Akis

Akis – gyvūnų jutimo organas. Akis reaguoja į fizinį dirginimą, kurį sukelia tam tikro diapazono elektromagnetinės bangos.

Šis straipsnis apie įvairių gyvūnų akis. Apie žmogaus akį skaitykite šį straipsnį – Žmogaus akis.

Kitos reikšmės – Akis (reikšmės).

Pačias primityviausias akis turi kai kurios jūrinės apvaliosios kirmėlės. Plėšriosios daugiašerės žieduotosios kirmėlės jau turi gerai išsivysčiusias sudėtingas, gebančias akomoduoti akis. Vėžiagyvių akys dviejų tipų: paprastos ir sudėtinės (facetinės).

Facetinė akis susideda iš daugybės vienodos sandaros smulkių šešiakampių atskirų akelių – omatidijų, kurių kiekviena mato tik dalį daikto. Todėl toks matymas vadinamas mozaikiniu. Tokias pat akis turi vabzdžiai (pav.). Paprastos akelės yra smulkių apskritų kaip sagutės gumburėlių pavidalo, dažnai kitokios spalvos, negu fonas. Tokių akelių būna 1-3. Vorų paprastos akelės yra galvakrūtinės priekinėje dalyje. Jų būna nuo 2 iki 12, ir išsidėsčiusios 2-3 eilėmis. Geriausias regėjimas būdingas šokliavoriams. Dvigeldžiai moliuskai tikrųjų akių neturi, bet kai kuriems būdingos antrinės kilmės paprastos akelės, išsidėsčiusios mantijos pakraščiuose.

Daugelio stuburinių akys projektuoja vaizdą į šviesai jautrų sluoksnį, vadinamą tinklaine. Iš ten nerviniu impulsu vaizdas perduodamas per regėjimo nervą į smegenis. Dabar gyvenantys stuburiniai turi tik dvi išsivysčiusias akis, tačiau kai kuriose rūšyse aptinkama labai redukuotų trečiosios (pakaušyje buvusios) akies liekanų. Ši akis, nors jau redukuota ir padengta skaidrių žvynų sluoksniu, vis dar palyginus lengvai atpažįstama tuataroje. Tuataros trečioji akis turi rageną, lęšiuką, rainelę ir nervais sujungta su smegenimis. Kai kurių kitų driežų, reptilijų ir žuvų viršugalvyje vis dar aptinkama šviesai jautri dėmė. Tikėtina, jog gilioje praeityje būta tris gerai išvystytas akis turėjusių stuburinių.

Žuvų akys gerai išsivysčiusios, todėl jos mato daiktų formą ir spalvą. Kitų stuburinių akys pateiktos lentelėje.


Žinduolių regėjimo organai gerai išsivystę, tačiau jie nėra tokie svarbūs kaip paukščiams. Gana tobulas primatų bei atvirose vietose gyvenančių kanopinių regėjimas. Nuolat po žeme gyvenančių žinduolių (kurmio, aklio) akys labai mažos arba būna tik apaugusios oda liekanos.	Paukščių akys didelės, akiduobėse beveik nejuda, jas saugo viršutinis ir apatinis vokai bei mirksimoji membrana. Laisvai judinti akis gali tik pingvinai, pelikanai, kormoranai. Tinklainę maitina gausi kraujagyslių atauga. Akies odeną palaiko žiedu išsidėsčiusios kremzlės arba kaulinės plokštelės.	Roplių akys su gerai išsivysčiusiais vokais. Gyvačių ir gekonų viršutinis ir apatinis vokai suaugę, skaidrūs. Akys akomoduoja dvejopai – keičiant lęšiuko formą arba jo atstumą iki tinklainės.	Varliagyvių akys turi judinamus vokus.