Sausio 17 yra 17-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 348 dienos (keliamaisiais metais – 349).
| Gru – Sausis – Vasario | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
| 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
| 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
| 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
| 29 | 30 | 31 | ||||
| 2024 | ||||||
Informacija
Šventės
- JAV (2005) – Martino Liuterio Kingo (Martin Luther King) diena.
Vardadieniai
Beatričė – Daujotas – Dovainis (Dovainas, Dovas) – Dovainė (Dovė) – Kalnė – Kalnius – Leonilė – Merūnas – Tariotas – Tariotė – Vilda
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
- 1415 – Antipopiežius Jonas XXIII anuliavo Kryžiuočių ordinui anksčiau suteiktas teises valdyti užkariautas Lietuvos žemes;
- 1734 – Krokuvos vyskupas vainikavo Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį, Augustą III;
- 1991 – Maskvos taryba pasmerkė karinės jėgos naudojimą prieš taikius Lietuvos gyventojus;
- 1991 – Seimo priimtu įstatymu įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT), šiuo metu Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP);
- 1992 – Vyriausybė persikėlė į buvusius LKP CK rūmus Vilniuje, Gedimino prospekte;
- 1992 – įkurta Lietuvos Biblijos draugija;
- 2003 – Vilniuje atidaryta pirmoji akių ligų klinika.
- 2009 – „Lietuvos avialinijos“ nutraukė skrydžius.
Gimimo dienos
- 1732 m. – Stanislovas Augustas Poniatovskis, paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius (1764–1795 m.). Krokuvos kašteliono Stanislavo Poniatovskio (1676–1762 m.) ir Konstancijos Čartoriskaitės (1700–1759 m.) sūnus (m. 1798 m.).
- 1835 m. – Antanas Baranauskas, lietuvių poetas, kalbininkas; nuo 1897 m. Seinų vyskupas. Rašytojo A. Vienuolio dėdė (m. 1902 m.).
- 1866 m. – Motiejus Lozoraitis, Lietuvos teisininkas, visuomenės veikėjas, varpininkas (m. 1907 m.).
- 1867 m. – Jeronimas Dalbokas, Lietuvos knygnešys (m. 1930 m.).
- 1886 m. – Kleopas Jurgelionis, Lietuvos rašytojas (m. 1963 m.).
- 1893 m. – Antanas Stanišauskas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1971 m.).
- 1905 m. – Juozas Rudzinskas, aktorius (m. 1975 m.).
- 1913 m. – Česlovas Grincevičius, Lietuvos rašytojas, bibliografas. Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys (m. 1994 m.).
- 1930 m.:
- Algimantas Ažusienis, Lietuvos astrofizikas, gamtos mokslų daktaras (m. 2021 m.).
- Vytenis Rimkus, dailininkas, menotyrininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslo ir visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis.
- 1933 m. – Jonas Naruškevičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, suvirinimo specialistas, technologijos mokslų daktaras.
- 1936 m.:
- Antanas Ališauskas, Lietuvos fotožurnalistas (m. 2024 m.).
- Jurgis Vytautas Čibiras, Lietuvos režisierius (m. 2009 m.).
- 1940 m. – Eugenijus Kazimieras Jovaiša, Lietuvos dailininkas odininkas.
- 1941 m.:
- Elegijus Bukaitis, Lietuvos baleto artistas, baletmeisteris choreografas (m. 2020 m.).
- Kostas Andrijauskas, pedagogas, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2007 m.).
- 1942 m. – Laima Pangonytė, Lietuvos dokumentinių filmų režisierė (m. 2022 m.).
- 1944 m. – Marijonas Visakavičius, agronomas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1950 m.:
- Alfredas Lankauskas, Lietuvos ir Šiaulių miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
- Valentinas Valiulis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1951 m. – Antanas Gustaitis, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1952 m. – Saulius Arlauskas, Lietuvos teisės filosofas, pedagogas, MRU profesorius.
- 1954 m. – Antanas Kripavičius, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas.
- 1956 m.:
- Gintautas Rekerta, pedagogas, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Jonas Dauda, Lietuvos ir Birštono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Nijolė Būraitė, Lietuvos dailininkė tapybos restauratore.
- 1958 m. – Audronius Ažubalis, žurnalistas, Lietuvos politinis veikėjas, Seimo narys, 2010-2012 LR užsienio reikalų ministras.
- 1959 m. – Zbignev Jedinskij, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. Nuo 2012 Seimo narys.
- 1962 m. – Vidmantas Vitkauskas, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1964 m. – Gintaras Jasaitis, teisininkas, prokuroras, teisėtyrininkas penalprocesualistas, Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dėstytojas.
- 1986 m. – Mindaugas Griškonis, Lietuvos irkluotojas, šalies rekordininkas.
- 1987 m. – Tomas Katkus, inžinierius, Lietuvos ir Telšių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
Mirtys
- 1656 m. – Jurgis Tiškevičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas, Žemaičių vyskupas (g. 1596 m.).
- 1938 m. – Liudas Vaineikis, knygnešys, gydytojas, savivaldybininkas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1869 m.).
- 1939 m. – Vincas Juška, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (g. 1860 m.).
- 1949 m. – Emerikas Gailevičius, Lietuvos kompozitorius, kapelmeisteris (g. 1874 m.).
- 1968 m. – Kipras Petrauskas, žymus Lietuvos dainininkas (tenoras), operose sukūręs apie 80 vaidmenų, profesorius, Lietuvos meno kūrėjų draugijos narys. Su K. Petrausku siejamas nacionalinės operos įkūrimas (g. 1885 m.).
- 1969 m. – Gražina Bacevičiūtė, Lenkijos lietuvių kompozitorė, smuikininkė virtuozė (g. 1909 m.).
- 1970 m. – Ona Šimaitė, Vilniaus universiteto bibliotekininkė, pasinaudojusi savo tarnyba, kad pagelbėtų žydams per Antrąjį pasaulinį karą (g. 1894 m.).
- 1980 m. – Juozas Kunskas, Lietuvos agronomas zootechnikas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1909 m.).
- 1992 m. – Kazimieras Bučas, Lietuvos architektas (g. 1908 m.).
- 1995 m. – Vytautas Dvariškis, dailininkas architektas (g. 1928 m.).
- 2017 m. – Leonas Jovaiša, Lietuvos edukologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. 1921 m.).
- 2022 m.:
- Juozas Elekšis, lietuvių žurnalistas, poetas (g. 1931 m.).[1]
- Kęstutis Labeckas, Lietuvos šachmatininkas, tarptautinis meistras (nuo 2009 m.), Lietuvos vyrų šachmatų rinktinės narys (g. 1988 m.).[2]
- 2024 m. – Diana Vipartienė, Lietuvos filologė, žurnalistė, profsąjungų veikėja (g. 1937 m.).[3]
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 1524 – italų keliautojas Džiovanis de Veracanas paliko Madeirą ir pasuko link Šiaurės Amerikos. Kelionės tikslas buvo rasti kelią į Ramųjį vandenyną Šiaurės Amerikoje;[4]
- 1562 – Kotryna Mediči, kaip Prancūzijos karaliaus, Karolio IX, regentė, pasirašė Sen Žermeno ediktą, kuris hugenotams garantavo kai kurias teises; tačiau edikto registravimas Paryžiaus parlamente užsitęsė iki Vasi žudynių, po kurių sekė pirmasis iš Prancūzijos religinių karų;
- 1700 – Petras I išleido įsaką rengtis europietiškai;
- 1912 – Pietų ašigalį pasiekė britų tyrinėtojo Roberto Skoto vadovaujama ekspedicija;
- 1917 – Jungtinės Karalystės žvalgyba (Admiraliteto padalinys – 40-asis Kabinetas) iš dalies iššifravo Cimermano telegramą, kuria Vokietijos imperija žadėjo Meksikai dalį JAV teritorijos už įsitraukimą į Pirmąjį pasaulinį karą Vokietijos pusėje, jei JAV įsitrauks į jį Antantės pusėje;
- 1919 – pianistas Ignacas Janas Paderevskis (Ignacy Jan Paderewski) tapo pirmuoju Lenkijos ministru pirmininku. Į politiką jis įsitraukė Pirmojo pasaulinio karo metais;
- 1929 – po maišto sosto turėjo atsisakyti Afganistano karalius Inajatula (Inayatullah), valdęs šalį tik tris dienas;
- 1946 – Į pirmąjį posėdį susirinko Jungtinių Tautų Saugumo Taryba;
- 1989 – Pietų ašigalį sausuma pasiekė pirmosios moterys – amerikietės Victoria Murden ir Shirley Metz;
- 1991 – Persijos įlankoje JAV vadovaujami sąjungininkai pradėjo operaciją „Audra dykumoje“ – ugnis iš karo lėktuvų ir laivų trenkė į Irako kariuomenės pozicijas. Pagal šalių, įtrauktų į konfliktą, skaičių ir sutelktų ginkluotųjų pajėgų mastą pastaroji operacija buvo didžiausias mūšis po Antrojo pasaulinio karo;
- 1995 – per 7,2 balo žemės drebėjimą Japonijos Kobės mieste žuvo per 6,4 tūkst. žmonių;
- 2001 – žydų holokaustą pergyvenę asmenys išsikovojo kompensacijas iš Austrijos, kuri būdama Adolfo Hitlerio (Adolf Hitler) Trečiojo reicho sudėtyje buvo atėmusi iš jų turtą.
Gimimo dienos
- 1706 m. – Bendžaminas Franklinas, žymus JAV politikas, rašytojas, išradėjas, mokslininkas, verslininkas (m. 1790 m.).
- 1814 m. – Liudvikas Mieroslavskis, Lenkijos politikas, generolas, rašytojas, poetas (m. 1878 m.).
- 1863 m. – Konstantinas Stanislavskis, rusų aktorius, režisierius, mokytojas ir vienas iš Maskvos dailės teatro įkūrėjų. Sugalvojo savitą aktorių rengimo metodą paplitusį visame pasaulyje, vadinamą tiesiog Stanislavskio sistema (m. 1938 m.).
- 1867 m. – Karlas Lemlė, JAV kino prodiuseris, įkūręs garsiąją „Universal Pictures“ kino studiją[5] (m. 1939 m.).
- 1881 m. – Alfred Reginald Radcliffe-Brown, britų sociailnės antropologijos pradininkas ir struktūrinio funkcionalizmo įkūrėjas (m. 1955 m.).
- 1898 m. – Ernestas Burtniekas, gydytojas terapeutas, medicinos daktaras (nuo 1949 m). Nuo 1947 m. Latvijos universiteto vidaus ligų diagnostikos ir propedeutikos katedros vedėjas. 1949 m. suteiktas profesoriaus mokslinis laipsnis. 1950–1958 m. Rygos medicinos instituto direktorius. Svarbiausi darbai – apie tuberkuliozę.[6] (m. 1958 m.).
- 1899 m. – Alfonsas Gabrielis Kaponė, garsus JAV gangsteris, oficialiai – prekiautojas naudotais baldais (m. 1947 m.).
- 1911 m. – George Joseph Stigler, 1982 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[7] (m. 1991 m.).
- 1926 m. – Hercas Frankas, latvių kino režisierius, scenaristas. Vienas latvių poetinio dokumentinio kino pradininkų.
- 1931 m. – Lašlo Banhegijis, Vengrijos krepšininkas, rungtyniavęs Budapešto „Honvéd“ krepšinio klube bei Vengrijos rinktinėje.
- 1933 m. – Dalida-Yolanda Cristina Gigliotti, italų kilmės dainininkė, gimusi Egipte, didžiąją gyvenimo dalį praleidusi Prancūzijoje (m. 1987 m.).
- 1940 m.:
- Mirča Sneguras, pirmasis Moldavijos prezidentas, šias pareigas ėjęs nuo 1990 iki 1997 m. (m. 2023 m.).
- Tabaré Vázquez, buvęs Urugvajaus prezidentas, politikas, gydytojas onkologas (m. 2020 m.).
- 1942 m. – Muhammad Ali, amerikiečių boksininkas.
- 1944 m. – Françoise Hardy, prancūzų dainininkė, aktorė, rašytoja ir astrologė (m. 2024 m.).
- 1949 m. – Endis Kaufmanas, amerikiečių komikas ir kompozitorius. Vienas garsiausių antihumoristų, nemėgdavo, kai jį vadindavo komediantu. Jo žodžiais, „aš gyvenime nesu nė karto pajuokavęs“ (m. 1984 m.).
- 1962 m. – Jim Carrey, Kanados bei JAV aktorius, turintis šių abiejų šalių pilietybes.
- 1968 m. – Svetlana Aleksandrovna Masterkova, Rusijos vidutinių nuotolių bėgikė.
- 1969 m.:
- Naveen William Sidney Andrews, anglų aktorius, geriausiai žinomas kaip televizijos serialo „Dingę“ (Lost) Sayid Jarrah vaidmens atlikėjas.
- Tiësto, Nyderlandų elektroninės muzikos prodiuseris, vienas žinomiausių pasaulio trance muzikos atlikėjų.
- 1971 m.:
- Ričardas Aleksanderis Burnsas, anglų lenktynininkas (m. 2005 m.).
- Robert James Ritchie (Kid Rock), amerikiečių muzikantas.
- 1973 m.:
- Kuautemokas Blankas, futbolininkas, Meksikos rinktinės ir Veracruz klubo puolėjas.
- Juan Manuel Peña Montaño, Bolivijos futbolininkas, ilgametis Bolivijos rinktinės gynėjas.
- 1978 m.:
- Ana Carolina Ardohain Dos Santos, supermodelis ir taip pat garsi televizijos žvaigždė Argentinoje, taip pat gerai žinoma kaip Pampita.
- Elvis Kafoteka, Malavio futbolininkas, rungtyniaujantis gynėjo pozicijoje. Malavio nacionalinės rinktinės ir Malavio klubo Super ESCOM žaidėjas.
- 1979 m. – Ricardo Cabanas, futbolininkas, Šveicarijos rinktinės ir Grasshoppers klubo saugas.
- 1980 m.:
- Kimberly Spicer, amerikiečių modelis[8].
- Zooey Deschanel, amerikiečių aktorė[9].
- 1982 m. – Dveinas Taironas Veidas, JAV krepšininkas, žaidžiantis Majamio „Heat“ komandoje, JAV vyrų krepšinio rinktinės narys, 2006 m. NBA čempionas.
- 1983 m. – Alvaras Arbeloa Koka, ispanų futbolininkas, Real Madrid CF ir Ispanijos rinktinės gynėjas.
- 1984 m. – Calvin Harris, britų elektroninės muzikos atlikėjas, prodiuseris ir dainų autorius.
- 1985 m. – Simone Simons, Nyderlandų dainininkė, mecosopranas, simfoninio metalo grupės Epica pagrindinė vokalistė.
Mirtys
- 395 m. – Teodosijus I Didysis, 379–395 m. Romos imperijos imperatorius. Jis uždraudė pagonišką kultą. Jo laikais galutinai įsigalėjo krikščionybė. Dėl to, krikščionių rašytojai jį pavadino Didžiuoju (g. 347 m.).
- 1468 m. – Skanderbeg, Kastrioti princas, valdė nuo 1443 m. lapkričio 28 d. iki 1444 m. kovo 2 d., Lezhë sąjungos valdovas, valdė nuo 1444 m. kovo 2 d. iki mirties. Albanijos valdovas, albanų tautos nacionalinis herojus (g. 1405 m.).
- 1893 m. – Rutherford Birchard Hayes, amerikiečių politikas, teisininkas, Jungtinių Valstijų ginkluotųjų pajėgų vadas. 19-asis Jungtinės Amerikos Valstijų prezidentas, respublikonas valdęs nuo 1877 m. iki 1881 m (g. 1822 m.).
- 1916 m. – Jekabas Duburas, latvių teatro aktorius, režisierius, dainininkas (g. 1866 m.).
- 1945 m. – Janis Misinis, latvių bibliotekininkas, bibliografas, knygotyrininkas ir bibliofilas. Pirmosios latvių mokslinės bibliotekos kūrėjas, latvių mokslinės bibliografijos pradininkas (g. 1862 m.).
- 1961 m. – Patris Emeris Lumumba, Kongo Demokratinės Respublikos politinis veikėjas (g. 1925 m.).
- 1982 m. – Varlamas Šalamovas, Rusijos rašytojas, politinis kalinys, „Kolymos apsakymų“ autorius (g. 1907 m.).
- 1984 m. – Jošio Kodama, vienas iš garsiausių jakuzos bosų, karo nusikaltėlis[10] (g. 1911 m.).
- 2002 m. – Camilo Jose Cela, ispanų karališkosios akademijos narys, 1989 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (g. 1916 m.).
- 2008 m. – Robert James (Bobby) Fischer, JAV šachmatininkas, 1972–1975 m. – šachmatų pasaulio čempionas (g. 1943 m.).
- 2023 m. – Liusilė Randon, Prancūzijos vienuolė, nuo 2022 m. iki mirties buvo laikoma seniausiu gyvu žmogumi pasaulyje (g. 1904 m.).
Šaltiniai
- Istorijos dūžiai pagal VLE iš lrytas.lt. Archyvuota kopija 2022-01-17 iš Wayback Machine projekto.
Išnašos
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
