vaikus gimdančios lyties žmogus. From Wikiquote, the free quote compendium
Moteris – 1. vaikus gimdančios lyties žmogus; 2. moteriškos lyties ištekėjęs asmuo.
Gimdydamamoteris būna sielvarto prislėgta, nes atėjo jos valanda, bet, kūdikiui gimus, ji skausmą užmiršta iš džiaugsmo, kad gimė į pasaulį žmogus. – Jn 16,21.
Išmintingamoteris statosi namus, o kvailoji savuosius nugriauna savo rankomis. – Pat 14, 1.
Yra skirtumas tarp žmonos ir mergaitės. Netekėjusi moteris rūpinasi Viešpaties reikalais, kad būtų šventa kūnu ir dvasia, o ištekėjusi rūpinasi pasaulio reikalais – kaip patikti vyrui. – 1 Kor 7,32-34.
Motersgrožis padaro jos vyro veidą spindintį, nes pranoksta visa, kas žavi jo akis. – Sir 36, 22.
Neatsiduok moteriai ir neleisk jai trypti savo orumo. – Sir 9, 2.
Neleidžiu, kad moteris mokytų nei kad vadovautų vyrui, – ji tesilaiko tyliai. – 1 Tim 2,12.
Nėra stipresnių nuodų už gyvatės nuodus, nėra didesnio pykčio už moters pyktį. Verčiau su liūtu ir slibinu gyvenčiau, negu su pikta moterimi. – Sir 25, 15-16.
Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva – vyras, o Kristaus galva – Dievas. – 1 Kor 11,3.
O moteriai jis tarė: „Aš padauginsiu tavo skausmus per nėštumą; skausme gimdysi vaikus, bet aistringai geisi savo vyro, o jis valdys tave“. – Pr 3, 16.
Taip pat, kad moterys puoštųsi kukliais ir padoriais drabužiais, droviai ir santūriai, ne supintais plaukais ar auksu, ar perlais, ar brangiu drabužiu, bet, – kaip dera moterims, pasižyminčioms dievobaimingumu,– gerais darbais. – 1 Tim 2, 9-10.
Abi lytys klysta viena kitos atžvilgiu – todėl jos gerbia ir myli iš esmės tik pačios save (arba, švelniau tariant, savo idealą). Antai vyras nori iš moters taikingumo, bet būtent moteris savo prigimtimi yra netaikinga, panašiai kaip katė, nors ir kaip puikiai ji būtų išmokusi atrodyti taikinga. – F. Nyčė.
Absurdiška manyti, kad vyras negali visada būti laimingas su viena ir ta pačia moterimi. Tai prilygsta tvirtinimui, kad geram muzikantui reikia kelių smuikų, kad sugrotų pjesę. – O. de Balzakas.
Antrą kartą teka tik ta moteris, kuri nekentė savo pirmojo vyro. Antrą sykį veda tik tas vyras, kuris dievino pirmąją žmoną. Moterys bando laimę, vyrai rizikuoja. – O. Vaildas.
Apskritai paėmus, moterys nemėgsta meno, neišmano jokios meno srities, o genialumo neturi nė kruopelės... Visa moterų literatūra yra šalta, tačiau patraukli kaip ir jos pačios. Kad ir kaip dvasingai ji būtų parašyta, tačiau joje nėra sielos ir nėra gyvybės... – Ž. Ž. Ruso.
Ar galima kalbėti apie moters lygybę, jeigu moteris – dievybė. – V. Goloborodka.
Ar moterims atitekusioje dalioje galima įžvelgti bent žymelę teisingumo?.. Be jokios abejonės, tautos, kurios savo moterims duodavo daugiausiai laisvės, visada būdavo pačios geriausios. – Š. Furjė.
Aš dar nesugebėjau atsakyti tik į vieną klausimą, kuris dar niekada ir nebuvo atsakytas: ko nori moteris? – Z. Froidas.
Daili moteris nušvietė man akis. Net nustebau, kad šiam pasauly tokio grožio dar esama! Deja, kaip ir kaskart mano laimė truko neilgai... Tas Dievo kūrinėlis prabilo buku, bukiausiu, bet angelo balsu! Negaliu nupasakoti tos nuostabos, kurią jutau... Bet, mielas broli, jei skaitai, neapsigauk. Moteris – klastinga būtybė. Iš tolo ji gležna ir nuostabi, bet prisileisk arčiau ir kaip mat pagrobs ji tavo širdį! – A. Alzheimeris.
Dauguma moterų iš visų jėgų stengiasi vyrą pakeisti. O kai joms tai pavyksta – liaujasi jį mylėjusios. – M. Dytrich.
Idealus vyras turi kalbėti su moterimis kaip su dievaitėmis, o elgtis – kaip su vaikais. <…> Jis visados turi pasakyti daugiau negu galvoja, o galvoje turėti daugiau negu pasako. – O. Vaildas.
Ilgiausiai prisimeni moteris, kurios nusiaubia. Argi nesmagu išlikti gyvam? – V. Karalius.
Iš tiesų tik žemas, šiurkštus, nešvankus protas gali nuolat kreipti savo smalsią mintį vien į moters kūno grožį ir tik juo domėtis. – Dž. Brunas.
Išmokite naudotis savo protu taip pat puikiai, kaip ir savo pudrine. Ir tuomet, gali būti, pudrinė jums nebebus daugiau reikalinga... Žinokite, protingas moteris vyrai įsimena, gražias išskiria minioje, o tik žavingų niekada nepamiršta. – S. Loren.
Į mūsų kūdikystės globėjas ir auklėtojas moterys tinka kaip tik todėl, kad pačios yra vaikiškos, paikos ir trumparegės, trumpai drūtai – jos visą gyvenimą neišauga iš vaiko; jos tarsi yra viduryje tarp vaiko ir vyro, kuris yra tikrasis žmogus... – A. Šopenhaueris.
Įprastai moterys atidžiau renkasi naktinius marškinius negu vyrą. – K. Šanel.
Y
Yra tokia moterųprigimties ypatybė: įmanomais dalykais jos įrodinėja neįmanomus ir savo nujautimais verčia perniek faktus. – O. de Balzakas.
J
Jausdamasi laiminga, ji būtų atrodžiusi tiesiog žavinga, nes laimė yra moterų poezija, lygiai kaip drabužiai yra jų gražna. – O. de Balzakas.
Jei moteris turi jausmus, kuriuos lengva pažinti, tai ji turi ir širdį, kuriai pažinti reikia laiko, nuolankumo ir tyros sielos. – V. Pratolinis.
Jei moteris turi polinkį į mokslus, tai jos lytiškumas dažniausiai būna sutrikęs... Moteriai nerūpi tiesa! Nuo amžių amžinųjų moteriai niekas nėra toks svetimas, atgrasus, priešiškas kaip tiesa – jos didysis menas yra melas, jos svarbiausias reikalas – iliuzija ir grožis. – F. Nyčė.
Jei moterys iš prigimties būtų lygiavertės su vyrais ir galėtų su jais lygintis sielos stiprybe ir dvasia, tai tarp tokios daugybės pačių įvairiausių tautų turėtų būti tokių, kur viena lytis nebūtų pranašesnė už kitą, bei tokių, kur moterys valdytų vyrus... Tačiau taip niekur nėra, todėl galima teigti, kad moterys iš prigimties neturi tokių pat teisių kaip vyrai. – B. Spinoza.
Jei moters gerumas beribis, pasitaiko, kad ir jos pyktis neturi ribų. Gera žmona – vyrui brangi dovana, pikta – piktybinė opa. – Talmudas.
Jeigu jūs norite žinoti, ką iš tiesų galvoja moteris – o tai, beje, labai pavojinga – žiūrėkite į ją, bet nesiklausykite jos. – O. Vaildas.
Jeigu moteris eina išdidžiai pakelta galva – ji turi meilužį. Jeigu moteris eina nuleidusi galvą – ji turi meilužį. Jei moteris laiko galvą tiesiai – ji turi meilužį. Ir apskritai, jeigu moteris yra su galva, tai ji turi meilužį. – F. Ranevskaja.
Jeigu nori, kad kas nors būtų pasakyta, paprašyk vyro. Jeigu nori, kad kas nors būtų padaryta – paprašyk moters. – M. Tečer.
Jeigu vyras nesugeba savo žmonos paversti meiluže, tai tik įrodo vyro nepilnavertiškumą. Reikia mokėti vienoje moteryje gauti visas moteris.– O. de Balzakas.
Ji stengėsi atrodyti efektinga, tačiau sugebėjo būti tik netvarkinga. – O. Vaildas.
K
Kad moteris iš prigimties yra skirta paklusti, matyti iš to, jog kiekviena [nepriklausoma] ... tuoj pat prisišlieja prie kokio nors vyro ir leidžiasi jo valdoma ir tvarkoma, nes jai reikia pono. – A. Šopenhaueris.
Kai kurių moterų paslaptingumas panašus į delčią: vis tiek žinai, kad mėnulis apvalus. – V. Karalius.
Kai kurių senių troškimas mylėti jaunas moteris neprotingas dar ir dėl to, kad jie reikalauja atsakomosios meilės ir gyvena iliuzija, jog dar gali to tikėtis. Tačiau čia kalti ne tik patys seniai, bet ir jaunos moterys, puoselėjančios tą paikumą. – Ž. de la Briujeras.
Kai moteris esti tik moteris, ji vertingesnė nei vaidinanti vyro rolę. Ugdyti vyriškus moters bruožus, nepaisant jai būdingų savybių, – tolygu didžiai jai kenkti. – Ž. Ž. Ruso.
Kai vyras ir moteris sugeba priimti ir gerbti vienas kito skirtumus, tada jų meilė turi galimybę žydėti. – J. Gray.
Kai vyraivedamoteris, jie tikisi, kad jos niekada nepasikeis. Kai moterys teka už vyrų, jos tikisi, kad jie pasikeis. Galiausiai abu lieka nusivylę. – A. Einšteinas.
Kalbėkime be užuolankų: moterys niekada nesižavėjo genialiais vyrais... Tikras dalykas, kad savybės, kurios vyro asmenyje labiausiai vertinamos dėl pažangos bei žmonijos didybės sąlygotų priežasčių, erotikos požiūriu moterų visai nedomina. – Ch. O. I. Gasetas.
– Kiek atsimenu, dar nesu atsivertęs knygos, kurioje nebūtų rašoma apie moterų nepastovumą. Ir iš dainų, ir iš patarlių – iš visko matyti, kad moterys nepatikimos. Dabar turbūt sakysite, kad visa tai parašė vyrai? – Gal ir sakysiu. Taip, taip, prašau jūsų – nereikia jokių pavyzdžių iš knygų. Vyrai visada galėjo laisviau išreikšti savo nuomonę. Jie visada buvo labiau išsilavinę, ir plunksną nuo seno savo rankose laiko vyrai. Taigi neieškokime įrodymų knygose. – Dž. Ostin.
Kiek yra nuostabių moterų, pasenusių ne laiku tik todėl, kad jų gerbėjai buvo joms ištikimi. – O. Vaildas.
Lengviau gyventi su aistringa moterimi nei su nuobodžia. Tiesa, kartais jos pasmaugiamos, tačiau retai paliekamos. – B. Šo.
M
Manau, jos (moterys) lygiai taip pat įstengia, lygiai taip pat geba būti geravalės, jei tik nori; skausmą ir įtampą, kai prie jų pripranta, pakelia lygiai taip pat. – Seneka.
Manau, kad pasisekimas tarp moterų – tai paprastai vidutinybės rodiklis. – G. Floberas.
Manau, neginčytina, kad moterys paprastai yra kvailesnės negu vyrai. Manau, tai iš esmės paaiškinama tuo, jog jų lyties smalsumas buvo sėkmingiau nuslopintas. – B. Raselas.
Manoma, kad moteris privalo nejudėdama laukti, kol jai pasipirš. Būtent taip voras laukia musės. – Dž. B. Šo.
Moteris, kaip ir pinigas, eina iš rankų į rankas… Moteris, kaip ir pinigas, dažnai būna apgaulinga ir netikra… Be moters, kaip ir be pinigo, visi nerimsta… – E. Zola.
Moteris kartais gali prisipažinti turinti nuodėmių, bet aš nepažinojau nė vienos, kuri prisipažintų turinti silpnybių. – H. V. Šo.
Moteris, kurios geidžia kitas, tegu ir meilės išsiilgęs karstadirbys, iškart pasidaro brangesnė negu anksčiau. Nieko nepadarysi – žmogus daug daugiau dėmesio skiria santykinėms vertybėms negu absoliučioms. – E. M. Remarkas.
Moteris, kurios niekas nemyli – nulis ir nieko daugiau. – K. Šanel.
Moteris naudoja savo intelektą, kad surastų priežastis palaikyti jos intuiciją. – G. K. Čestertonas.
Moteris, neturinti nieko, be grožio, panaši į nekvepiančią gėlę, vaisių nevedantį medį. – M. Regnier.
Moteris nėra pavaldi taip, tarsi vyras turėtų į ją prievartinę teisę; pavaldžią ją daro josios nuolatinis, neišvengiamas ir jos moralumą sąlygojantis noras būti pavaldžiai... O dėl šeimyninių ir vidinių ryšių, tai vyro švelnumas neišvengiamai jai atlygina viską ir net dar daugiau, negu ji neteko... Mano galva, tai vyro prievolė – valstybėse, kuriose piliečiai turi balsą sprendžiant visuomenės reikalus, neatiduoti šio balso, pirma neaptarus reikalo su savo žmona ir pokalbiu su ja nepakeitus savo nuomonės. – J. G. Fichtė.
Moteris privalo mylėti save. Kad ir pripuolamai, bet itin egoistiškai. – A. Dūdienė.
Moteris turi būti griežtai saugoma namie, nes ji yra lengvabūdė meilėje ir savanaudė. Be to, jai labiau gresia pavojus apsigauti, ji mažiau klauso proto. – Avicena.
Moterys būtų nuostabios, jei galėtum patekti į jų glėbį nepatekdamas joms į nagus. – A. Birsas.
Moterys dabar tokios išsilavinusios, jog niekuo jų nebenustebinsi, nebent laiminga santuoka. – O. Vaildas.
Moterys gali būti išsilavinusios, bet jos nesukurtos aukštiesiems mokslams, filosofijai ir tam tikroms meninės kūrybos sritims, – šie dalykai reikalauja tam tikro visuotinumo. Moterys gali turėti išmonės, skonio, žavesio, bet jos neturi idealybės... Jei moterys paima į savo rankas valstybės vairą, valstybei iškyla pavojus, nes jos veikia vadovaudamosi ne visuomenės reikalavimais, o atsitiktiniais polinkiais ir nuomonėmis. – G. V. F. Hėgelis.
Moterys ginasi puldamos, o puola staigiai ir nelauktai pasiduodamos. – O. Vaildas.
Moterys mus stebina pirmučiausia meilės aistra, pavyduliavimo priepuoliais, nesenkančia motinos meile, pasidavimu prietarams, tuo, kaip jos reaguoja į masines psichozes... Esu matęs begalinės moterų meilės, aistros, begalinio pavyduliavimo, pykčio, baisiausių prietarų, – vyrams tai negalimi dalykai... Moterys neatsparios epidemiškam siautuliui... O moterys, jūs esate keisti vaikai! – D. Didro.
Moterys nekenčia abstrakcijų, labiau vertina rankom apčiuopiamus dalykus. – R. Gavelis.
Moterys nuslopina mūsų nervingumą, sušvelnina pernelyg didelį individualizmą ir grąžina mus į žmonių giminės prieglobstį. – M. Baresas.
Moterspašaukimas, jei ji yra tik moteris, – būti konkrečiu vyroidealu (apžavais, iliuzija). Ne daugiau, bet ir ne mažiau... Taigi visa slypi toje magiškoje apžavėjimo dovanoje. – Ch. O. I. Gasetas.
Moters širdis – tai subtilybių labirintas, besivaržantis su netašytu gudraus vyro mąstymu. – K. R. Safonas.
Moters vieta apačioje, ji nuo seno taip dresuojama. – E. Blochas.
Moterųdora panaši į mėnulį – ji turi savo virsmus, fazes ir užtemimus. – Herodotas.
Net ir nuoširdžiausiuose prisipažinimuose moteris visada palieka vietos nutylėjimui. – O. Balzakas.
Nė vienas žmogus nenugyveno tikro gyvenimo, jeigu nebuvo apvalytas moters meilės, stiprinamas jos narsos ir vadovaujamas jos kuklaus nuovokumo. – Dž. Raskinas.
Niekada negalima pasitikėti moterimi, kuri pasako jums savo amžių. Moteris, galinti tai, gali viską. – O. Vaildas.
Niekas kitas taip nepuošia moters, kaip tas, kuris ją puošia. – J. Laucius.
Niekas netampa moters draugu, jeigu gali būti jos meilužiu. – O. Balzakas.
Nuo pat pradžios moteriai nėra nieko svetimesnio, nemalonesnio, priešiškesnio kaip tiesa, – jos didysis menas yra melas, jos didžiausias rūpestis – iliuzija ir grožis. – F. Nyčė.
Prisiekti moteriai amžiną meilę yra taip pat absurdiška, kaip tvirtinti, kad visada būsi sveikas arba visada būsi laimingas. – Š. L. Monteskje.
R
Reikia dažnai nusileisti moteriai, kad turėtum teisę kartais ir įsakyti. – V. Hugo.
Remiantis tuo, kas pasakyta, galima teigti, kad moterys turi daugiau užuojautos ir žmonių meilės, labiau atjaučia nelaimėlius negu vyrai, tačiau teisingumo, dorumo ir sąžiningumo požiūriu šie yra pranašesni. – A. Šopenhaueris.
S
Sakoma, kad moterys – rožės. Esu aklas, bet iš spyglių jaučiu, kad tai – tiesa. – Dž. Miltonas.
Santuoka ypatinga tuo, kad su ja baigiasi stabo garbinimas. Kai vyras geriau įsižiūri į savo dievaitę, ji vėl tampa paprasta moterimi. – Dž. Adisonas.
Skaitanti pamokslusmoteris panaši į stovintį ant užpakalinių kojų šunį: nuostabu ne tai, kad ji šito nemoka, o tai, kad ji šito imasi. – S. Džonsonas.
Skirtumas tarp vyro ir moters: sendama moteris vis labiau pasineria į bobiškus reikalus, o sendamas vyras vis labiau tolsta nuo bobiškų reikalų. – A. Čechovas.
Susitvardyti, kai apmaudu, ir nekelti scenų, kai skaudu – štai kokia yra ideali moteris. – K. Šanel.
Suvilioti artimą gerai nuomonei apie save ir po to visa širdimi patikėti to artimo nuomone – kas gali prilygti moteriai šiame mene? – F. Nyčė.
Š
Šis tvirtumo ir patvarumo idealas giliai įspaustas moters prigimtyje... Dabartiniame istorijos tarpsnyje kultūra yra kone vien vyriška; tai galios kultūra, ji nustūmė moterį į šešėlį. Todėl ši kultūra prarado pusiausvyrą ir svyrinėja nuo vieno karo prie kito... Moteris daug labiau negu vyras apdovanota pasyviomis savybėmis – skaistumu, kuklumu, atsidavimu ir pasiaukojimu. – R. Tagorė.
T
Tad iškyla nemažas pavojus, kai joms [moterims] patikima politika ir viena kita mokslo sritis... Nes kas gali būti didesnė retenybė už moterį, kuri iš tikrųjų žino, kas yra mokslas? – F. Nyčė.
Tarybų Sąjungoje išspręstas moterų klausimas, nes jį išsprendė darbininkų klausimas: kai nebėra nei ponų, nei tarnų, nebelieka ir žemutiniojo sluoksnio – moters. – E. Blochas.
Vergas apskritai nepasižymi gebėjimu numatyti, moteris – pasižymi, nors šiam jos gebėjimui ir nebūdingas ryžtas, vaikas – pasižymi, tačiau dar netobulai... Taigi apskritai paėmus, teisingi yra poeto žodžiai: „Moterį puošia tylėjimas“, bet tai netaikytina vyrui. – Aristotelis.
Vienu klausimu vyrai ir moterys, be abejo, sutaria: ir vieni, ir kiti nepasitiki moterimis. – H. L. Menkenas.
Visada? Koks baisus žodis!..Moterys jį labai mėgsta. Jos sugadina kiekvieną meilę, siekdamos, kad ji truktų amžinai. – O. Vaildas.
Visada reikia kažko svaiginančio. Kinija turi opiumą, islamo šalys turi hašišą, vakarai turi moteris. – A. Malro.
Visi aforizmai apie moteris savaime yra pikti. Norint pavaizduoti gerąją pusę, tam reikia daug puslapių. – A. Morua.
Visi vyrai, išskyrus pačius gyvuliškiausius ir grubiausius, nori, kad su jais pačių artimiausių ryšių siejama moteris būtų ne vergė per prievartą, o vergė savo noru, tiksliau sakant, ne vergė, o favoritė... Kiekviena moteris nuo ankstyvos jaunystės auklėjama taip, kad tikėtų, jog moters charakterio idealas yra visiška vyro charakterio priešingybė; jokios savo pačios valios, jokio savęs valdymo apsisprendimu, tik nuolankumas, klusnus kitų sprendimų vykdymas. – Dž. St. Milis.
Visos moterys vienodos, tik kai kurios neišsiduoda. Visos moterys klaidina vyrus neišbrendamam rūke. – M. Cvetajeva.
Vyrai nepagarbiai elgiasi su moterimi beveik visada dėl to, kad ji anksčiau buvo užmiršusi ir netikusiai elgėsi su jais. – D. Didro.
Vyrai turi būti ištikimimoterims, kurios juos myli, jau bent dėl tų nuolatinių stebuklų, kuriuos kuria meilė aukštesniajame pasaulyje, vadinamame dvasiniu pasauliu. – O. de Balzakas.
Vyras ir moteris skiriasi ne tik kūnu, bet ir dvasia, tačiau ar iš šito skirtumo išplaukia moters pavaldumas, jos nušalinimas nuo dvasinių ir bendrųjų, ne tik šeimos, reikalų? Leiskime moterims politikuoti! Jos tikrai bus tokios pat geros politikės kaip ir mes, vyrai, tik kitokios, gal net geresnės už mus. – L. Fojerbachas.
Vyras ir moteris – tai dvi natos, be kurių žmogaus sielos stygos neduoda teisingo ir pilno akordo. – Dž. Madzinis.
Vyriškis įkaista lyg lemputė: tai raudonas, tai jau atšalęs, pakanka tik pūstelėti. Moterys – atvirkščiai, ir tai mokslo įrodyta, įkaista pamažu kaip laidynė. Ant lėtos ugnies. Be jeigu jau užsidegė, niekas jos nesuturės. Lyg kokia aukštakrosnė. – K. R. Safonas.
Vyro ir moters meilė – tai savanoriška sutartis, ir jos laužytojas esti kaltas tik dėl neištikimybės, bet motina tapusios moters pareigos atsakingesnės, nes gamta jai patikėjo palikuonis. – G. de Mopasanas.
Vyruimoteris – tai tas pat, kaip žemė legendiniam jos sūnui; užtenka jam tiktai parpuolus pabučiuoti jos krūtinę, ir jis vėlei įgauna jėgų. – Dž. Londonas.
Žemaūgę, siaurapetę, plačiastrėnę ir trumpakoję lytį vadinti gražiąja galėtų nebent lytinio instinkto aptemdytas vyrointelektas... Jos iš tikrųjų nelinkusios nei į muziką, nei į poeziją, nei į dailę ir joms nepagaulios... – A. Šopenhaueris.