Kiekvienas gyvenimas – tai pastangos ir kova už teisę būti pačiu savimi.
Tikroji gyvenimo pilnatvė – ne pasitenkinimo ramybė, o tikslo siekimo procesas, jo įtvirtinimo akimirka.
Žmonės žaidžia gyvenimą – kuo tragiškesnė kaukė, tuo didesnis juokdarys po ja slepiasi.

Kai buvęs idealas tampa kasdienine tikrove, jis neišvengiamai žūva.
Kalbėkime be užuolankų: moterys niekada nesižavėjo genialiais vyrais... Tikras dalykas, kad savybės, kurios vyro asmenyje labiausiai vertinamos dėl pažangos bei žmonijos didybės sąlygotų priežasčių, erotikos požiūriu moterų visai nedomina.
Kvailystę galima įveikti tik kita kvailyste.
Mene neturi likti žmogaus. Kasdienės realybės ir meninės formos suvokimas yra priešingi dalykai.
Mokslas yra mąstymo sugebėjimas, ieškantis tiesos dėl pačios tiesos.
Moters pašaukimas, jei ji yra tik moteris, – būti konkrečiu vyro idealu (apžavais, iliuzija). Ne daugiau, bet ir ne mažiau... Taigi visa slypi toje magiškoje apžavėjimo dovanoje.
Viskas, kas mums yra duota – tai galimybės būti vienokiais arba kitokiais.

Sentencijos