Pinigai – lėšos, kapitalas; tiksliai pažymėtos vertės metaliniai ar popieriniai ženklai kaip perkamo ar parduodamo daikto vertingumo matas.
Kas ciesoriaus – ciesoriui, kas Dievo – Dievui. – Jėzus Kristus (į klausimą, ar reikia mokėti mokesčius, pavartęs monetą, kurioje buvo imperatoriaus atvaizdas; jei būtų atsakęs „nemokėkite“ – būtų buvęs palaikytas maištininku, kurstęs priešintis pasaulietinei valdžiai; jei būtų atsakęs, kad reikia mokėti – nuo jo būtų nusigręžę pasekėjai, kuriems anksčiau skelbė pinigų nereikšmingumą, ypač pomirtiniame gyvenime, Dievo karalystėje).
Negalima vienu metu tarnauti Dievui ir Mamonai[1].
– Ar jau pastebėjai, kad gyvename pinigų klastotojų epochoje? – Ne. Maniau gyvename konservų epochoje. – Konservų? Kodėl? – Mums nebereikia galvoti. Viskas iš anksto apgalvota, sukramtyta, išgyventa. Konservai. Tik atidarinėk. Triskart per dieną patiekti į namus. Pačiam nieko nebereikia lepinti, auginti, virti ant klausimų, abejonių ir liūdesio ugnies. Mes gyvename nelengvai. Tik pigiai. – Mes gyvename kaip pinigų klastotojai. Jie stato ginklų fabrikus, nes nori taikos; kuria koncentracijos stovyklas, nes myli teisybę; teisėtumu pridengtas bet koks partijos įtūžis; politiniai gangsteriai – išvaduotojai, o laisvė – bet koks valdžios troškimo šūkis. Netrikti pinigai. Netikri dvasios pinigai. Melaginga propaganda, virtuvinis makiavelizmas. – E. M. Remarkas.
– Kaip manai, kas tau užvis geriausia iš to, kad esi turtingas? Ogi tai, kad gali lyg niekur nieko pareikšti neturįs pinigų. Tarkim siūlau kokiai nors mokyklos draugei kur nors nueiti, o ji atsako: „Atleisk, negaliu – neturiu pinigų“. O aš jeigu kviestų mane, šito pasakyti niekaip negalėčiau. Mat jeigu aš sakyčiau: „neturiu pinigų“ , tai reikštų, kad aš iš tikrųjų neturiu pinigų. Liūdna. Įsivaizduok, tarkim, jei graži mergina pasako: „Šiandien atrodau klaikiai ir niekur nenoriu eiti“ – skamba visai neblogai, bet jei tą patį pasakytų baidyklė, visi iš jos tik pasijuotų. – H. Murakami.
Kas turi daug pinigų, tas gali spekuliuoti; kas turi mažai pinigų, tas neturėtų spekuliuoti; kas pinigų apskritai neturi, tas privalo spekuliuoti. – A. Kostolanis. Menas mąstyti apie pinigus.
Kiekvienas blogis kaip nors kompensuojamas. Mažiau pinigų – mažiau rūpesčių. Mažesnė sėkmė – mažiau pavyduolių. Net tada, kai mums ne juokai galvoje, slegia ne pats nemalonumas, o tai, kaip į jį reaguojame. – Seneka.
Mes norime pinigus „kišti“ ne į muziejaus statybą arba į simfoninio orkestro tobulumą, o ten, kur viešpatauja didžiausia nelygybė. – Bilas Geitsas, FAZ interviu, Joachim Müller-Jung, 2006 liepos mėn.
Moteris, kaip ir pinigas, eina iš rankų į rankas… Moteris, kaip ir pinigas, dažnai būna apgaulinga ir netikra… Be moters, kaip ir be pinigo, visi nerimsta… – E. Zola.
Negaila, kad žmogus praranda pinigus, namus, dvarus – visa tai jam nepriklauso. O gaila, kai žmogus praranda savo tikrąją nuosavybę – žmogiškąjį orumą. – Epiktetas.
Nerasi norinčio išdalinti savo pinigus, o gyvenimą kiekvienas išskirsto daugybei kitų. – Seneka.
Seksas už pinigus ir nemokamas seksas labai skiriasi – dažniausiai seksas už pinigus kainuoja kur kas pigiau. – B. Behanas.
Senukai visuomet jauniems pataria taupyti pinigus. Tai – prastas patarimas. Nekaupkite. Investuokite į save. Aš gyvenime nesutaupiau nė dolerio, kol man suėjo 40 metų. – H. Fordas.
Svarbu ne tai, kiek pinigų uždirbi, o kiek sugebi išlaikyti. – R. Kijosakis.
Tai, ko tu trokšti labiausiai už viską pasaulyje, negali būti nupirkta už pinigus. – M. Monro.
Žmogus. Nes jis aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Paskui jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs dėl savo ateities, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs. – Dalai Lama XIV.
Žmonės, manantys, kad pinigai viską gali, patys gali viską padaryti už pinigus. – P. Buastas.
Ditka pinigais ir utėlė su nagais.
Ir skatikas pinigai.
Ir šilingai pinigai.
... kaip Dičpinigaičio košė.
(Pvz., eina)... kaip Judošius, pinigais žvangindamas.
Kai bus nukirstas paskutinis medis, kai bus apnuodyta paskutinė upė, kai bus sugautas paskutinis paukštis – tada jūs suprasite, kad pinigų valgyti neįmanoma.
Už pinigus galima nusipirkti namą, bet ne šeimą, lovą, bet ne miegą, laikrodį, bet ne laiką, knygą, bet ne žinias, valgį, bet ne apetitą, padėtį visuomenėje, bet ne pagarbą, vaistus, bet ne sveikatą, seksą, bet ne meilę, draudimą, bet ne saugumą. Kaip matote, pinigai – dar ne viskas.