Rembrantas

Rembrantas (piln. Rembrantas Harmensas van Reinas, oland. Rembrandt Harmenszoon van Rijn; 1606 m. liepos 15 d. Leidene – 1669 m. spalio 4 d. Amsterdame) – XVII a. olandų tapytojas, grafikas, piešėjas.^[1] Vienas žymiausių pasaulio dailininkų.

Daugiau informacijos Gimė, Mirė ...

Rembrantas

Rembrantas, 1660 m. autoportretas
Gimė	1606 m. liepos 15 d. Leidene
Mirė	1669 m. spalio 4 d. (63 metai) Amsterdame
Sutuoktinis (-ė)	Saskija van Eilenburg

Veikla	olandų tapytojas, grafikas.

Vikiteka	Rembrantas

Uždaryti

Rembrantas Harmensas van Reinas gimė 1606 metų liepos 15 dieną Leidene, malūnininko Harmen Gerritsz van Rijn ir kepėjo dukters Neeltgen van Zuytbrouck šeimoje. Šeima turėjo pusę nuosavybės teisių į malūną De Rijn prie Leideno. Rembrantas buvo šeštas vaikas šeimoje ir jauniausias iš sūnų. Rembrantas, būdamas jauniausiu sūnumi, neturėjo teisės į paveldėjimą, ir tėvai siekė jį išmokslinti. Rembrantas mokėsi Leideno lotynų mokykloje. 1620 m. gegužės 20 dieną būsimasis dailininkas buvo registruotas Leideno universitete, bet jame mokėsi trumpai, tikriausiai teologiją. Jį traukė dailė ir Rembrantas mokslus universitete iškeitė į tapybos ir piešimo mokymąsi pas dailininką Jacob Isaacsz van Swanenburgh (1571–1638).

1624 m. Rembrantas nuvyko į Amsterdamą ir apie 6 mėnesius mokėsi tuo metu garsaus istorinio žanro tapytojo Piterio Lastmano (Pieter Lastman) studijoje. Po to grįžo į Leideną ir greitai pradėjo garsėti kaip portretistas ir istorinio žanro tapytojas. Pirmieji Rembranto darbai datuojami 1625−1626 m. ir buvo ženkliai įtakoti P. Lastmano istorinių temų ir italizuoto stiliaus.^[2] Pavyzdžiui, paveikslas „Bileamas ir asilė“ beveik tiesiogiai seka P. Lastmano ankstesnio paveikslo figūromis.^[3] 1626 m. datuotas pirmasis Rembranto ofortas „Poilsis pakeliui į Egiptą“.^[4]

1628 m. Rembranto ir jo kolegos Jano Lyvenso (1607−1674) kūrinius pagyrė Constantijn Huygens (1596–1687), princų Oraniečių sekretorius. Jis aukštai vertino Rembranto tapybos įtaigumą per gestūros, veido išraiškų ekspresijos vaizdavimą šviesotamsos kontrastais.^[5] Tais pačiais metais Rembrantas, kuriam tuo metu buvo tik 22 metai, registravo savo pirmuosius mokinius: vėliau garsiu tapytoju tapusį Geritą Dau (1613−1675) ir Isaac Jouderville (1612–1645/1648). Dokumentai rodo, kad Isaac Jouderville mokėjo 100 guldenų per metus už galimybę mokytis pas Rembrantą. Apie 1629 m. Rembrantas ir J. Lyvensas dirbo kartu vienoje studijoje, tapė istorines scenas ir naudojo tuos pačius modelius.

1631 m. Rembrantas tapo finansiškai susijęs su Amsterdamo dailės kūrinių dileriu Hendrick van Uylenburgh (apie 1587–1661), investavo į jo verslą. 1632 m. Rembrantas persikėlė į Amsterdamą, kur gyveno Hendrick van Uylenburgh namuose ir vadovavo jo dailės dirbtuvei („akademijai“), kurioje dailininkai daugiausiai tapė pagal portretų užsakymus, kuriuos parūpindavo dileris. Rembrantas sparčiai išgarsėjo Amsterdame, jo vadovaujami mokėsi Jacob Backer (1608–1651), Govaert Flinck (1615−1660) ir Ferdinand Bol (1616−1680). 1633 m. Rembrantas pradėjo palaikyti ryšius su Hendrick dukterėčia Saskija van Eilenburg (Saskia van Uylenburgh, 1612−1642), kurią 1634 m. birželio 22 d. vedė.^[6] 1639 m. Rembrantas, būdamas pripažinimo viršūnėje, įsigijo didelį namą Sint-Anthonisbreestraat gatvėje Amsterdame (dabar Rembranto namo muziejus, Jodenbreestraat 4). Namui įsigyti Rembrantas daug skolinosi, kas po 1650 m. lėmė jo finansinius rūpesčius. 1642 m. Saskija, pagimdžiusi dvi dukteris (abi Kornelijas) ir du sūnus (Rumbartą ir Titą), mirė. Iš vaikų tik sūnus Titas pergyveno kūdikystę. Laikotarpis su Saskija buvo laimingiausias Rembranto gyvenime. 1642 m. Rembrantas atliko vieną garsiausių savo kūrinių − paveikslą „Nakties sargyba“. Populiariu teigimu, šis kūrinys buvo neįvertintas tinkamai amžininkų, dėl to Rembrantas prarado užsakovus ir mirė skurde. Iš tikro Rembrantas išliko gerai žinomu dailininku iki mirties, o užsienyje garsas apie jį tik augo.

Po Saskijos mirties Rembrantas palaikė ryšius su sūnaus Tito aukle, našle Geertje Dirckx (apie 1600/10−1656), su kuria išsiskyrė 1649 m. ir po to gyveno su Hendrickje Stoffels (1626−1663) iki jos mirties 1663 m. Jie nebuvo vedę, tikėtina, dėl Saskijos testamento, kuriuo pusė turto turėjo tekti sūnui Titui tuo atveju, jei Rembrantas vestų antrą kartą.^[7] Po Saskijos mirties poros turtas buvo vertinamas apie 40 000 guldenų. 1654 m. Hendrickje Stoffels pagimdė Rembrantui dukterį Korneliją. Hendrickje buvo iškviesta pasiaiškinti dėl nesantuokinių ryšių prieš reformatų bažnyčios tarybą. Su buvusia drauge Geertje Dirckx Rembrantas turėjo kelis tarpusavio teisinius ginčus. Šie skandalai atitraukė nuo Rembranto daug pasiturinčių užsakovų ir 1656 m. dailininkas paskelbė bankrotą.^[8] Jo turtas ir kolekcionuoti dailės kūriniai buvo parduoti 1657 ir 1658 m. aukcionuose. Rembrantas su sūnumi persikėlė į Amsterdamo Jordano kvartalą, kur išsinuomojo mažą namą Rozengracht gatvėje. 1660 m. jo paveikslų prekybos verslas buvo registruotas sūnaus Tito ir Hendrickje vardu.^[9]

1650-ųjų pabaigoje Rembranto asmeninis stilius pradėjo vis ženkliau skirtis nuo to meto Amsterdamo dailės populiariosios srovės, jis prarado mokinius. Dailininkas vis dar gaudavo reikšmingų užsakymų, bet jų buvo ženkliai mažiau. Po 1660 m. tik vienas Rembranto mokinys, Aert de Gelder (1645–1727), yra žinomas.^[10] Dailininkas turėjo daug skolų, ypač meno dileriui Lodewijk van Ludick. 1662 m. Rembrantas pateikė paveikslą „Klaudijaus Civilio sąmokslas“ naujosios Amsterdamo rotušės dekoravimui, tačiau šis kūrinys buvo tik trumpam pakabintas ir užsakovų atmestas (išliko ženkliai mažesnis, tikriausiai vėliau paties Rembranto apkarpytas paveikslas).^[11] Maro metu 1663 m. mirė draugė Hendrickje Stoffels, 1668 m. − jo sūnus Titas. Rembrantas mirė 1669 m. spalio 4 d., buvo palaidotas nuomojamame kape Amsterdamo Vakarinėje bažnyčioje (Westerkerk). Šis kapas neišliko.^[12]

Remove ads

Rembrantas laikomas iškiliausiu XVII a. olandų menininku. Fransas Halsas gal lenkė Rembrantą savo potėpių virtuoziškumu, bet buvo tik portretų tapytoju. Johanas Vermejeris gal lenkė savo iliuzinės šviesos vaizdavimo meistriškumu, bet buvo tik siauros specializacijos dailininkas.^[13] Rembranto įvairiapusiškumas ženkliai prisidėjo prie jo pripažinimo. Meno istorijoje Rembranto vardas savo žinomumu lygus ar beveik lygus Leonardo, Mikelandželo, Rafaelio, Ticiano. Nuo 1632 m. jis savo paveikslus pasirašinėjo vien vardu Rembrantas, kas turi asocijacijų su šiais garsiaisias italų dailininkais, kurie žinomi vien vardu.^[14] Rembranto kūriniai pasižymi dideliu gyvenimo pažinimu. Iki maždaug 1642 m. Rembrantas buvo vienu labiausiai pripažintų Olandijos dailininkų, tarp jo mokinių buvo daug vienų vėliau garsiausių Olandijos tapytojų. Rembranto vėlesnė kūryba, nesuprasta tinkamai jo amžininkų, tik XIX a. buvo pripažinta vienu tobuliausių realistinio meno pavyzdžių ir darė įtaką daugeliui pasaulio dailininkų.

Rembranto kūryba dažnai skirstoma į penkis svarbiausius laikotarpius: Leideno (1625–1631), Amsterdamo (1632–1636), peizažinį (1636–1640), produktyvumo (1640–1650) ir šedevrų (1650–1669). Daug anksčiau Rembrantui priskirtų kūrinių, tarp jų ir garsiais vadinamų, XXI a. jam nebepriskiriami. Tarp jų – spėjamas raito Lietuvos didžiojo kanclerio ir Trakų vaivados Marcijono Aleksandro Oginskio portretas (apie 1655). Kiti kūriniai, pavyzdžiui, „Artemisija“, buvo patvirtinti Rembranto.

Rembranto palikimas – apie 400 paveikslų, 290 grafikos kūrinių ir daugiau nei 1000 piešinių.^[15] Apie 90 autoportretų, iš kurių 60 tapybos, daug žmonos Saskijos, vėliau – tarnaitės ir meilužės Hendrikjės Stofels (Hendrickje Stoffels) portretų. XVII a olandų dailėje Rembrantas laikomas talentingiausiu grafiku. Jis dirbo beveik visuose to meto žanruose, yra nutapęs mariną („Audra Galilėjos jūroje“, pavogtas), peizažų, natiurmortų, buities žanro vaizdų. Geriausiai Rembrantas žinomas savo portretais (ypač grupiniais), autoportretais ir istorinio žanro (įskaitant biblijinius ir mitologinius siužetus) paveikslais.

Remove ads

Įvesdinimas į šventyklą (1628)
Lozoriaus prikėlimas (1630)
Tėvo portretas (1631)
Daktaro Nikolo Tulpo anatomijos pamoka (1632)
Danaja (1636)
Lenkų bajoras (1637)
Baltazaro puota (1635-38)
Nakties sargyba (1642)
Betsabėjos maudynė (1654)
Titas prie stalo (1655)
Klaudijaus Civilio sąmokslas (apie 1661)
Žydų nuotaka (apie 1665)
Lukrecija (1666)
Sūnaus palaidūno sugrįžimas (1669)

Autoportretai

„Autoportretas“ (apie 1628, Amsterdamo valstybinis muziejus)
„Autoportretas su toga ir auksine grandinėle“ (1633, Luvras, Paryžius)
„Autoportretas“ (1652, Meno istorijos muziejus, Viena)
„Autoportretas su dviem ratais“ (apie 1665, Kenvudo namas, Londonas)

Portretai

„Daktaro Nikolo Tulpo anatomijos pamoka“ (1632, Mauricheisas, Haga)
„Menonitų pamokslininkas Anslo su žmona“ (1641, Berlyno paveikslų galerija)
„Drabužių siuvėjų gildijos sindikai“ (apie 1662, Amsterdamo valstybinis muziejus)
„Žydų nuotaka“ (1665-69, Amsterdamo valstybinis muziejus)

Istoriniai paveikslai

„Baltazaro puota“ (1635-38, Londono nacionalinė galerija)
„Betsabėjos maudynė“ (1654, Luvras, Paryžius)
„Klaudijaus Civilio sąmokslas“ (apie 1662, Valstybinis muziejus, Stokholmas)
„Sūnaus palaidūno sugrįžimas“ (apie 1668, Ermitažas, Sankt Peterburgas)

Remove ads

„Angelo pasirodymas piemenims“, 1634
„Barzdotas vyras su aksomo kepure ir juvelyriniu papuošalu“, 1637
„Namai prie kanalo“, 1645
„Kristus, priimantis mažą sergantį vaiką“, 1649

[1]
Nijolė Žilinskienė. Rembrandt (Rembrantas), tikr. Rembrandt Harmenszoon van Rijn. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 731-732 psl.
[2]
From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 268
[3]
From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 268
[4]
From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 270
[5]
Arthur K. Wheelock Jr., 2014, Vašintono dailės galerijos informacija
[6]
From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 271
[7]
Arthur K. Wheelock Jr., 2014, Vašintono dailės galerijos informacija
[8]
Arthur K. Wheelock Jr., 2014, Vašintono dailės galerijos informacija
[9]
From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 286
[10]
Arthur K. Wheelock Jr., 2014, Vašintono dailės galerijos informacija
[11]
rijksmuseum.nl, Rembrandt’s Claudius Civilis temporarily on view at the Rijksmuseum, March 21 2014 Archyvuota kopija 2015-05-18 iš Wayback Machine projekto.
[12]
Arthur K. Wheelock Jr., 2014, Vašintono dailės galerijos informacija
[13]
From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 266
[14]
From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 266
[15]
From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 267

Remove ads

Vikiteka: Rembrantas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Encyclopaedia Britannica (angl.)
Rembrantas Archyvuota kopija 2007-07-18 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
Rembranto kūryba (rus.)
Rembrantas - paveikslai

[1] [1]
Nijolė Žilinskienė. Rembrandt (Rembrantas), tikr. Rembrandt Harmenszoon van Rijn. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 731-732 psl.

[2] [2]
From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 268

[3] [3]
From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 268

[4] [4]
From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 270

[5] [5]
Arthur K. Wheelock Jr., 2014, Vašintono dailės galerijos informacija

[6] [6]
From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 271

[7] [7]
Arthur K. Wheelock Jr., 2014, Vašintono dailės galerijos informacija

[8] [8]
Arthur K. Wheelock Jr., 2014, Vašintono dailės galerijos informacija

[9] [9]
From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 286

[10] [10]
Arthur K. Wheelock Jr., 2014, Vašintono dailės galerijos informacija

[11] [11]
rijksmuseum.nl, Rembrandt’s Claudius Civilis temporarily on view at the Rijksmuseum, March 21 2014 Archyvuota kopija 2015-05-18 iš Wayback Machine projekto.

[12] [12]
Arthur K. Wheelock Jr., 2014, Vašintono dailės galerijos informacija

[13] [13]
From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 266

[14] [14]
From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 266

[15] [15]
From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 267

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]