Argi ne protingiau gyventi šlovinant gyvenimą, negu jį keikti ir vis tiek gyventi? – L. Andrejevas.
Aš esu gyvas, – (...) Ir kai aš valgau, aš nedarau nieko kito, tik valgau. Kai einu – einu, ir tai viskas. O jei vieną dieną reikės kautis, tai ar ne vis tiek, kada mirti? Aš negyvenu nei praeitimi, nei ateitimi. Aš esu dabartyje, ir tik ji mane domina. Ir tu, jei sugebėsi visuomet gyventi dabartimi, būsi laimingas žmogus. Tu suprasi, kad yra gyvybė dykumoje, kad dangus žvaigždėtas ir kad vyrai kariauja, nes tai būdinga žmogaus prigimčiai. Tavo gyvenimas taps švente, vienu didžiuliu festivaliu, nes jis – tik šiuo metu išgyvenama akimirka, tik tiek. – P. Koeljas.
Aš gyvensiu blogai, jei nerašysiu ir aš rašysiu blogai, jei nesimėgausiu gyvenimu. – F. Sagan.
Aš gyvensiu galvodamas, jog esu gimęs dėl kitų ir už tai dėkosiu gamtai. – Seneka.
Džiaugsmas yra visko pradžia ir visko pasireiškimas. Tik apsireiškęs džiaugsmas yra gyvenimas. Tiek, kiek yra džiaugsmo, tiek yra ir gyvenimo. Tiek vertingas yra gyvenimas, kiek jame yra džiaugsmo. – R. Tagorė.
Elkimės taip, kad mūsų gyvenimas, kaip brangenybės, nedaug vietos užimtų, bet daug svertų. Matuokime jį darbais, o ne laiku. – Seneka.
Esame pakviesti į Gyvenimo puotą. Kiekvienam skirta groti savo melodiją, pagal savo natas, o kai ateis laikas ir Namų Šeimininkas praneš apie puotos pabaigą, tereiks atsistoti, nusilenkti ir iškeliauti. – R. Tagorė.
Geresniam gyvenimui nereikia efektyvumo, produktyvumo, reitingų ir rodiklių, nei ryškių šviesų – geresniam gyvenimui reikia lietaus ir šešėlių, mažų kasdieninių krizių, pasimetimo visiško (kartais), nejaukių pauzių, po kuriu norisi juoktis, kartais reikia ką nors pamesti ir ką nors atrasti (daiktą, bet galima ir žmogų... ar kokį idealą... ).. reikia neskubėjimo, atsipalaidavimo, privatumo... – R. Baločkaitė.
Geriausi dalykai gyvenime apima labai aiškų tarpusavio koreliacijos suvokimą. Žmogus gali tai neigti tik labai niūriu, nihilistiniu būdu. – A. Einšteinas.
Gimnastika, fiziniai pratimai, ėjimas turi įsitvirtinti kasdienėj buity visų, kurie nori būti darbingi, sveiki, gyventi pilnavertį ir džiaugsmingą gyvenimą. – Hipokratas.
Gyvenimas apskritai niekuomet nežiūri į mirtį rimtai, jis juokiasi, šoka ir griežia, jis stato, kaupia ir myli mirties akivaizdoje. Tik išskyrę vieną konkretų mirties faktą pastebime jos tuštumą ir sutrinkame. – R. Tagorė.
Gyvenimas pernelyg didelis, kad galėtų praeiti anksčiau nei mes liaunamės kvėpavę. – E. M. Remarkas.
Gyvenimas skirstomas į tris dalis: kada tu tiki Kalėdų Seneliu, kada tu netiki Kalėdų Seneliu ir kada tu pats esi Kalėdų Senelis. – V. Filipsas.
Gyvenimas skirstomas į tris laiko vienetus: kas buvo, kas yra ir kas bus. Tai, ką dabar veikiame, yra trumpa, ką veiksime – netikra, ką nuveikėme – užtikrinta. – Seneka.
Gyvenimas – šokoladinių saldainių rinkinys. Būna tokios šokoladinių saldainių rinkinių dėžutės, vienus saldainius iš jų tu mėgsti, kitų – ne. Taigi suvalgai tuos, kuriuos mėgsti, ir galiausiai lieka tik tie, kurių tau nesinori. Kai tik mane ištinka kas nors skausminga, visada apie tai pagalvoju. Nagi, tereikia suvalgyti tuos neskaniuosius saldainius, ir vėl viskas bus gerai. Gyvenimas – šokoladinių saldainių rinkinys. – H. Murakami.
Gyvenimas – tai visokių kombinacijų kaitaliojimasis; jas reikia nagrinėti, sekti, kad visur liktume patogioje padėtyje. – O. de Balzakas.
Gyvenimas teikia daugybę dingsčių įtarimams ir užgavimams, o juos ar apeiti, ar sumažinti, ar ištverti yra būdinga išminčiams. – Ciceronas.
Gyvenimas teka mumyse lyg rami upė, ir tai – stebuklas, tačiau ir prie stebuklų priprantama. Kiekviena diena yra nauja dovana, baltas neprirašytas lapas. – B. Ferrero.
Gyvenimas tėra ne kas kita, kaip užkratas, plintantis lytiniu būdu ir ankščiau ar vėliau pasibaigiantis mirtimi. – K. Sabaliauskaitė.
Gyvenimas trumpas, meno kelias ilgas; gera proga trumpalaikė; patyrimas apgaulingas; išmanymas sunkus. Todėl ne tik gydytojas turi naudotis viskuo, kas būtina, bet ir ligonis, ir artimieji, ir visos išorinės aplinkybės privalo padėti jam darbuotis. – Hipokratas.
Gyvenimo, kalbos, papročių paprastumas teikia tautai jėgų, o prabanga, kalbos įmantrumas, papročių rafinuotumas veda į negalę ir pražūtį. – Dž. Raskinas.
Gyventi šia akimirka. Praeitis negali būti pakeista, o ateitis negali būti kontroliuojama, todėl reikia gyventi dabar. Per daug negalvojantis apie ateitį žmogus yra laimingesnis, gali labiau džiaugtis kiekviena nauja diena. – Dalai Lama XIV.
Gyventi – tai nereiškia kvėpuoti, tai reiškia veikti. Ne tasai ilgiausiai gyvena, kuriam daugiausiai metų, o tasai, kuris labiau už kitus jautė gyvenimą. – Ž. Ž. Ruso.
Idealai, kurie apšvietė mano kelią ir laikas nuo laiko man suteikė drąsos, kad sutikčiau gyvenimą linksmai, buvo Geranoriškumas, Grožis ir Tiesa. Be giminystės jausmo su žmogiškomis būtybėmis, be užimtumo objektyviu pasauliu, be amžinos nepasiekiamybės mokslo ir meno srityse, gyvenimas man būtų atrodęs tuščias. Nuvalkioti žmonių dėmesio objektai – turtai, išorinė sėkmė, prabanga, – man visuomet atrodė niekingi. – A. Einšteinas.
Individo gyvenimas turi prasmę iki tol kol jis padeda paversti kiekvieno kito gyvo sutvėrimo gyvenimą didingesniu ir gražesniu. Gyvenimas yra šventas, tai yra aukščiausia vertybė, prieš kurią visos kitos vertybės atrodo antraeilėmis. – A. Einšteinas.
Jei gyvenimas apskritai turi prasmę, tai prasmę privalo turėti ir kančia. Juk kančia irgi yra gyvenimo dalis – kaip ir likimas, ir mirtis. Tik kančia ir mirtis paverčia žmogaus būtį visuma. – V. Franklis.
Jei suprasite, kad gyvenime viskas keičiasi, nebeliks nieko, į ką nuolat būtumėte įsikibęs. Jei nebijosite mirties, nebus nieko, ko negalite pasiekti. – Lao Dzė.
Kad ir koks apgailėtinas būtų tavo gyvenimas, sutik jį drąsiai ir gyvenk; nevenk jo ir nekeik. Jis ne toks blogas, koks tu pats. – H. D. Toro.
Kad visas gyvenimas būtų toks, tartum bičių avilys, pilnas lengviausio pasaulyje spindulių medaus – šviesos be šešėlių, laimės be apgailestavimo, degimo be pelenų. – E. M. Remarkas.
Kadangi gyvenimas labai trumpas ir laisvų valandų labai maža, nesugaiškime nė vienos skaitydami menkavertes knygas. – Dž. Raskinas.
Kaip dažnai gyvenime klysdami mes prarandame tuos, kurie brangūs. Stengdamiesi patikti svetimiems, kartais bėgame nuo artimo. Išaukštiname tuos, kurie mūsų neverti, o pačius ištikimiausius išduodame. Tuos, kurie mus taip myli, įskaudiname, tačiau laukiame, kada mūsų atsiprašys. – O. Chajamas.
Kaip ilgai gyvensiu nuo manęs nepriklauso, bet nuo manęs priklauso, ar tikrai gyvensiu, kol gyvenu. – Seneka.
Kam gi mes gyvename, jei ne tam, kad vienas kitam palengvintume gyvenimą? – Dž. Eliotas.
Kas bailiai rūpinasi, kaip čia nepraradus gyvenimo, niekuomet juo nesidžiaugs. – I. Kantas.
Kas delsia sutvarkyti savo gyvenimą, panašus į naivuolį, laukiantį prie upės, kol ji liausis tekėjusi. – Horacijus.
Kas iš vaikystės žino, kad darbas yra gyvenimo dėsnis, kas iš jaunystės suprato, kad duona pelnoma tik sunkiai prakaituojant, tas pasirengęs žygdarbiui, nes reikiamą dieną ir valandą jis ras valios ir jėgų jį įvykdyti. – Ž. Vernas.
Kiek daug žmonių gyvena kasdienių įpročių spąstuose – pusiau sustingę, pusiau išsigandę, pusiau abejingi. Jei norime vertingesnio gyvenimo, privalome nuolat rinktis, kaip gyventi. – A. Einšteinas.
Mes viską gavom, kas mums priklausė. Gyvenimą gavom – didžiausią vertybę. Gal ką ir paliksim, kai iškeliausim, – kitiems vartoti, ne tik ardyti. – A. Baltakis.
Miegojau ir sapnavau, kad gyvenimas – džiaugsmas. Prabudau ir pamačiau, kad gyvenimas – pareiga. Ėmiausi veiklos ir supratau – pareiga yra džiaugsmas. – R. Tagorė.
Mokslo idėjų pasaulyje, kaip ir apskritai gyvenime, ne iš karto nugali pažanga ir tiesa: reikia kovoti dėl jų, sutelkti visas jėgas, atkaklumą ir energiją, tvirtai tikėti savo teisumu ir pergale. – A. Fersmanas.
Mūsų veidai – kaip enciklopedijos, tereikia įskaityti. Ten parašyta viskas. Ten matosi mūsų gyvenimai. Išraižytos visos kada nors nutikusios tragedijos ir džiaugsmai. – S. Casta.
Nebandykite gyventi amžinai, jums nieko neišeis. – B. Šo.
Nebijokite to, kad Jūsų gyvenimas baigsis, verčiau baiminkitės, kad jis taip ir neprasidės. – Dž. H. Niumanas.
Nedaryk to, ką smerkia tavo sąžinė, ir nekalbėk to, kas nesiderina su tiesa Visa tai svarbiausia saugok, ir tu įvykdysi savo gyvenimo paskirtį. – M. Aurelijus.
Nedorėliai pasidarome todėl, kad niekas neatsigręžia atgal ir neapžvelgia praleisto gyvenimo. – Seneka.
Negalima gyventi maloniai, negyvenant protingai, dorai ir teisingai, ir atvirkščiai, negalima gyventi protingai, dorai ir teisingai, negyvenant maloniai. – Epikūras.
Nekaitaliokime amžių, kaip ir metų laikų: reikia būti savimi kiekviename amžiuje ir nekovoti prieš prigimtį, nes bergždžios pastangos iššvaisto gyvenimą ir trukdo mums juo naudotis. – Ž. Ž. Ruso.
Nemoku padoriai groti nei pianinu, nei gyvenimo klavišais. Niekada to nemokėjau, visuomet per daug skubėjau, visuomet per daug nekantravau, visuomet kas nors sukliudydavo, visuomet melodija nutrūkdavo. Bet kas iš tikrųjų moka groti? – E. M. Remarkas.
Net ir senukai puoselėja viltį ir kuria planus kaip nors pagerinti savo gyvenimą. – Dž. Leopardis.
Netekti gyvybės – menkas dalykas <...> bet matyti, kaip mūsų gyvybė netenka prasmės, kaip nyksta mūsų gyvenimotikslas – štai kas napakeliama. Neįmanoma gyventi be tikslo. – A. Kamiu.
Nesvarbu, kokį kelią pasirinkai, jis bus nuotykis, jeigu šlovinsi gyvenimą ir pakilsi virš paprasčiausio saugumo ir vidutiniškumo. – D. Sarnofas.
Nė vienas žmogus nenugyveno tikro gyvenimo, jeigu nebuvo apvalytas moters meilės, stiprinamas jos narsos ir vadovaujamas jos kuklaus nuovokumo. – Dž. Raskinas.
Nėra krašto, kur žmogus negalėtų gyventi; nėra krašto, kur jis negalėtų pakelti akių į dangų. Kur mes bebūtume, atstumas tarp to, kas dieviška, ir to, kas žmogiška, yra tas pats. – Seneka.
Nėra nieko koktesnio už senį, kuris, be amžiaus, neturi kitų savo ilgo gyvenimo naudos įrodymų. – Seneka.
Niekas mirtingiesiems nepadarė tiek blogo, kaip tie, kurie gyvena kitaip, negu moko gyventi. – Seneka.
Norint išmintingai nugyventi gyvenimą, reikia nemažai žinoti. Pradžiai prisimink dvi svarbias taisykles: verčiau badauti, nei valgyti kas papuolė, ir verčiau būti vienam, nei su kuo papuolė. – O. Chajamas.
Nuolat klaidžiojantis gyvenimo kryžkelėse ir takuose jokių išliekamų pėdsakų nepalieka. – Seneka.
O
O gera juk tikėti, kad gyvenimo diena gražiausia ir kelio gabalas įspūdingiausias – prieky, kad ten dar tavo lobiai užkasti, ten dar ir darbas tavo pats didžiausias, ir vis dar prieky, vis dar ateity – ir tavo pats didžiausias džiaugsmas... – V. Reimeris.
O, kaip likimas palengvina mano išsiskyrimą su gyvenimu, atvesdamas mane prie ribos, kai gyvenimas tampa niekam nereikalingas ir niekam netrukdo. – M. de Montenis.
P
Paimkite gyvenimą į savo rankas, ir kas atsitiks? Siaubingas dalykas: nėra ką kaltinti. – E. Jong.
Palaikyti geru žodžiu nelaimėn įkliuvusį žmogų dažnai taip pat svarbu, kaip laiku perjungti geležinkelio iešmą: vos vienas colis skiria katastrofą nuo sklandžios ir saugios gyvenimo kelionės. – H. Byčeris.
Pasaulis lyg teatras, o gyvenimai dažniausiai tėra nuspėjamos pjesės, nes visad vystosi pagal tuos pačius dramatinius principus, o žmonių būdas ir temperamentas dažniausiai, kaip bepasuksi, būna lyg paimti iš itališkos komedijos <...> – K. Sabaliauskaitė.
Pats tikriausias būdas priartinti mus prie brangių mirusiųjų – tai ne mirtis, o gyvenimas. Jie gyvena mūsų gyvenimą ir miršta, kai mirštame mes. – R. Rolanas.
Rikiuoti vieną gerą darbą prie kito taip glaudžiai, kad neliktų nė mažiausio plyšelio, – tatai aš vadinu mėgavimusi gyvenimu. – M. Aurelijus.
Rūpinimas asmenine gerove visai natūralus ir nevalia su tuo nesiskaityti. Bet jeigu rūpinsimės tik tuo, nekreipsime dėmesio į visuomenės gerovę, neginsime visuomenės, gyvenimas taps gėdingas, menkas ir – tiesiai sakau – bjaurus. – R. Rolanas
Smėlis nevaisingas, bet nevaisingas ne dėl to, kad sausas: kaltas čia jo nepaliaujamas judėjimas, kurio negali pakelti joks gyvis. Kaip tai panašu į niūrų žmonių gyvenimą: šie taip pat diena iš dienos kabinasi vienas už kito. – Kobo Abė.
Smulkiais žingsneliais bėga mūsų dienos Link nužymėtos kiekvienam ribos, Ir saulė, kuri šviečia mums, bepročiams, Tik rodo kelią nebūties tamson. Užgesk, užgesk, ugnele trumpaamže! Gyvenimas – tai bėgantis šešėlis, Tai komediantas, kurs jam skirtą laiką Papostringauja scenoj, pasimaivo, Nueina ir nutyla amžinai, Tai idioto pasaka triukšminga, Neturinti prasmės. – V. Šekspyras.
Su šiuo trumpu gyvenimu elkis taip, tarsi jis tau būtų išnuomotas. – O. Chajamas.
Svajok taip, tarsi būtum nemirtingas, o gyvenk taip, tarsi mirtum šiandien. – Dž. Dynas.
Svarbu ne tai, ar ilgai, bet ar tinkamai tu gyveni. – Seneka.
Sveikinimai žmogui, kuris gyvenimą pragyveno padėdamas kitiems, nežinodamas baimės jausmo, o agresyvumas ir apmaudas jam buvo svetimi jausmai. Šias savybes turi visi didūs dvasiniai lyderiai. – A. Einšteinas.
Svetimame gyvenime suvaidinti svarbiausią vaidmenį lengviau nei savame. – G. Malkinas.
Š
Šimtus kartų per dieną aš vis primenu sau, kad mano vidinis ir išorinis gyvenimas yra paremtas kitų žmonių sunkiu darbu, gyvenimu ir mirtimi, ir kad aš privalau dėti pastangas žmonių labui norint bent iš dalies atsilyginti. – A. Einšteinas.
Tai, ko negali gauti, visada atrodo geresnis dalykas už tą, ką turi. Tai sudaro ir žmogaus gyvenimo romantiką, ir jo idiotizmą. – E. M. Remarkas.
Taikydamasis švelniai sakant, į „angelus“, žmogus taip sutrikdė skrandį ir leido apsinešti liežuviui, kad dėl to jam pasidarė atgrasus ne tik džiaugsmas ir gyvulio nekaltybė, bet ir pats gyvenimas neteko skonio. – F. Nyčė.
Tarp žmoniųgyvenk taip, lyg Dievas tave matytų. Kalbėk su Dievu taip, lyg žmonės tave girdėtų. – Seneka.
Tas, kuris gyvenimo muštas, daug pasieks. Pūdą druskos suvalgęs labiau vertina medų. Kas liejo ašaras, tas nuoširdžiai juokiasi. Kas mirė, žino, kad gyvena! – O. Chajamas.
Tas, kuris gyvenimu žaidžia, visuomet pralaimi, o kuris nemoka sau įsakyti, tuoj pat tampa vergu. – J. V. Gėtė.
Tiems, kurie gyvena taurų gyvenimą, nereikia bijoti, kad jie bus gyvenę tuščiai, net jei jų kasdienė būtis yra kukli, nes iš jų gyvenimų nuolatos sklinda šviesa. – B. Raselas.
Tiesą sakant, tik nedaugelis gyvena dabartyje – dauguma dar tik ruošiasi pradėti gyventi. – Dž. Sviftas.
Trumpalaikis yra šis mūsų egzistavimas, kaip ir trumpalaikis yra apsilankymas svečiuose. Takas, kuriuo einame yra menkai apšviestas blyksinčios sąmonės, kurios centras yra ribojantis ir atskiriantis „Aš“... Kai grupė individų tampa „Mes“, harmoninga visuma, jie pasiekia aukščiausias aukštumas, kurias žmogus tik gali pasiekti. – A. Einšteinas.
Trumpas gyvenimas mums ne duodamas – jis mūsų pačių apkarpomas; ne pagailėta mums gyvenimo – patys jį iššvaistome. Deramai tausojamas gyvenimas – ilgas. – Seneka.
Trumpiausias ir neramiausias gyvenimas tų, kurie pamiršta praeitį, nepaiso dabarties, bijo ateities; atėję prie gyvenimo krašto, vargšai per vėlai supranta, jog taip ilgai buvo užsiėmę nieko neveikimu. – Seneka.
Verkti dėl to, kad mes negyvensime po šimto metų, tiek pat kvaila, kaip verkti dėl to, kad negyvenome prieš šimtą metų. – M. de Montenis.
Vertingiausia gyvenime – tai galimybė pasirinkti mirtį, bent jau tam, kad nebūtum pritvotas, kaip kokia žiurkė ar nebūtum prismaugtas, kai dar neesi tam pasirengęs. – E. M. Remarkas.
Visas gyvenimas yra vergija. Reikia priprasti prie savo padėties, ja skųstis kuo mažiau, joje ieškoti, kas mums būtų naudingiau – nėra tokios atšiaurios būklės, kurioje nurimusi siela nerastų paguodos. – Seneka.
Žinių reikia siekti ne tam, kad galėtum ginčytis, niekinti kitus, ne dėl naudos, garbės, valdžios ar kitų tikslų, o tam, kad būtum naudingas gyvenime. – F. Bekonas.
Žiūrėk į kiekvieną aušrą kaip į savo gyvenimo pradžią, o į kiekvieną saulėlydį – kaip į jo pabaigą. Tegu kiekvieną šių trumpų gyvenimų paženklina koks nors doras poelgis, kokia nors pergalė prieš save ar įgytos žinios. – Dž. Raskinas.
Žmogaus gyvenimas kupinas laimės daugiausia dėl to, kad žmogus amžinai laukia, jog netrukus bus laimingas. – E. A. Po.
Žmogus. Nes jis aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Paskui jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs dėl savo ateities, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs. – Dalai Lama XIV.