Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje (šiuo metu Senoji Varėna) – 1911 m. balandžio 10 d. Pustelnike, netoli Varšuvos, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse) – lietuvių kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros veikėjas.
| Čiurlionis | |
 Mikalojus Konstantinas Čiurlionis | |
| Biografija | |
|---|---|
| Pilnas vardas | Mikalojus Konstantinas Čiurlionis |
| Gimė | 1875 m. rugsėjo 22 d. Senoji Varėna |
| Mirė | 1911 m. balandžio 10 d. (35 metai) Pustelnikas, netoli Varšuvos |
| Žanrai | klasikinė muzika: romantizmas, simbolizmas |
| Veikla | kompozitorius, dailininkas |
Kitos reikšmės – Čiurlionis (reikšmės).
Čiurlionis vertinamas kaip žymiausias kada nors gyvenęs Lietuvos dailininkas ir kompozitorius. Pradėjęs karjerą kaip kompozitorius (tarp žinomiausių jo muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra”), būdamas 27-erių (1902) įstojo į Varšuvos piešimo mokyklą ir pradėjo aktyviai tapyti. Iš daugiau nei 200 užbaigtų tapybos darbų vieni žinomiausių yra „Pasaka (Karalių pasaka)“ (1909), „Rex“ (1909), „Sonata Nr. 5 (Jūros sonata)“ (1908).
XX a. tekstuose randami keli Čiurlionio pavardės variantai: Čiurlianis, Čiurlionis, Czurlanis ir t. t.
Biografija
Vaikystė ir ankstyvosios muzikos studijos
Čiurlionis gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje (šiuo metu Senoji Varėna) Adelės ir Konstantino Čiurlionių šeimoje. Motina Adelė Marija Magdalena Radmanaitė (1854–1919, vok. Radmann) gimė Vileikių kaime (Lazdijų raj.), buvo kilusi iš Bavarijos vokiečių evangelikų liuteronų giminės. Tėvas Konstantinas Čiurlionis (1851–1914, gimė Guobiniuose) buvo vargonininkas ir chorvedys, trumpai vargonininkavęs Liškiavoje, kur ir susipažino su būsima žmona. Jaunoji paskui šeima iš Liškiavos persikėlė į Senąją Varėną, kur ir gimė jų pirmagimis. Šeimoje iš viso buvo 9 vaikai: Mikalojus Konstantinas (1875–1911), Marija (1879–1969), Juzė (1882–1969), Povilas (1884–1945), Stasys (1887–1944), Petras (1890–1924), Jonas (1891–1955), Valerija (1896–1982) ir Jadvyga (1898–1992). Šeimoje buvo kalbama lenkų kalba, Mikalojus Konstantinas niekuomet neišmoko taisyklingai kalbėti ir rašyti lietuviškai (tačiau suprato tiek šnekamąją, tiek rašytinę kalbą ir pats galėjo susišnekėti).[1]
1878 metais šeima su pirmagimiu persikėlė į kurortinį Druskininkų miestelį. Čia tėvas Konstantinas dirbo vargonininku. Mikalojus Konstantinas, šeimos vadinamas tiesiog Konstantinu ar Kastuku, greitai atskleidė savo muzikinius gebėjimus: 5-erių metų jau mokėjo skambinti iš klausos, o 7-erių – skaityti iš natų. Jaunasis Konstantinas nevengdavo ir tėvo pavaduoti: mišiose skambindavo vargonais, o namuose – pianinu. Šiuos gabumus pastebėjo ir tėvų draugas gydytojas Jozefas Markevičius, kuris 1885 m. M. K. Čiurlioniui baigus Druskininkų liaudies mokyklą, parašė Mykolui Oginskiui laišką su prašymu leisti M. K. Čiurlionį į Plungės dvaro orkestro mokyklą.[2]
1889–1893 m. Mikalojus Konstantinas praleido Plungės dvaro orkestro mokykloje.[3] Čia grojo fleita, gavo pirmąją orkestro uniformą bei muzikos teorijos pagrindus. Su orkestru dažnai vykdavo koncertuoti į Rietavą, Palangą, Rygą. Su kunigaikščiu Mykolu Oginskiu siejo šilti santykiai, jis suteikė jaunajam kompozitoriui stipendiją, kuri leido tęsti muzikos studijas Varšuvoje.
Gyvenimas užsienyje
1894 m., gavęs Mykolo Oginskio stipendiją, M. K. Čiurlionis išvyko gilinti muzikos žinių į Varšuvos muzikos institutą. Čia fortepijono mokėsi pas Antonį Sygietinskį, kompozicijos – pas Zygmuntą Noskovskį, susipažino su būsimu žymiu Lenkijos kompozitoriumi ir Varšuvos konservatorijos direktoriumi Eugenijumi Moravskiu. Su draugu diskutavo muzikos ir dailės temomis, kritikavo vienas kito kūrinius, kartu vyko atostogauti į Eugenijaus tėvų namus Zakročyme. Čia susipažino su šio seserimi Marija Moravska. Tėvas, pastebėjęs jaunos dukters ir kol kas nežinomo menininko meilę, įsikišo ir Mariją ištekino už našlio. M. K. Čiurlionis atsidavė darbui: rašė preliudus, fugas, kanonus, variacijų ciklus fortepijonui. 1899 m. pabaigė savo baigiamąjį darbą – kantatą mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui „De Profundis“ ir įgijo kompozicijos specialybės diplomą. Pasiūlius M. K. Čiurlioniui Liublino muzikos draugijos choro orkestro vadovo vietą, šis jos atsisakė ir toliau pasinėrė į kūrybinį gyvenimą – 1900 metais pasaulį išvydo simfoninė poema „Miške“, dedikuota E. Moravskiui.
Gavęs M. Oginskio pritarimą ir tolesnę stipendiją, M. K. Čiurlionis įstojo į Leipcigo karališkąją konservatoriją, kur pas prof. C. Reineckę mokėsi kompozicijos, o pas S. Jadasoną – kontrapunkto. Nors vokiečių kalbos žinios buvo menkos[4], jis vis tiek užsirašė klausyti estetikos, istorijos, psichologijos paskaitas. Iš M. K. Čiurlionio laiškų[4] matyti, kad gyvenimas Leipcige M. K. Čiurlioniui buvo labai vienišas ir jis troško grįžti į Druskininkus, nuolat rašė laiškus namiškiams ir E. Moravskiui.
Būdamas Leipcige klausėsi ir studijavo G. F. Hendelio, P. Čaikovskio, R. Vagnerio, F. Listo, H. Berliozo, R. Strauso kūrinius, sukūrė simfoninę uvertiūrą „Kęstutis“. Negalėdamas grįžti namo, atostogų metų piešė[4]. Konservatorijos baigimą apsunkino netikėta M. Oginskio mirtis ir nutrūkusi finansinė parama, tačiau M. K. Čiurlioniui 1902 m. pavyko gauti Leipcigo konservatorijos mokytojo pažymėjimą.
Susidomėjimas daile
1902 m. M. K. Čiurlionis grįžo į Varšuvą, kur įstojo į Varšuvos piešimo mokyklą: pas Janą Kauziką mokėsi piešimo. Gyvendamas Varšuvoje dirbo privačiu muzikos mokytoju, taip išlaikė ne tik save, bet ir čia studijuojančius brolius. Nusprendęs tapyti, atsisakė dėstyti Varšuvos muzikos institute. 1903 m. nutapė 7 paveikslų ciklą „Laidotuvių simfonija“, tačiau neužmiršo ir muzikos: pradėjo kurti simfoninę poemą „Jūra“.
Dailės studijas tęsė Varšuvos dailės mokykloje, kuriai vadovavo Kazimieras Stabrauskas.[5] Mokykloje studijavo piešimą (dėstė Karolis Tichis, Konradas Krzyzanovskis), skulptūrą (dėstė Ksaveras Dunikovskis), tapybą (dėstė Ferdinandas Ruščicas), vykdavo į organizuojamus plenerus. 1904 m. 19 savo darbų (vitražų projektai, 6 paveikslų ciklas „Audra“, knygų viršeliai) parodė uždaroje mokyklos parodoje. 1905 m. buvo surengta M. K. Čiurlionio kūrinių paroda, kurioje parodytas 10 paveikslų ciklas „Fantazijos“, tais pačiais metais dalyvavo pirmojoje metinėje Varšuvos dailės mokyklos parodoje.
Dirbdamas privačiu muzikos mokytoju, susipažino su Volmanų šeima, kuri jam greitai tapo draugais. Ypač šiltas santykis siejo su Bronislava Volman, kuri rėmė M. K. Čiurlionio tapybą. Atsidėkodamas jai M. K. Čiurlionis padovanojo ne vieną paveikslą (tarp jų ir „Bičiulystė“ (1906/1907)). 1905 m. B. Volman pakvietė M. K. Čiurlionį su keliais draugais prie Juodosios jūros – į kurortinį miestelį Anapą. Čia M. K. Čiurlionis keliavo po Kaukazą, tapė, fotografavo,[6] sėmėsi įkvėpimo.
B. Volman skyrė M. K. Čiurlioniui pinigų kelionei po Europą: Prahą, Dresdeną, Niurnbergą, Miuncheną, Vieną, menininkas žavėjosi Van Dycko, Rembranto, Bocklino darbais. 1906 m. savo darbus parodė Varšuvos dailės mokyklos studentų darbų parodoje Sankt Peterburge (eksponuoti „Pasaulio sutvėrimas“, „Para“, „Audra“ ir kiti kūriniai). Atsirado straipsnių apie M. K. Čiurlionio kūrybą spaudoje, pirmasis – „Vilniaus žiniose“ (Nr. 123).[7]
Pasišventimas Lietuvai
1906 m. M. K. Čiurlionis rašė broliui Povilui: „Ar Tau žinomas lietuvių judėjimas? Aš pasiryžęs visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai“. Gavęs kvietimą dalyvauti Pirmojoje lietuvių dailės parodoje, siuntė ten savo darbus (eksponuoti 33 darbai), pats padėjo ją rengti.
1907 m. M. K. Čiurlionis persikėlė gyventi į Vilnių[8] ir aktyviai įsitraukė į visuomeninį gyvenimą – buvo išrinktas į Lietuvių dailės draugijos valdybą, vadovavo „Vilniaus kanklių“ chorui. Dalyvaudamas G. Landsbergio-Žemkalnio dramos „Blinda“ generalinėje repeticijoje susipažino su rašytoja Sofija Kymantaite.[9] Kartu su ja bei Lietuvių dailės draugija rengė Antrąją dailės parodą, diskutavo apie „Tautos rūmų“ kūrimą.
1908 m. kartu su Sofija (jau sužadėtine) vyko į Palangą, o 1909 m. sausio 1 d. jiedu susituokė Šateikių Šv. evangelisto Morkaus bažnyčioje, lankė Sofijos tėvus Kuliuose, Karklėnuose, dėdę Plungėje, viešėjo Druskininkuose.
Pripažinimo siekimas ir mirtis
Siekdamas tapti labiau žinomu, M. K. Čiurlionis paklausė draugų patarimų ir 1908 m. išvyko į Sankt Peterburgą. Čia susipažino su M. Dobužinskiu, kuris lietuvių menininką pristatė Rusų dailininkų sąjungoje. Kad galėtų išgyventi, jis vėl turėjo imtis privataus muzikos mokytojo darbo. Sankt Peterburge M. K. Čiurlionis nepamiršo Lietuvos – pasiūlė Lietuvių dailės draugijai įsteigti muzikos sekciją, siuntė harmonizuotas liaudies dainas „Vilniaus kanklių“ chorui, kartu su Sofija rašė muziką operai „Jūratė“.
1909 m. po vestuvių ir viešnagių pas tėvus į Sankt Peterburgą atvyko abu sutuoktiniai. Čia M. K. Čiurlionio darbai buvo eksponuoti „Salono“ parodoje, šeštoje Rusų dailininkų sąjungos parodoje, tarp jų ir naujausias darbas – „Rex“ (1909). Kelis paveikslus taip pat nusiuntė į Vilniaus dailininkų draugijos pirmąją pavasario parodą, Krokuvoje vykusią Tryliktąją Meno bičiulių draugijos „Sztuka“ parodą. 1909 m. kovą Čiurlioniai grįžo į Lietuvą, kur padėjo rengti Trečiąją dailės parodą, kartu tapė „Rūtos“ draugijos salės scenos uždangą, rašė kritinių apybraižų knygą „Lietuvoje“. Metų pabaigoje M. K. Čiurlionis vėl išvyko į Sankt Peterburgą.
Nuolatinis darbas be pertraukų, materialiniai nepritekliai M. K. Čiurlionį išsekino – atvykusi žmona Sofija, radusi vyrą keistai besielgiantį, nuvežė jį pas neuropatologą ir psichiatrą V. Bechterevą, kuris konstatavo didelį pervargimą. 1910 m. abu grįžo į Druskininkus, o vėliau M. K. Čiurlionis buvo paguldytas į Raudonojo dvaro sanatoriją Pustelnike (netoli Varšuvos). Kol menininkas gydėsi, 1910 m. birželio 12 d. šeimoje gimė vienintelė dukra – Danutė. Deja, 1911 m. išėjęs pasivaikščioti M. K. Čiurlionis susirgo plaučių uždegimu ir 1911 m. balandžio 10 d. (būdamas 35-erių) mirė. Menininkas palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse [KPD šaltinis].
Kūryba
Beveik visi žinomi Čiurlionio dailės darbai, rankraščiai ir kiti kūriniai saugomi ir eksponuojami Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Keli kūriniai yra Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Varšuvos nacionaliniame muziejuje ir Valstybiniame rusų muziejuje Sankt Peterburge. 1963 m. Druskininkuose atidarytas M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus, buvusiame Čiurlionių šeimos name, 1965 m. duris atvėrė antrasis Čiurlionių namelis.
Muzika
M. K. Čiurlionis – lietuvių profesionaliosios muzikos pradininkas. Jo muzikinį palikimą sudaro dvi simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, simfoninė uvertiūra „Kęstutis“, Styginių kvartetas, kantata „De profundis“, fuga „Kyrie“, „Agnus dei“, „Sanctus“, „Neliūskime“, „Lapas pageltęs nukrinta“, apie 200 kūrinių fortepijonui (neskaičiuojant nebaigtų), apie 40 harmonizuotų lietuvių liaudies dainų ir kt.
1909 m. Varšuvoje išleistas jo harmonizuotų lietuvių liaudies dainų rinkinys „Vieversėlis“. M. K. Čiurlionio harmonizuotos liaudies dainos „Beauštanti aušrelė“, „Oi lekia, lekia“, „Šoks tėvelis suktinį“ ir „Taip toli žadėta“ skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Čikagoje ir Toronte. Retas choras ir Lietuvoje apsieina be M. K. Čiurlionio harmonizuotų liaudies dainų.
Kartu su K. Būga, A. Voldemaru, Č. Sasnausku, J. Tallat-Kelpša 1909 m. parengė lietuvišką muzikinės terminologijos žodynėlį „Mūsų muzikos terminologija“.
Dailės darbai
Čiurlionis kaip dailininkas pradėjo formuotis vėlai. Nors žinoma, kad besimokydamas Plungėje apie 1893 m., jis piešdavo miesto apylinkes, tačiau profesionalaus dailininko kelią pradėjo būdamas tik 27 metų, įstojęs į Varšuvos piešimo mokyklą. Čiurlionis vėliau apie ją pasakys: „Nieko nemokė ten to, ko aš norėjau išmokti“. Jau pirmuosiuose Čiurlionio darbuose ėmė ryškėti dailininko polinkis į simbolizmą ir abstrakciją, mistikos ir paslapties šydą kūryboje. Tuo dailininkas įsiliejo į neoromantizmo dailės kryptį, kuri buvo paplitusi tarp Rytų ir Centrinės Europos, ypač Rusijos, dailininkų. Kaip sau priimtiniausią dailės techniką menininkas pasirinko senovinį tapybos tempera metodą. Kitas bruožas, rodantis Čiurlionio potraukį senovinės dailės išraiškai – ciklinės, diptiko, triptiko kompozicijos, būdingos viduramžių dailei.
Pirmuosiuose Čiurlionio darbuose (nuo 1903 m.) dominuoja fantastinės būtybės, mistiniai praeities karaliai, lietuvių pagoniškosios kultūros pėdsakai, kosmogonijos elementai – dievai, planetos, žvaigždės, saulė. Šie elementai lydėjo dailininką visame jo kūrybiniame kelyje, įgaudami vis konkretesnes ir įtaigesnes formas. Nuo pat pradžių Čiurlionis pajautė, kad geriausia jo kūrybinių idėjų išraiškos forma yra cikliškas minties plėtojimas. Taip gimė tapybos darbų ciklai, kaip 7 paveikslų ciklas „Laidotuvių simfonija“ (1903), 4 paveikslų ciklas „Para“ (1904, vienas dingęs), 5 paveikslų ciklas „Tvanas“ (1904, vienas dingęs), triptikas „Rex“ (nemaišyti su kulminaciniu 1909 m. Čiurlionio kūrybos darbu „Rex“), 13 paveikslų ciklas „Pasaulio sutvėrimas“ (1905/6), 3 paveikslų ciklas „Kibirkštys“, 12 paveikslų ciklas „Zodiakas“ (1907).
Čiurlionis retai imdavosi religinės tapybos: 1907 m. sukūrė sau labai netipišką „Šv. Roką“. Paveikslą buvo užsakę Jurbarko bažnyčiai, tačiau pasirodė per mažas, todėl buvo perkeltas į kitoje Nemuno pusėje stovinčią Kaimelio bažnyčią (likusi kopija, originalas perkeltas į Kauną).[10]
1907–1909 m. laikotarpis – pats brandžiausias ir produktyviausias Čiurlionio, kaip dailininko, kūryboje. Tapybos darbų piešiniai įgyja aiškesnes, stilizuotas formas. Ypač brandūs jo 8 paveikslų ciklas „Žiema“ (1907) ir triptikas „Mano kelias“ (1907), esantys netoli abstrakcijos ribos. Kūryboje atsiranda labiau su muzikos kūrinių struktūra susijusių ciklų: tai 4 paveikslų ciklai, atkartojantys muzikinių sonatų struktūrą sudalimis kaip allegro, andante, scherzo ir finale. M. K. Čiurlionis nutapė 7 sonatas, kurių asociatyvūs pavadinimai atsirado jau po dailininko mirties: „Sonata I (Saulės sonata)“ (1907), „Sonata II (Pavasario sonata)“ (1907), „Sonata Nr. 3 (Žalčio sonata)“ (1908), „Sonata Nr. 4 (Vasaros sonata)“ (1908), „Sonata Nr. 5 (Jūros sonata)“ (1908), Sonata Nr. 6 (Žvaigždžių sonata)“ (1908), „Sonata Nr. 7 (Piramidžių sonata)“ (1909). Muzikiniais paveikslais taip pat galima laikyti diptikus „Preliudas ir Fuga“ (1908), „Preliudas. Fuga“ (1908) bei triptiko „Fantazija“ (1908) „Fugos“ dalį.
M. K. Čiurlionio darbuose daug dėmesio skirta tautinei Lietuvos praeities kultūrai ir gimtojo krašto gamtai. Kaip ir muzikoje, taip ir dailėje, menininkas atspirties taškų ieškojo liaudies kūryboje ir kultūroje. Tai galime matyti ne tik peizažiniame triptike „Raigardas“ (1907), bet ir pasakų motyvų kupinuose paveiksluose „Karalaičio kelionė“ (1907), triptike „Pasaka“ (1907), etnografinių motyvų galime rasti ir paveiksle „Pasaka (Tvirtovės pasaka)“ (1909).
Vienu garsiausių M. K. Čiurlionio kūriniu įvardijamas paveikslas „Rex“, sukurtas 1909 m., kuriame susijungia K. Flamarijono knygų, Šv. Rašto, indoeuropiečių mitų tyrinėjimai ir dailininko sukaupta patirtis.
M. K. Čiurlionio tyrinėtojai
M. K. Čiurlionio asmenybė ir kūryba domina ne tik lietuvių, bet ir užsienio menotyrininkus. Lietuvoje vieni žymiausių tyrinėtojų yra jo seserys Jadvyga Čiurlionytė ir Valerija Čiurlionytė-Karužienė, Vytautas Landsbergis, Antanas Andrijauskas, Rasutė Andriušytė- Žukienė. Nuolat leidžiamos knygos ir straipsniai.
Knygos apie M. K. Čiurlionį:
- M. Vorobjovas „M. K. Čiurlionis. Lietuvių tapytojas ir muzikas“ (1938)
- P. Galaunė „M. K. Čiurlionis“ (1938)
- N. Worobiow „M.K. Čiurlionis, der litauische Mahler und Musiker“ (1938)
- V. Čiurlionytės-Karužienės „M. K. Čiurlionis. Apie muziką ir dailę“ (1960)
- J. Čiurlionytė „Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį“ (1963)
- A. Savickas, J. Gaudrimas „ M. K. Čiurlionis“ (1965)
- V. Landsbergio sudaryta „M. K. Čiurlionio laiškai Sofijai“ (1973)
- J. Bruveris „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis“ (1973)
- G. Vaitkūnas „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis“ (1975)
- V. Landsbergis „Čiurlionio dailė“ (1976)
- J. Bruverio sudaryta „Čiurlioniui 100“ (1977)
- V. Landsbergis „Vainikas Čiurlioniui“ (1980)
- R. Aleksis „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Lithuanian Visionary Painter“ (1984)
- S. Yla „M.K.Čiurlionis kūrėjas ir žmogus“ (1984)
- V. Landsbergis „Čiurlionio muzika" (1986)
- V. Landsbergis „M.K.Čiurlionis. Time and Content“ (1992)
- S. Goštauto sudaryta „Čiurlionis: painter and Composer. Collected essays and Notes, 1906–1989“ (1994)
- S. Fauchereau „Ciurlionis par exemple“ (1996)
- J. Siedlecka „Mikołaj Konstanty Čiurlionis Preludium Warszawskie“ (1996)
- V. Koreškovas „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Paveikslai, eskizai, mintys“ (1997)
- V. Landsbergio sudaryta „Žodžio kūryba“ (1997 m.)
- A. Nedzelskis, G. Domin „M.K.Čiurlionis in Leipzig“ (1999)
- V. Strolia „M.K.Čiurlionio diskografija“ (2001)
- D. Kučinskas „M.K.Čiurlionio fortepijoninės muzikos tekstas (genezės aspektas)“ (2004)
- R. Andriušytė-Žukienė „M.K.Čiurlionis: tarp simbolizmo ir modernizmo“ (2004)
- V. B. Pšibilskio sudaryta „Atsiminimai apie M.K.Čiurlionį“ (2006)
- Straipsnių rinkinys „Čiurlionio amžius“ (2006)
- E. Giszter „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis litewski malarz i kompozytor“ (2006)
- D. Kučinskas „Chronologinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos katalogas“ (2007)
- V. Landsbergis „Visas Čiurlionis“ (2008)
- R. Okulicz-Kozaryn „Lietuvis tarp karaliaus-dvasios įpėdinių“ (2009)
- G. Kazokas „Musical paintintings. Life and work of M. K. Čiurlionis (1875–1911)“ (2009)
- Straipsnių rinkinys „Meno idėjų migracija XX a. pradžioje: M. K. Čiurlionio amžininkų kūryba“ (2010)
- R. Janeliauskas „Neatpažinti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos ciklai“ (2010)
- S. Urbono sudaryta „Čiurlionis Vilniuje“ (2010)
- „M. K. Čiurlionis ir pasaulis“ (2011)
- V. Landsbergis „Mažoji čiurlioniana“ (2011)
- V. Landsbergis „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Laiškai Sofijai“ (2011)
- G. Daunoravičienė, R. Povilionienė „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911): jo laikas ir mūsų laikas“ (2013)
- D. Kamarauskienė „Išėjau su Čiurlioniu. Tuoj grįšiu“ (2014)
- L. Laučkaitė „M. K. Čiurlionis et l‘art lithuanian au debut su XX‘ siecle“ (2016)
- N. Gaidauskienė „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Vilniuje“ (2016)
- M. Pleitaitė, K. Momkus „Šiandien karaliai mums pasakas seka“ (2017)
- N. Gaidauskienė, R. Zubovas „Čiurlionio namai Vilniuje: istorija ir veikla“ (2017)
- R. Okulicz-Kozaryn, N. Adomavičienės, P. Kimbrio sudaryta „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: korespondencija 1892–1906“ (2019)
- J. Šeniavskij „M. K. Čiurlionis ir Sankt Peterburgas“ (2019)
- S. Žvirgždas „M. K. Čiurlionis ir Vilnius“ (2019)
- S. Jastrumskytės sudaryta „Čiurlionis ir pasaulis. Estetikos ir meno filosofijos tyrinėjimai VI“ (2019)
- M. Mildažytės-Kulikauskienės sudaryta „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: Piešiniai, kompozicijų eskizai, grafika“ (2020)
- V. Palčinskaitė „Trolis Molis ir Čiurlionis“ (2021)
- A. Andrijauskas „Teosofinės meno filosofijos idėjų atspindžiai Stabrausko ir Čiurlionio tapyboje“ (2021)
- S. Fauchereau „Baltijos šalių menas XIX–XX a.“ (2021)
- Ž. Svigaris, L. Ivanova „Sonatiniai M. K. Čiurlionio garsovaizdžiai“ (2022)
- A. Andrijauskas „Čiurlionio orientalizmo metamorfozės“ (2022)
- V. Landsbergis „Debesies laivu: užrašai apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį“ (2022)
M. K. Čiurlionio kūrybai nagrinėti skirta kasmetinė konferencija „Sonatiniai M. K. Čiurlionio garsovaizdžiai“, vykstanti Druskininkuose. Daug su M. K. Čiurlioniu susijusių institucijų vienija pirmasis nacionalinis sertifikuotas kultūros kelias „M. K. Čiurlionio kelias“.[11]
Svarbiausių dailės darbų antologija
Dauguma Čiurlionio dailės darbų saugoma Valstybiniame M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune, keli Lietuvos dailės muziejuje Vilniuje, Valstybiniame rusų muziejuje Sankt Peterburge.
|
Tapybos ciklai:
|
Kiti paveikslai:
|
Čiurlionis dailės parodose
Pastaba. Sąrašas gali būti nepilnas.
- 1904 m. Varšuvos dailės mokyklos mokinių paroda, Dailės mokykla, Varšuva (19 darbų);
- 1905 m. Dailės mokykla, Varšuva (12 darbų).
- 1906 m. Varšuvos dailės mokyklos mokinių paroda, Dailės akademija, Sankt Peterburgas (28 darbai);
- 1906 m. gruodžio 27 – 1907 m. sausio 9 d. Pirmoji lietuvių dailės paroda, Vileišių namai Antakalnyje, Vilnius (33 darbai);
- 1908 m. Antroji lietuvių dailės paroda, namas Zavalnaja g. 61, Vilnius (61 darbas);
- 1909 m. „Salono“ paroda, Menšikovo rūmai, Sankt Peterburgas (7 darbai);
- 1909 m. Trečioji lietuvių dailės paroda, namas Vilenskaja 10, Vilnius (31 darbas);
- 1909 m. Septintoji rusų dailininkų sąjungos paroda, Literatūros ir dailės ratelio patalpos, Maskva (5 darbai);
- 1910 m. Ketvirtoji lietuvių dailės paroda, Vilnius (9 darbai);
- 1910 m. Lietuvių dailės paroda, Ryga (28 darbai).
- 1910 m. Rusų dailininkų sąjungos paroda, Kijevas (3 paveikslai);
- 1910 m. Rusų dailininkų sąjungos paroda, Paryžius (7 paveikslai);
- 1911 m. Penktoji lietuvių dailės paroda, Vilnius (28 darbai);
- 1911 m. „Meno pasaulis“, Maskva (161 darbas);
- 1911 m. „Meno pasaulis“, Sankt Peterburgas (161 darbas);
- 1911 m. „Meno pasaulis“, Minskas (4 paveikslai);
- 1911 m. Pomirtinė paroda, „Liutnios“ salė, Vilnius (287 darbai);
- 1912 m. II postimpresionistų paroda, Londonas (3 darbai);
- 1920 m. Pašto rūmai, Kaunas (21 darbas);
- 1920 m. Lietuvių meno paroda, Klaipėda (10 darbų);
- 1925 m. Laikinieji Čiurlionio galerijos rūmai, Kaunas (176 darbai);
- 1937 m. Vytauto Didžiojo kultūros muziejus, Kaunas (251 darbas);
- 1947 m. M. K.Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas (181 darbas);
- 1954 m. TSRS Dailės akademija, Maskva (28 paveikslai);
- 1975 m. Tretjakovo galerija, Maskva (66 paveikslai);
- 1979 m. Šarlotenburgo pilis, Berlynas (38 paveikslai);
- 1981 m. Puškino meno muziejus, Maskva (3 paveikslai);
- 1989 m. Duisburgas, (17 paveikslų);
- 1991 m. „Simbolistai ir R.Vagneris“, Berlynas (5 darbai);
- 1991 m. Briuselis, (5 darbai);
- 1992 m. „Fantastika ir mistika“, Tokijas (151 darbas);
- 1992 m. Bona, (14 paveikslų);
- 1994 m. „Europa, Europa…“, Bona (9 paveikslai).
- 1995 m. „Nuo Munko ir Mondriano“, Frankfurtas prie Maino (30 darbų);
- 2000 m. Orsė muziejus, Paryžius (90 darbų).
- 2004 m. „Kitapus: fantastika“, Pilies muziejus, Lincas (5 darbai);
- 2005 m. „Vizuali muzika“, Šiuolaikinio meno muziejus, Los Andželas (3 paveikslai).
- 2005 m. „Vizuali muzika“, Hiršhorno muziejus ir skulptūrų sodas, Vašingtonas (2 paveikslai)[12].
- 2007 m. „Europos meno šedevrai“, Italijos prezidentūra, Kvirinalo rūmai, Roma (2 darbai);
- 2007 m. „M.K. Čiurlionis: muzikos dailininkas ir vizualiųjų menų kompozitorius“, Senasis Holtegaard, Holte (84 darbai), Šiaurės Jutlandijos modernaus meno muziejus, Aalborgas (84 darbai);
- 2007 m. „Matoma muzika: Kandinskis, Klė ir visas tas džiazas“, Čičesterio Pallant namų galerija, Čičesteris (3 darbai), Sainsbury vizualiųjų menų centras, Nortvičas (4 darbai);
- 2008 m. „M. K. Čiurlionis ir amžininkai“, Nacionalinis Ukrainos dailės muziejus, Kyjivas (93 darbai);
- 2009 m. „Spalvų ir garsų dialogai. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir amžininkų kūryba.“ Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (89 darbai);
- 2010 m. „M. K. Čiurlionis ir amžininkai“, Estijos meno muziejus (KUMU), Talinas (55 darbai);
- 2010-11 m. „Čiurlionis. Ezoterinė kelionė. 1875–1911“, Palazzo Reale, Milanas (140 darbų)[13].
- 2011-2 m. „Dvasių Europa – neapibrėžtumo magija nuo romantizmo iki modernizmo“, Strasbūro modernaus ir šiuolaikinio meno muziejus, Strasbūras (17 darbų), Paul Klee centras, Bernas (12 darbų);
- 2012 m. „Simbolizmas nuo Van Gogo iki Kandinskio. Europos simbolistinis peizažas 1880–1910“, Van Gogo muziejus (Amsterdamas), Nacionalinė Škotijos galerija (Edinburgas), Ateneum muziejus (Helsinkis) (3 paveikslų ciklas „Kibirkštys“)[14];
- 2012–2013 m. „Simbolizmo peizažas. 1880–1910“, Ateneum meno muziejus, Suomių nacionalinė galerija, Helsinkis (3 darbai)
- 2013 m. „M. K. Čiurlionis. Svajojant apie Lietuvą“, Gento dailės muziejus (apie 180 kūrinių − didžiausia Čiurlionio paroda užsienyje);[15]
- 2014 m. „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) ir Rudolfas Perlė (1875–1917)“, Rygos Biržos meno muziejus, Ryga (86 darbai);
- 2015 m. „Angelai ir Demonai. Modernumo figūros“, Roverella rūmai, Rovigas (15 darbų);
- 2015 m. „Modernumo demonas – praėjusio amžiaus aušros dailininkai visionieriai“, Modernaus meno galerija, Zagrebas (3 darbai)
- 2015–2016 m. „M.K. Čiurlionis. Lietuviška pasaka“, Tarptautinis kultūros centras, Krokuva (98 darbai)
- 2017 m. „Spalvos. Spalvų emocijos mene“, Turinas (13 darbų)
- 2017–2018 m. „Nuo Kandinskio iki Cage: muzika ir dvasingumas mene“, Magnani rūmai, Reggio Emilia (16 darbų)
- 2018–2021 m. – „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“ 2018 m. – Paryžius (31 darbas), 2018-9 m. Talinas (22 darbai), 2020 m. – Vilnius (22 darbai), 2020-1 m. Ryga (24 darbai);
- 2019 m. „Gėlių fantazijos – tarp simbolizmo ir nepripažintųjų meno“, Wilhelm-Hack muziejus, Ludvigshafenas prie Reino (5 darbai)
- 2019–2020 m. „Mėlyna, modernizmo spalva“ Sevilija, Saragosa (3 darbai);
- 2019 m. „Garsų menas?“, Barselona (2 darbai);
- 2020 m. „Matau tavo grožį. Nuo Čiurlionio iki Kairiūkščio – XX a. pirmos pusės lietuvių dailė“, Ščečino Nacionalinis muziejus (10 darbų)
- 2021 m. – „Begalybės forma“, Udinė (5 darbai);
- 2022 m. birželis – spalis – „Kraupios istorijos: Aleksandra Waliszewska ir Rytų bei Šiaurės Europos simbolizmas“ Varšuvoje (3 darbai)
- 2022 m. rugsėjis – 2023 kovas – „M. K. Čiurlionis: supantys pasauliai“ Londone (105 darbai)[16];
- 2023 m. vasaris – gegužė – „Kraupios istorijos: Aleksandra Waliszewska ir Rytų bei Šiaurės Europos simbolizmas“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (4 darbai);
- 2023 m. birželis – gruodis – „Žalia“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (5 darbai).
Dailės darbų galerija
„Ramybė“ (1904 - 1905 m.)
„Praeitis“ (1907 m.)
„Pasaka. Karalaitės kelionė II“ (1907 m.)
„Piramidžių sonata. Allegro“ (1908 m.)
„Žvaigždžių sonata. Allegro“ (1908 m.)
„Žvaigždžių sonata. Andante“ (1908 m.)
„Angelas. Preliudas“ (1908 - 1909 m.)
„Žemaičių kapinės“ (1909 m.)
„Karaliai. Pasaka“ (1908 - 1909 m.)
„Pilis. Pasaka“ (1909 m.)
„Rojus“ (1909 m.)
„Rex“ (1909 m.)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Atminimo įamžinimas
- 1913 m. ekspedicijos po Arkties vandenyną metu, jos dalyvis dailininkas N. Pineginas vieną kalnuotą plynaukštę Prano Juozapo Žemės salyne pavadino Čiurlionio kalnais, nes jos vaizdas jam priminė Čiurlionio paveikslą „Ramybė“.
- 1913 m. sausio 13 d. prie Lietuvių dailės draugijos buvo įkurta Čiurlionies kuopa, kurios vienas iš tikslų buvo kaupti dailininko kūrinius. Būtinybė išsaugoti M. K. Čiurlionio palikimą skatino greičiau įgyvendinti kelerius metus draugijoje gyvavusią Tautos namų – nacionalinio kultūros ir meno centro – idėją.
.jpg)
- 1913 m. tų pačių kuopos sumanytojų Stasio Šilingo bei Antano Žmuidzinavičiaus iniciatyva įsteigtas Čiurlionio paveikslų pirkimo fondas, kurį sudarė narių, šelpėjų mokesčiai ir aukos.
- 1921 m. Lietuvos Steigiamasis seimas priėmė įstatymą dėl M. K. Čiurlionio galerijos steigimo. 1925 m. gruodžio 13 d. Pauliaus Galaunės pastangomis Kaune atidaryta laikinoji M. K. Čiurlionio galerija. 1936 m. lapkričio 1 d. galerija perkelta į naujai pastatytus Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus rūmus. Nuo 1944 m. muziejus pervadintas Valstybiniu M.K. Čiurlionio vardo muziejumi.
- 1957 m. Čikagos lietuviai įkūrė Čiurlionio dailės galeriją, kurioje rengiamos lietuvių dailininkų parodos, kaupiami išeivijos dailininkų kūriniai.
- 1963 m. Druskininkuose, buvusiame Čiurlionių šeimos name, atidarytas Čiurlionio memorialinis muziejus, pastatytas paminklas.
- 1964 m. Lietuvos alpinistai, vadovaujami Romualdo Augūno, pirmieji įkopė į 5794 m aukščio Pamyro viršukalnę (Tadžikijos teritorijoje), dabar vadinamą Čiurlionio viršūne.
- 1965 m. skulptorius, medalininkas Juozas Kalinauskas sukūrė M. K. Čiurlioniui atminimo medalį.
- Nuo 1968 m. įkurtas ir Čiurlionio vardą po pasaulį garsina Čiurlionio kvartetas.
- 1965 m. Vilniaus vidurinei meno mokyklai suteiktas M. K. Čiurlionio vardas (nuo 1994 m. menų gimnazija, nuo 2001 m. – Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla[17]). 1995 m. jo vardu pavadinta Druskininkų muzikos mokykla, rengiami jo vardo tarptautiniai pianistų ir vargonininkų konkursai. 1995 m. Vilniuje įkurti jo vardo namai.
- 1969 m. Čiurliono paveikslų galerija perkelta į naujai pastatytą muziejaus priestatą. Nuo 1997 m. muziejus pervadintas kaip Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Dabar jame saugoma ir populiarinama ne tik didžiausia dailininko kūrybos kolekcija, bet ir lietuvių bei kitų tautų profesionalioji ir liaudies dailė.
- 1975 m. Krymo astrofizikas Nikolajus Černychas atrado naują 8 km skersmens asteroidą, kurį pavadino Čiurlionio asteroidu.
- Senojoje Varėnoje, toje vietoje, kur stovėjo namas, kuriame gimė Čiurlionis, yra paminklinis akmuo. Nuo Senosios Varėnos tiesiasi „Čiurlionio kelias“ – 22 ąžuolinių stogastulpių „alėja“ iki Druskininkų, sukurta liaudies meistrų 1975–76 m.
- 1995 m. M.K. Čiurlionio vardu pavadinta Druskininkų muzikos mokykla, rengiami jo vardo tarptautiniai pianistų ir vargonininkų konkursai. 1995 m. įkurti M.K. Čiurlionio namai Vilniuje.
- 2009 m. LRT televizijos laidoje „Laiko Ženklai“ parodytas dvylikos dalių dokumentinis ciklas „Čiurlionio Kodas“ (autoriai L. Pociūnienė, P. Savickis).[18]
- 2011 metus, minint dailininko mirties 100-osios mirties metines, UNESCO paskelbė M. K. Čiurlionio metais. Dailininko atminimas pažymėtas įvairiais renginiais. Išleistas netgi originalių natų fortepijonui rinkinys Japonijoje.[19]
- 2019 m. startavo pirmasis sertifikuotas nacionalinis kultūros kelias – M. K. Čiurlionio kelias. Čiurlionio kelią sudaro M.K. Čiurlionio asmenybės memorialinių objektų, jo atminimą įprasminančių ženklų bei gyvenimą ir kūrybą menančių vietovių visuma, sujungianti objektus pagal personalinės kultūrinės topografijos kriterijus. Čiurlionio kelias aktualizuoja genialaus kūrėjo gyvenimo ir kūrybos ženklus, esančius Vilniaus, Kauno, Druskininkų, Palangos, Rietavo miestuose ir Varėnos bei Plungės rajonuose. Čiurlionio kelio objektus sujungiantį maršrutą sudaro apie 500 km.
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
