kad iš pradžių tai buvęs kupetinis vienkieminių naujakurių sodybų (sėdų) ^{[paaiškinti]} kaimas, kuris kūrėsi į šiaurę nuo Auksūdžio plytėjusioje miškingoje, plėšininėje žemėje. Valakų reformos metu XVI a. II pusėje suformuotas gatvinis kaimas, kuris priklausė Palangos seniūnijos Darbėnų dvarui. Dvasiniais gyventojų reikalais XVI–XVIII a. rūpinosi Palangos, o nuo 1740 m. – Darbėnų parapijų kunigai.

Kaimas minimimas 1756 metų Palangos seniūnijos inventoriuje. Nausėdų kaimo žemę dirbo šie gyventojai ir tikėtina jų šeimų nariai : Mykolas Butkus (Michal Butkus), Antanas Lebus (Antoni Lebus), Laurynas Jurgutis (Wawrzyniec Jurgutis), Samuelis Valutis (Samuel Walutis), Dovydas Kiauparas (Dawid Kiaupar), Stanislovas Vičiulis (Stanislaw Wiciulis), Jurgis Aklis (Jerzy Aklis), Jonas Gricius (Jan Grycius), Jonas Viskanta ar Viskantas (Jan Wiskont), Jonas Piekus (Jan Piekus), Jonas Mažeiva (Jan Mazeywo), Jurgis Žiobakas (Jerzy Zobak)

Nausėdoms priklausė ir šios sėdos:

• Maloniškių sėda (obrąb Maloniszki) – žemę dirbo Stanislovas Skripkauskas (Stanislaw Skrypkowski).
• Žvinkliškių sėda (obrąb Zwinkliszki) – žemę dirbo Mykolas Litvinas (Michal Litwinowicz).
• Oželiškių sėda (obrąb Ozeliszki) – žemę dirbo Mykolas Kazlauskis (Michal Kazlowski).
• Kita Oželiškių sėda (obrąb drugi Ozeliszki) – žemę dirbo Ansis Meštartas (Ans Mesztart).
• Žiūrų ir Mažonų sėda (obrąb Žury y Mazona) – žemę dirbo Dovydas Kydikas (Dawid Kidykas).^[5]

1775 m. nausėdiškiai dalyvavo Palangos seniūnijos valstiečių judėjime priešindamiesi seniūno Karolio Mirbacho savivalei.^[6] 1781 m. kaime ir jo žemėje įsikūrusiuose Kiaupiškių ir Oželiškių vienkiemiuose gyveno 16 valstiečių šeimų.^[7]

1846 m. buvo 23 dūmai.^[8] Per kaimą ėjo kelias Darbėnai–Skuodas, kurio naujoji atkarpa apie XIX a. vidurį nutiesta kaimo žemės vakariniu pakraščiu. Nuo 1861 m. Nausėdai priklausė Darbėnų valsčiui ir buvo Auksūdžio arba Nausėdų seniūnijos centras. 1870 m. kaimą sudarė Nausėdų gyvenvietė bei Ežkepių, Kiaupiškių, Maloniškių ir Pirkulių vienkiemiai, kurių 146 valstiečiai mokėjo Darbėnų dvarininkui J. Tiškevičiui išperkamuosius žemės mokesčius.^[9]

XX a. pradžioje bendromis gyventojų lėšomis kaimo kryžkelėje pastatytas Karavyko (Benediktinis, Pavietrinis) kryžius, o kitapus – kryžius su koplytėle. 1915 m. vokiečių okupacinė valdžia nutiesė Bajorų–Priekulės geležinkelio liniją ir įrengė kaime Nausėdų stotelę. Tarpukariu kaimas buvo Nausėdų seniūnijos administracinis centras, kuriame 1923 m. gyveno 33 ūkininkai.^[10] Seniūnu 1932 m. dirbo Jonas Anužis, o padėjėju – Mikalojus Simonaitis.^[11] XX a. 4 dešimtmetyje gatvinis kaimas išskirstytas į vienkieminius ūkius.

Po Lietuvos aneksijos, 1940 m. pabaigoje vietoje Nausėdų seniūnijos įvesta apylinkė. 1941 m. birželio 14 d. suimta ūkininko, šaulio Antano Beniulio šeima. Šeimos galva išvežtas į Rešotų lagerį (Krasnojarsko kraštas), o žmona Barbora su dukra Viktorija ištremtos į Komija. Visi mirė tremtyje 1942–1943 m.^[12]

1944 m. pabaigoje atkurta Nausėdų apylinkė, kuri apie 1954 m. prijungta prie Darbėnų apylinkės. 1949 m. kovo 25 d. – balandžio 21 d. į Krasnojarsko kraštą, Tomsko ir Irkutsko sritis išvežtos Čiunkų ir Galdikų šeimos, kuriose buvo 11 žmonių.^[13]

1950 m. birželio 3 d. Ganyklėlių miške į MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareivių ir MGB Kretingos apskrities skyriaus stribų pasalą pateko ir žuvo Kardo rinktinės vadas Juozas Paulauskas-Dalius su štabo viršininku Kazimieru Martinkumi-Saga, Salantų kuopos būrio vadu Vytautu Zalecku-Vaivoru, partizanais Justinu Rimkumi–Ąžuolu ir Leonora Viluckyte–Širšyne.^[14]

Apie 1959 m. valdžios nurodymu buvo nupjauti kryžkelėje stovėję kryžiai. Juos gyventojai, padedami meistrų Virgio Vinco Klaniaus ir Kazimiero Griciaus, bendromis lėšomis atstatė tik 1989 m.,^[15] prasidėjus atgimimo sąjūdžiui.

2010 m. kaime buvo 20 sodybų.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861-1915 m.	Auksūdžio seniūnija, Darbėnų valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
1915-1918 m.	Auksūdžio seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos sritis
1919-1940 m.	Nausėdų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
1940-1941 m.	Nausėdų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
1941-1944 m.	Nausėdų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis
1944-1950 m.	Nausėdų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
1950-1953 m.	Nausėdų apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
1954-1995 m.	Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m.	Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[16]	1923 m.sur.[17]	1959 m.sur.[18]	1970 m.sur.[19]	1979 m.sur.[20]	1989 m.sur.[21]	2001 m.sur.[22]	2011 m.sur.[23]	2021 m.sur.[24]
98	208	221	207	168	134	134	125	117

Kultūros paveldas

• Partizanų atminimo vieta, Nausėdų (Ganyklėlių) miškas (1995 m., S. Burba, kryžiaus meistras – A. Kontrimas);
• Koplytėlė su Marijos Maloningosios ir Rūpintojėlio skulptūromis, Petreikių sodyba (XX a. pab.);
• Kryžius su koplytėle, Šv. Jurgio, Šv. Izidoriaus, Nazariečio, Jono Krikštytojo, Šv. Antano ir Šv. Elžbietos skulptūromis, kaimo kryžkelė (atstatytas 1989 m., autoriai – V. V. Klanius, K. Gricius; skulptūrų autoriai nenustatyti);
• Monumentalus kryžius su 2 kryžmomis, vad. Karavyko (Benediktiniu, Pavietriniu) kryžiumi, kaimo kryžkelė (atstatytas 1989 m., autoriai – V. V. Klanius, K. Gricius);
• Monumentalus kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, V. Klaniaus sodyba (XX a. vid., autorius – V. Klanius);
• Monumentalus kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, A. Rusio sodyba (1959–1960 m., meistras – J. Butkus, skulptūros autorius – Urbonas, Ilginiai);
• Monumentalus kryžius, V. Rancienės sodyba (XX a. I pusė; statė Petreikis);
• Monumentalus kryžius su koplytėle ir Rūpintojėlio skulptūra (XX a. pab.).

Galerija

• 
  Paminklinis akmuo Nausėduose 1950 m. žuvusiems partizanams
• 
  V. Klaniaus kryžius (XX a. vid.)
• 
  V. Klaniaus kryžiaus Nuktyžiuotasis (XX a, vid.)
• 
  J. Butkaus kryžius (~ 1960 m.);
• 
  Petreikių kryžius (XX a. I pusė)

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Audra Venckuvienė. Nausėdų kaime – dvi bendruomenės // Pajūrio naujienos – 2008, gruodžio 9
3. UAB „Alvetos Karjerai“: Eksploatuojamas Nausėdų žvyro karjeras Archyvuota kopija 2013-04-16 iš Wayback Machine projekto.
4. Diana Jomantaitė. Bendras rūpestis suvienijo abi Nausėdų bendruomenes // Pajūrio naujienos – 2010, vasario 23
5. Lietuvos Valstybinis Istorijos Archyvas. – F. 11. – A. 1, B. 1062
6. Lietuvos valstiečių ir miestelėnų gimčai su dvarų valdytojais. Redagavo K. Jablonskis. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1961. – D. 2. – P. 158, 163
7. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius. – F. 11–43. – L. 43–45, VI žemėlapis
8. Gadon M. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – Str. 166
9. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи, составленъ въ 1870 году (išrašas) // Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16, b. 5. – P. 78
10. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925, p. 112
11. Savivaldybių žinynas. – Kaunas, 1932. – P. 600
12. Lietuvos gyventojų genocidas, 1939–1941 m. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1999. – T. 1. – P. 146
13. 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993. – Kn. 1. – P. 430–433
14. Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo departamento 1998-03-06 archyvinė pažyma
15. Danutė Paulikienė. Darbėnų apylinkės architektūriniai, archeologiniai ir gamtos paminklai. – Darbėnai, 2007. – L. 67–69
16. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
17. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
18. Nausėdai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 673 psl.
19. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
20. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
21. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
22. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
23. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
24. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Julius Kanarskas. Darbėnų apylinkės kaimai // Švyturys (Kretinga) – 1992, rugpjūčio 19

Nuorodos

• Audra Venckuvienė. Nausėdų kaimas supyko dėl žvyro karjero // Pajūrio naujienos – 2008, spalio 31
• Juozas Skripkauskas. Išbristi iš skurdo ar virsti verslo įkaitais? // Lietuvos rytas – 2009, sausio 14 Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
• Audra Venckuvienė. Prisistatė jauna Nausėdų bendruomenė // Pajūrio naujienos – 2009, vasario 3
• Dovilė Simaitytė. Žvyro karjeras Nausėduose – kaip Gordijaus mazgas // Pajūrio naujienos – 2009, balandžio 3
• Irena Šeškevičienė. Nausėdų kaime – tarsi dviejose atskirose respublikose // Pajūrio naujienos – 2010, gegužės 28
• Audronė Puišienė. Vasaros šventėje netruko gerų emocijų // Pajūrio naujienos – 2010, liepos 20

Nausėdai
	Senoji Įpiltis – 5,5 km	Naujoji Įpiltis – 3,5 km	Plokščiai – 4 km
	Sūdėnai – 5 km		Grūšlaukė – 6 km
	Auksūdys – 1 km DARBĖNAI – 7 km	Barkeliai – 7 km	Kumpikai – 4 km