Žmogaus auklėjimas prasideda vos gimus; jis dar nekalba; dar neklauso, o jau mokosi. Patirtis ankstesnė už mokymąsi.
Apie darbą
Apgailėtina klaida – manyti, kad fiziniai pratimai kenkia protiniam darbui. Tarytum šie du dalykai neturėtų eiti kartu, tarytum vienas neturėtų vadovauti kitam.
Nuosaikumas ir darbas – štai du tikri žmogaus gydytojai: darbas didina apetitą, o nuosaikumas trukdo juo piktnaudžiauti.
Valanda darbo daugiau išmoko negu diena aiškinimo, nes jeigu aš užimu vaiką dirbtuvėje, jo rankos dirba proto naudai: jis tampa filosofu, laikydamas save tik amatininku.
Apie draugą
Kas dėl savo naudos galėtų apgauti draugą, neturi teisės į draugystę.
Nežinau piktesnio žmonių priešo kaip „visų draugas“. Visuomet viskuo žavėdamasis, jis nuolat skatina bloguosius ir savo nusikalstamu atlaidumu pataikauja ydoms, sukeliančioms visuomenėje netvarką.
Didžiausią garbę pasiekia ne tas, kuris niekada nesuklumpa, bet tas, kuris suklupęs pakyla.
Garbės troškimas esti skaudžiausių žmogaus nelaimių šaltinis.
Žmogaus garbė nepavaldi kitam; garbė jame pačiame ir nepriklauso nuo viešosios nuomonės; ją apgina ne kardas ir skydas, o sąžiningas ir nepriekaištingas gyvenimas, ir grumtynės tokiomis sąlygomis nenusileidžia bet kokio kitokio mūšio didvyriškumui.
Gyventi – tai nereiškia kvėpuoti, tai reiškia veikti. Ne tasai ilgiausiai gyvena, kuriam daugiausiai metų, o tasai, kuris labiau už kitus jautė gyvenimą.
Labiausiai rūpinamės gyvenimu jam prarandant savo vertę; seni žmonės labiau jį apgailestauja negu jauni.
Norėdami gyventidorai, mes visuomet turime kovoti patys su savimi.
Pats gyvenimas nieko nereiškia; jo vertė priklauso nuo to, kaip jis vartojamas.
Apie išmintį
Išmintingam žmogui vienodai nedera tiek besaikis džiūgavimas, tiek beviltiškas aimanavimas.
Išmintingasįstatymų leidėjas pradeda ne nuo įstatymų leidybos, o nuo jų tinkamumo konkrečiai visuomenei tyrimo.
Tikra meilė neįžūli ir nelengvabūdiška: drovumas ją daro apdairią; ji nedaug kam ryžtasi, žinodama, ką gali prarasti.
Apie moteris
Apskritai paėmus, moterys nemėgsta meno, neišmano jokios meno srities, o genialumo neturi nė kruopelės... Visa moterų literatūra yra šalta, tačiau patraukli kaip ir jos pačios. Kad ir kaip dvasingai ji būtų parašyta, tačiau joje nėra sielos ir nėra gyvybės...
Kai moteris esti tik moteris, ji vertingesnė nei vaidinanti vyro rolę. Ugdyti vyriškus moters bruožus, nepaisant jai būdingų savybių, – tolygu didžiai jai kenkti.
Moteris turi daugiau drąsos, o vyras – daugiau genijaus.
Moters karalystė – švelnumo, subtilumo ir kantrybės karalystė.
Mylėkite vaikystę, būkite dėmesingi jos žaidimams ir pramogoms, jos mažam instinktui! Kas iš jūsų neapgailestavo to amžiaus, kai lūpos nepaliauja šypsotis, kai siela nuolat džiaugiasi pasauliu?
Tik viena dorovingumo pamoka tinka vaikystei ir nepaprastai svarbi kiekvienam amžiui – niekam nedaryti bloga.
Apie vaikus
Ar žinote, kokiu tikriausiu būdu galite padaryti savo vaiką nelaimingą? Jis turi įprasti, kad būtų tenkinami visi jo norai.
Gamta nori, kad vaikai būtų vaikais pirma negu taps suaugusiais. Jei mes norime suardyti šią tvarką, tai sukursime per greit nokstančius vaisius, kurie bus nei subrendę, nei skanūs ir netrukus pradės gesti: atsiras jauni daktarai ir seni vaikai.
Niekuomet nereikia pirma laiko kalbėti su vaikais apie abstrakčius dalykus, pamokslauti. Netikiausi tie vaikai, kuriems buvo sakomi pamokslai. Protas vystosi vėliau už visus kitus gabumus, ir pradėti nuo jo – reiškia pradėti nuo galo. Jeigu vaikams būtų suprantamos visų dalykų priežastys ir argumentai, nereikėtų jų nė auklėti.
Apie žinojimą
Daug kalba tie žmonės, kurie mažai žino, o tie, kurie žino daug, kalba mažai.
Kuo mažiau žmonės žino, tuo platesnės jiems atrodo jų žinios.
Mažai žinantys žmonės daug kalba, o daug žinantys – mažai.
Žmonės klysta ne dėl to, kad nežino, bet dėl to, kad vaizduojasi viską žiną.
Apie žmogų
Mes prisirišame prie žmogaus, parodžiusio mums gerumą.
Žmogus labai stiprus, jei nori būti tik tuo, kuo yra, ir labai silpnas, jei nori pakilti aukščiau žmonijos.
Žmonės, būkite žmoniški! Tai svarbiausia jūsų pareiga.
Žmonės klysta ne dėl to, kad nežino, bet dėl to, kad vaizduojasi viską žiną.
Kitos
Blogai pasielgę mes imame kankintis ne tuoj pat, o ilgainiui tai prisiminę, nes tas atsiminimas negęsta.
Blogiausias žmogus tas, kuris visiškai atsiskiria nuo kitų ir gražiausius širdies lūkesčius skiria sau.
Didžiausi dorybingumo žygdarbiai atlikti iš meilės tėvynei.
Draugystė, net ir išblėsusi, vis tiek turi savo teises, ir jas privalu gerbti.
Eikvokite jėgas apdairiai, kad vėliau padarytumėt daugiau, tik jokiu būdu ne mažiau.
Esama per didelio griežtumo ir per didelio nuolaidumo; ir vieno, ir kito reikia vienodai vengti.
Gamta niekados mūsų neapgaudinėja; tik mes patys nuolat apsigauname.
Gimdydamas ir maitindamas vaikus, tėvas atlieka tik trečdalį užduoties. Jam privalu žmonių giminei duoti žmonių, visuomenei – visuomeniškų žmonių, valstybei – piliečių. Kiekvienas žmogus, galintis mokėti tą trigubą skolą ir to nedarantis, nusikalsta; ir galbūt nusikalsta dar labiau, temokėdamas jos tik pusę. Kas negali įvykdyti tėvo pareigų, tas neturi teisės juo būti.
Girtavimas žemina žmogų, atima, bent jau laikinai, iš jo protą ir galiausiai paverčia gyvuliu.
Iškalba veikia stipriai, tačiau trumpai. Lengvai sujaudinami žmonės lengvai ir nurimsta. Šaltas ir tvirtas įtikinėjimas nesukelia tokio entuziazmo; bet paveikęs žmogų jis esti neišdildomas.
Nekaitaliokime amžių, kaip ir metų laikų: reikia būti savimi kiekviename amžiuje ir nekovoti prieš prigimtį, nes bergždžios pastangos iššvaisto gyvenimą ir trukdo mums juo naudotis.
Nereikia painioti drąsos su įžūlumu ir šiurkštumu: jie skiriasi tiek savo ištakomis, tiek ir rezultatais.
Neteisūs tie, kurie skirsto aistras į leidžiamas ir draudžiamas ir paskui vienoms atsiduoda, o kitų vengia. Visos aistros geros, kol jas valdome, visos blogos, jeigu joms paklūstame.
Niekada neviršykite savo teisių, ir netrukus jos vėl taps neribotos.
Niekas nemėgsta bendrauti su sukčiais, nebent pats būtų sukčius.
Turėkite galvoje, kad iš nežinojimo niekada nekyla blogybės; pražūtinga tik klaida. O klysta žmonės ne dėl to, kad nežino, bet dėl to, kad vaizduojasi žiną.
Tūkstantčiai kelių klaidina, o į tiesą veda tik vienas.