Išmintis – turėjimas patirties, supratimo ar mokslo ir sugebėjimas taikyti juos praktikoje, išmanymas, protingumas.
- Išminčius tenesididžiuoja savo išmintimi. – Jer 9, 22.
- Išminties pradžia yra tokia: įsigyk išminties, įsigyk supratimo, nors tai kainuotų visą, ką turi. – Pat 4, 7.
- Išmintinga moteris statosi namus, o kvailoji savuosius nugriauna savo rankomis. – Pat 14, 1.
- Išmintingas vaikas tėvui džiaugsmas, o paikas vaikas – skausmas motinai. – Pat 10, 1.
- Išmintis yra Dievo dovana. – Išm 8, 16.
- Išmintis padeda pelnyti sėkmę – Koh 10, 10.
- Kam gi kvailiui pinigai? Kad nusipirktų išminties, nes jam dar trūksta proto? – Pat 17, 16.
- Kur yra daug išminties, ten daug ir apmaudo; ir kas daugina žinojimą, didina ir kentėjimą. – Koh 1, 18.
- Kvailo žmogaus kelias jam pačiam atrodo teisingas, o išmintingas žmogus klauso patarimo. – Pat 12, 15.
- Net kvailys yra laikomas išmintingu, jeigu tyli; protingu, jeigu laiku užsičiaupia. – Pat 17, 28.
D
- Dažnai pakanka ir vieno žodžio, kad pasirodytum išmintingas arba kvailas. – Konfucijus.
- Dieve, duok man kantrybės, kad nesipriešinčiau tam, ko negaliu pakeisti, drąsos – kad pakeisčiau tą, ką galiu, ir išminties – kad visada sugebėčiau viena nuo kita atskirti. – K. Vonegutas.
- Didžiausia išmintis – skirti gėrį nuo blogio. – Sokratas.
- Didžioji išmintis lyg kvailumas; didžiausia gražbylystė lyg mikčiojimas. – Lao Dzė.
- Doroviniai aforizmai glaustai nusako žmogaus priedermes, gyvenimo išmintį, požiūrį, apibrėžia tvirtus dvasinės sferos pagrindus, palaiko žmogaus veiklos ir pažinimo principus. – G. V. F. Hėgelis.
I
- Ideali išmintis turi keturias dalis: atlikti viską taip, kaip reikia. Teisingumas: vienodai daryti ir privačius, ir viešus darbus. Tvirtumas: ne bėgti nuo pavojų, o stoti su jais akis į akį. Santūrumas: sumažinti troškimus ir gyventi vienodu ritmu. – Platonas.
- Iš visko, ką išmintis mums siūlo laimingam gyvenimui sukurti, pats didžiausias dalykas puoselėti draugystę. – Epikūras.
- Iškiliausia išmintis yra ne atsižadėjimas, o sugebėjimas mėgautis mažiausiais dalykais. – Dž. Raskinas.
- Išminčiai svetima tai, kas prieš prigimtį eina. – Juvenalis.
- Išminties menas – žinoti, į ką neverta kreipti dėmesio. – V. Džeimsas.
- Išminties pamatas kantrybė. – Platonas.
- Išminties studijavimas mus taurina, suteikia jėgų ir kilnumo. – J. A. Komenskis.
- Išminties taisyklė tokia: naudokis, bet nepiktnaudžiauk. Nei susilaikymas, nei nesaikingumas laimės nesuteikia. – Volteras.
- Išmintinga tik tiesa. – J. V. Gėtė.
- Išmintingam žmogui vienodai nedera tiek besaikis džiūgavimas, tiek beviltiškas aimanavimas. – Ž. Ž. Ruso.
- Išmintingas – kuris žino reikalingus dalykus, o ne daugelį. – Aischilas.
- Išmintingas ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio žinios naudingos. – Aischilas.
- Išmintingas nepraranda saiko net tada, kai daro gerus darbus. – Juvenalis.
- Išmintingas raitelis, plaukdamas per upę, arklio nekeičia. – A. Linkolnas.
- Išmintingas žmogus pasiekia pergalę ir tuo pasitenkina. Jis nesiima smurto. – Lao Dzė.
- Išmintingas žmogus siekia ne to, kas malonu, bet to, kas apsaugo nuo nemalonumų. – Aristotelis.
- Išmintingas žmogus sugeba pasirinkti kelią. Tai labai svarbu: jei einame ten, kur srovė neša, pasmerkiame save kančiai, o valdydami gyvenimo laivą – dedame laimės pagrindus. – Dž. B. Šo.
- Išmintingas žmogus supranta, kad verčiau nepasiduoti potroškiui negu vėliau su juo kovoti. – F. de Larošfuko.
- Išmintingas žmogus visada jį puolančiųjų pusėje, jis labiau už juos suinteresuotas išsiaiškinti savo silpnybes. – R. V. Emersonas.
- Išmintingas žmogus visuomet turi rinktis didžių žmonių išbandytus kelius ir sekti pačiais įžymiausiais. Jeigu jis ir nepasieks jų didybės, bent jį bus palietęs šioks toks atspindys. – N. Makiavelis.
- Išmintingasis atmeta nesaikingumą, vengia ištaigos ir atsisako pertekliaus. – Lao Dzė.
- Išmintingasis renkasi linksmą ir sukalbamą draugą. – Epikūras.
- Išmintingi žmonės apgalvoja savo mintis, kvaili jas pagarsina. – H. Heinė.
- Išmintingi žmonės žino, kad neprotinga įstatymų leidyba panaši į smėlio virvę, byrančią bandant ją vyti. – R. V. Emersonas.
- Išmintį grindžia kantrybė. – Platonas.
- Išmintis ateina per klaidas. – Aischilas.
- Išmintis įgyjama ne pagal metus, o pagal sugebėjimus. – Plautas.
- Išmintis yra tobulas viršūnę ir gėrį pasiekęs protas. Ji – gyvenimo menas. – Seneka.
- Išmintis yra sielos sveikata, todėl išmintingus išmintinga gerbti. – Ciceronas.
- Išmintis yra žmonių pažinimas. – Konfucijus.
- Išmintis laukia pritarimo tik norėdama įsitikinti, kad pasielgta teisingai; tuštybė reikalauja pagyrų. – P. Buastas.
- Išmintis – likimo nugalėtoja. – Juvenalis.
- Išmintis pasireiškia ne tiek mokyme, kiek gyvenime; proto ryžtingume ir godumo suvaldyme. Ji moko mus ne tik kalbėti, bet ir elgtis bei derinti savo žodžius ir veiksmus. – Seneka.
- Išmintis – patirties duktė. – L. da Vinčis.
- Išmintis sielai – tolygu sveikata kūnui. – F. de Larošfuko.
- Išmintis – tai žinojimas, kaip pasielgti kitą akimirką, o dorybė – patsai poelgis. – D. S. Džordanas.
- Išmintis turi ribas, o kvailumas beribis. – J. Rainis.
K
- Kaip nėra nieko kvailesnio už išmintį ne vietoje, taip nieko negali būti negudresnio už paiką protingumą. – Erazmas Roterdamietis.
- Kalba duota visiems, o išmintis – nedaugeliui. – Katonas.
- Kas gali būti apmaudžiau, kaip matyti išmintingą žodį mirštant kvailio ausyje. – Š. Lui Monteskjė.
- Kas niekada nedarė kvailysčių, tas ne toks išmintingas, kaip jam atrodo. – F. de Larošfuko.
- Kiekvienas, norintis būti laimingas, privalo išmokti branginti išmintį ir trokšti suprasti, ką jis čia, šioje planetoje, veikia. – R. Šarma.
- Knyga yra pasaulį girdanti išminties upė. – Sokratas.
- Knyga – mokytojas, nereikalaujantis atlyginimo ir dėkingumo. Kiekvieną akimirką ji tau dovanoja naują išmintį. Tai pašnekovas oda aptrauktom smegenim, tylomis bylojantis apie slaptus dalykus. – N. Navoji.
- Knygos – tai išminties skleidimo įrankis. – J. A. Komenskis.
- Kuo žmogus protingesnis ir išmintingesnis, tuo jis tampa nepakenčiamesnis, kai praranda savo garbingojo reputaciją. – Ciceronas.
- Kvaila greitai trokšti išminties. – B. Franklinas.
N
- Ne kūno jėga ir ne pinigai atneša žmogui laimę, o teisumas ir didi išmintis. – Demokritas.
- Neįsivaizduoju, kaip galima tenkintis žiniomis, įgytomis iš antrų rankų; nors svetimos žinios gali mus šio to išmokyti, išmintingas būni tik savo išmintim. – M. de Montenis.
- Nemenkinkite bažnyčios išminties, nes tai vienintelė diktatūra, nenuversta du tūkstančius metų... – E. M. Remarkas.
- Nesuskaičiuosi, kiek kvailų gudruolių
Ramiai prekiauja svetimu protu.
Į jų raštus ir traktatus papuolė
Jau sukramtyta išmintis kitų. – Š. M. Vazehas.
- Net išmintingiausi žmonės neretai elgiasi ne tik labai keistai, bet ir juokingai nelogiškai. – S. Ficekas.
- Net ir negražių veido bruožų visų didžiai gerbiamas išmintingas žmogus nebus negražus: bent jau tas negražumas nedarys įspūdžio. – Ž. de la Briujeras.
- Neturtingo žmogaus išmintis yra niekinama, o jo žodžiai neišklausomi. – Ekleziastas 9, 17.
- Nėra tokio, kuris būtų išmintingas absoliučiai visada. – Plinijus Jaunesnysis.
- Nėra tokios kvailystės, kurios nepajėgtų ištaisyti protas, ir nėra tokios išminties, kurios nepajėgtų sugadinti kvailystė. – J. V. Gėtė.
- Nieko neverta išmintis ir įžvalgumas, jei nepajėgiama pasinaudoti proga – Mencijus.
S
- Saikas – tai valia ir išmintis. – L. Bušma.
- Senovės išmintis paliko tokią galybę aforizmų, kad jie kaip akmuo ant akmens sudaro ištisą neįveikiamą sieną. – M. Saltykovas-Ščedrinas.
- Siela be išminties negyva. Bet jeigu ją praturtinsime mokslu, ji atgis nelyginant užleista žemė po lietaus. – Abu'l Faradžas al Isfahanijus.
- Sokratas buvo išmintingas todėl, kad nemanė žinąs ko nežinojo. – Ciceronas.
- Su išmintimi ateina ir požiūrio platumas. – H. D. Toro.
- Su išmintimi susijusios šios trys ypatybės: priimti neklystamus sprendimus, be riktų kalbėti ir daryti kas pridera. – Demokritas.
- Sugebėjimas matyti paprastų dalykų nuostabumą, – būdingiausias išminties požymis. – R. V. Emersonas.
- Supratimas yra patirties išdava, idėja – jos vaisius: pirmajam reikia proto, antrajam – išminties. – J. V. Gėtė.
- Sutikęs išmintingą žmogų, stenkis jam prilygti. Pamatęs nedorą, pažvelk į savo vidų, pasižiūrėk, koks tu esi. – Konfucijus.
Š
- Šiek tiek pasitrynęs išminties srityje žmogus nenusirita į visišką niekšiškumą; dažai įsigėrė giliai, jų neįmanoma iš visur ištrinti ir pakeisti blogio spalva. – Seneka.
T
- Tačiau tik vienas užsiėmimas yra iš tiesų laisvas, nes daro žmogų laisvą. Tai – išmintis, kilni, narsi, didžiadvasiška. Visa kita yra menka ir vaikiška. – Seneka.
- Tas, kuris gyvenime niekada nebuvo atsidūręs kvailio vietoje, niekada nebuvo ir išmintingas. – H. Heinė.
- Teisingumas be išminties daug reiškia, išmintis be teisingumo nieko nereiškia. – Ciceronas.
- Tikrai išmintingas žmogus yra tas, kuris siekia žmogų, kurio nesupranta. – P. Hein.
- Tikroji išmintis – pasaulio pažinimas per skausmą, džiaugsmą, sunkiu triūsu, išnaudojant kiekvieną akimirką, kiekvieną atodūsį, kol tai taps mūsų savastimi, nes tik tai, kas tvirtai įsišaknija mumyse, yra tikroji mūsų esybės dalis. – Tomas Vulfas.
- Tylumas – kvailio išmintis. – Publijus Siras.
- Turėti išminties nepakanka, dar reikia mokėti ja naudotis. – Ciceronas.
Ž
- Žinau, Liucijau, jog tau aišku, kad niekas negali ne tik laimingai, bet ir pakenčiamai gyventi neužsiiminėdamas filosofija ir kad gyvenimą laimingą padaro tik tikroji išmintis, o pakenčiamą – jos pradai. – Seneka.
- Žmonių išmintis proporcinga ne jų patirčiai, o sugebėjimui jos įgyti. – Dž. B. Šo.
- Geros valios žmogus yra ne tik turtingas, bet ir išmintingas.
- Išmintingam užtenka žodžio.
- Išmintingas yra tas žmogus, kuris nesijaudina dėl dalykų, kurių jis neturi, bet džiaugiasi tais dalykais, kuriuos jis turi.
- Išmintingas žmogus turi žinoti savo bendruomenės kalbą, pasakas ir patarles.
- Išmintingas žmogus, kuris žino patarles, suderina sunkumus.
- Išmintingojo pamokymai yra kaip aštrios lazdos, kurias piemenys naudoja avims suvaldyti.
- Išmintis yra kaip baobabo medis – nė vienas individas negali jos apkabinti.
- Išmintis nusveria jėgą.
- Išmintis viršija stiprumą.
- Jeigu tu atsidėjusiai stebėsi, tu rasi išminties ir šešėliuose.
- Jeigu tu esi užpildytas išdidumu, tada tau nebeliks vietos išminčiai.
- Jeigu tu užpildysi savo galvą pasipūtimu, tau pritrūks vietos išminčiai.
- Kai daug medžių sugriūva vienas ant kito, išmintingas žmogus pirmiausiai ima medį nuo viršaus.
- Kas šiuo momentu kvailį įaudrina, tą išmintingas jau yra girdėjęs anksčiau, ir tai jo nebejaudina.
- Klausydamas seno žmogaus, tu išmoksti išminties.
- Kvailio protas yra, kaip suskilęs puodas – jis nelaiko savyje išminties.
- Neapsirik, nepakankamai įvertinęs, protėvių išmintį.
- Nebūk toks kvailas, kad išmintį pakeistum žiniomis, nes tu prarasi supratimą.
- Tyla atsineša mūsų protėvių išmintį.
- Ne tas išmintingas, kuris moka atskirti gėrį nuo blogio, bet tas, kuris iš dviejų blogybių moka išsirinkti mažesnę.
- Siek išminties, o ne žinių. Žinios – tai praeitis. Išmintis – tai ateitis.
- Išmintingas žmogus amžinos ramybės ieško ir ją randa savyje.
- Nesiimti jokių darbų – tai pirmas išminties požymis; pradėjus darbą – užbaigti iki galo – antras išminties požymis.
- Jei žmogus ieško išminties, jis protingas, bet jeigu mano ją radęs – jis beprotis.
- Perspėk kvailą – jis tavęs nekęs, perspėk išmintingą – jis tave mylės.