Dresdenas, arba Drezdenas[5][6] (vok. Dresden, a. sorb. Drježdźany) – miestas Vokietijos rytuose, netoli Čekijos sienos, Saksonijos žemės sostinė, svarbus kultūrinis, politinis ir ekonominis Vokietijos centras. 2021 m. pagal gyventojų skaičių yra antras Saksonijos žemės, 12-as Vokietijos[7] ir 81-as Europos miestas – 2021 m. rugsėjo 30 d. gyveno 559 802 žmonės. Iš priemiesčių susidariusioje Dresdeno aglomeracijoje 2018 m. gruodžio 31 d. gyveno 829 800 gyventojų.[8]
| Dresdenas vok. Dresden | |
|---|---|
 | |
 | |
  Dresdenas | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Vokietija |
| Žemė |  Saksonija |
| Įkūrimo data | 1206 |
| Meras | Dirk Hilbert (FDP) |
| Gyventojų | 559 802 |
| Plotas | 328,48 km² |
| Tankumas | 1 704 žm./km² |
| Altitudė | 113 m |
| Tinklalapis | www.dresden.de |
 Vikiteka | Dresdenas |
| Kirčiavimas | Drèsdenas |
Dresdenas išsidėstęs abiejuose Elbės upės krantuose, didžioji dalis plačiame, vaizdingame Elbės slėnyje tarp Meiseno ir Pirnos, 30 km į šiaurę nuo Čekijos sienos, 117 km[9] į šiaurės vakarus nuo Prahos ir 160 km į pietus nuo Berlyno. Miesto pakraščiai siekia Rūdinių kalnų prieškalnes. Aukščiausias miesto taškas, Trybenbergas, yra 384 m virš jūros lygio.[10]
Artimiausi dideli Vokietijos miestai yra Chemnicas, Leipcigas, Kotbusas ir Berlynas.
Miesto Kločės (Klotzsche) rajone 9 km į šiaurę nuo miesto centro yra tarptautinis Dresdeno oro uostas.
Istorija
Ankstyvoji istorija
Miesto pavadinimas kilo iš vakarinių slavų genčių – gyvenvietę jie vadino Drezdany arba Drezdzany, kas reikštų „miško gyventojai lygumoje“.
Anot archeologinių radinių, Dresdeno apylinkėse žmonės gyvena nuo ankstyvojo neolito laikų 5000 m. pr. m. e., kai čia gyveno juostinės keramikos kultūros gentys. Regione apsigyvenusios germanų gentys VI a. pradėjo migruoti į vakarus, o į jų vietas iš Bohemijos ėmė imigruoti slavai, slėnyje ir įkūrę žvejų kaimą Drezdany. X a. pradžioje vokiečių kariuomenės vadovaujamos karaliaus Henriko I užkariavo žemes tarp Elbės ir Zalės upių. 929 m. vokiečiai Meisene įkūrė pilį, kuri tapo jų galios centru. Praėjus dviem šimtmečiams po vokiečių užkariavimo, čia ėmė keltis vokiečių naujakuriai, kurie netrukus pradėjo dominuoti tarp slavų genčių – milčanų, dabartinių sorbų protėvių.[11]
Pirmą kartą istoriniuose dokumentuose Dresdenas paminėtas 1206 m.[12] Pirmą kartą kaip miestas paminėtas 1216 m. 1270 m. Dresdenas tapo markgrafo Henriko III sostine, o po jo mirties priklausė Bohemijos karaliui ir Brandenburgo markgrafui. 1299 m. buvo suteikta Magdeburgo miesto teisė. Apie 1319 m. buvo sugrąžintas Meiseno markgrafams, kurie 1403 m. suteikė jam privilegijas.
Nuo 1485 m. Dresdenas tapo Saksonijos hercogų, o vėliau ir kurfiurstų ir karalių rezidencija.[13] 1501 m. mieste gyveno 2 500 žmonių. 1547 m. kunigaikščio Morico kurfiurstystė ir tampa protestantų sostine bei protestantiškojo Saksonijos kurfiursto rezidencija. 1549 m. kurfiurstas Moricas prie miesto prijungė Altendresdeną (Altendresdens) – dabartinį Noištatą (Neustadt), o bendra magistrato būstinė buvo kairiajame Elbės upės krante. 1685 m. Altendresdeną sunaikino miesto gaisras. 1697 m. Saksonijos kurfiurstas Frydrichas Augustas I, valdęs nuo 1694 m., atsiverčia į katalikų tikėjimą ir įgyja Abiejų Tautų Respublikos karūną kaip karalius Augustas II.
XVIII amžius
XVIII a. pradžioje Dresdene po Jungfernbastei esančiuose kazematuose buvo įrengta laboratorija, kurioje dirbo Ehrenfried Walther von Tschirnhaus ir Johann Friedrich Böttger, kurie apie 1708 m. padarė didelę pažangą kurdami pirmąjį Europoje kietąjį porcelianą, vėliau taip vadinamą Meiseno porcelianą. 1710 m. mieste pradėjo statyti Cvingerį. Po 1720 m. įsigaliojusių gubernatoriaus grafo Wackerbart statybos taisyklių, mieste ėmė formuotis barokinė architektūra. 1726 m. pagal George Bähr projektą buvo pradėta statyti Frauenkirche. 1727 m. mieste gyventa 46 472 žmonių. 1732 m. dešiniajame Elbės upės krante esantis Altendresdens pavadintas naujuoju miestu (dabar Dresdeno dalis Neustadt), o kairiajame Elbės krante esantis Naujasis Dresdenas – Senamiesčiu, bei šiais metais buvo baigtas statyti Cvingeris. Italų architektas Gaetano Chiaveri 1739 m. prisidėjo prie katalikų Švč. Trejybės katedra pamatų klojimo. 1743 m. buvo baigta statyti Frauenkirche. 1754 m. buvo užbaigta statyti Dresdeno Švč. Trejybės katedra.[14] 1755 m. mieste gyveno 63 209 žmonių. 1756 m. Prūsijos karalystė užkariavo Dresdeną ir prasidėjo Septynerių metų karas. 1760 m. po Austrijos ir Prūsijos konflikto, Dresdene buvo sugriauta pusė miesto.
XIX amžius
1806 m. Prancūzijos kariuomenė užėmė Dresdeną, o Saksonija tapo karalyste iš Napoleono malonės. 1813 m. Prancūzijos okupacijos pabaiga ir Rusijos kunigaikštis Nikolajus Grigorjevičius fon Repninas-Volkonskis kaip generalgubernatorius pradeda vienerius metus trukusį Saksonijos valdymą. 1814 m. Saksoniją, įskaitant ir Dresdeną valdo Prūsijos karalystės administracija. 1815 m. Saksonijos karūna pusę savo teritorijos perleidžia Prūsijos karalystei, o mieste įkuriama Chirurgijos ir medicinos akademija (dabartinės universitetinės ligoninės pirmtakė). 1828 m. atidarytas technikos švietimo institutas, kuris yra dabartinio Dresdeno technikos universiteto pirmtakas. 1839 m. pradėtas eksploatuoti pirmasis Vokietijos tolimojo susisiekimo geležinkelis su garvežiu ‘Saksonija’ tarp Dresdeno ir Leipcigo. 1871 m. padėtas kertinis akmuo Karališkajam Saksonijos dvaro teatrui statyti. Tai antrasis operos teatras po Gotfrydo Zemperio, pirmasis buvo sudegęs 1869 m. 1877 m. buvo pastatytos Albertštato kareivinės. 1878 m. užbaigtas statyti Karališkasis Saksonijos dvaro teatras. 1889 m. Heinrich Ernemann pradėjo konstruoti fotoaparatą.
XX amžius
1901 m. Dresdene buvo pradėtas eksploatuoti pirmasis pasaulyje kalnų geležinkelis tarp Dresdeno ir Lošvico (Loschwitz). Vadovaujant architektui Karl Roth, 1905 m. pradėtas naujosios rotušės pamatų klojimas. 1910 m. baigta statyti naujoji rotūšė. 1918 m. panaikinus monarchiją, Dresdenas tapo Saksonijos laisvosios žemės sostine. Didžiausias Dresdeno gyventojų skaičius buvo padidėjęs 1933 m., tuomet mieste gyveno 649 252 žmonių. 1933 m. į valdžią atėjus nacionalsocialistams, žydai, komunistai ir socialdemokratai buvo pašalinami iš valstybinių įstaigų ir pareigų. 1938 m. ‘sudaužyto stiklo naktyje’ buvo padegta Gotfrydo Zemperio pastatyta sinagoga. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Dresdenas buvo vadintas pagal Italijos miestą Florenciją – ‘Florencija prie Elbės’, ir buvo laikomas vienu gražiausių pasaulio miestų dėl savo architektūros ir meno vertybių. Antrojo pasaulinio karo pradžioje,
1939 m. gegužės 17 d. surašymo duomenimis, mieste gyveno 629 713 žmonių. Antrojo pasaulinio karo metu Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis ragino didinti britų aviacijos antskrydžius prieš Vokietijos miestus ir gyvenvietes, kad Vokietijos valdžios institucijas ir tarnybas, ypač transportą, užlietų pabėgėlių minios. Sąjungininkų pajėgoms 1945 m. prisiartinus prie Vokietijos, tokie taikiniai tapo labiau įmanomi dėl anglų ir amerikiečių bombonešių pajėgų pranašumo ore ir patobulintos jų navigacijos.
1945 m. vasario 13-osios naktį Didžiosios Britanijos bombonešių vadavietė smogė Dresdenui su 800 bombonešių antskrydžiu ir numetė apie 2 700 tonų bombų, įskaitant ir daugybę bombų sukeliančias gaisrus. Susiklosčius palankioms oro sąlygoms, mieste kilo ugnies audra – tūkstančiai mažų gaisrų susijungė į galingą ugnies audrą, kuri sukėlė tokį stiprų vėją, kad į liepsnas įsiurbė deguonį, degalus, sugriuvusias konstrukcijas ir žmones, per kurią sudegė dešimtys tūkstančių žmonių. Kitą dieną JAV aštuntosios oro pajėgos numetė dar 400 tonų bombų, o vasario 15 d. surengė dar vieną antskrydį su 210 bombonešių. Manoma, kad per sąjungininkų tris oro antpuolius Dresdene žuvo apie 150 000–200 000[15] civilių gyventojų, nors kitais paskaičiavimais, atsižvelgiant į neprisiregistravusių Dresdenę vokiečių pabėgėlių iš rytinių Vokietijos žemių fronto linijos, bendras aukų skaičius galėjo siekti 250 000. Dauguma jų buvo moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės.[16] Sąjungininkų antskrydžiai Dresdene tapo „siaubingo teroro bombardavimo“ kampanijos prieš Vokietiją simboliu, kuris buvo vienas kontroversiškiausių sąjungininkų karo veiksmų. 1945 m. gegužės 7-8 d. Raudonajai armijai pasiekus Dresdeną-Neustadt, prasidėjo sovietų karinė operacija ir miesto okupacija. 1945 m. visiškai nuniokotame karo mieste buvo telikę 350 000[17] ar 368 519 miesto gyventojų, neįskaičiavus karo pabėgėlių iš kitų Vokietijos regionų ir šalių.
Pokaris ir XXI amžius
Po karo okupuotos Vokietijos Demokratinės Respublikos ir Sovietų Sąjungos valdžios institucijos svarstė galimybę sulyginti Dresdeno griuvėsius su žeme, kad būtų galima pradėti naujas statybas. Tačiau vietos lyderiai privertė rasti kompromisą dėl dalies miesto centro atstatymo ir pokario statybos iškėlimo į miesto periferijas – buvusį, sugriautą Dresdeno istorinį centrą apjuosiant naujuoju miestu. 1946 m. buvo pradėta miesto rekonstrukcija. 1952 m. po Saksonijos ir likusios VDR teritorinio-administracinio reorganizavimo, miestas tapo Dresdeno apygardos centru. 1953 m. birželio 17 d. vyko liaudies sukilimas VDR, streikai ir demonstracijos vyko ir Dresdene. 1965 m. buvo atstatytas pokaryje pirmasis istorinis pastatas – Cvingerio rūmai. 1977 m. pradėti Zemperio operos teatro pastato atstatymo darbai. 1981 m. pradedamas statyti didžiausias Dresdeno dabartiniame Gorbico rajone surenkamųjų namų kvartalas. 1985 m. įvyko Zemperio operos teatro pastato atidarymas. 1986 m. buvo pradėta Dresdeno pilies rekonstrukcija. 1989 m. įvyksta taiki revoliucija VDR, o spontaniško lūžio Dresdene pradžia – naktis iš spalio 3 d. į 4 d., kai per Dresdeno pagrindinę geležinkelio stotį pravažiuoja antroji traukinių su Prahos ambasados pabėgėliais vilkstinė, bet tuo pat metu uždaromos VDR sienos su Čekoslovakijos Socialistine Respublika.
Po 1990 m. susivienijimo Vokietija ėmėsi plataus masto centrinės istorinės miesto dalies atstatymo kaip moralinio ir politinio tikslo. Ir įvairiais etapais su daugybe fanfarų pristato vis naujus darbus, kurie tebevyksta ir XXI a. pradžioje. Dresdenui, kaip meno ir kultūros centrui, sugrąžinta didelė dalis jo buvusios didybės.
Architektūra ir kultūra
Prieš Antrąjį pasaulinį karą miesto istoriniame centre dominavo barokinė architektūra. Mieste yra daugiau nei 30 muziejų ir gausybė šiuolaikinių meno galerijų.
Palei Elbės upės vagą yra daugybė parkų ir kultūros paminklų, tarp jų plieninis tiltas (1891-93 m.), lyninis geležinkelis (1898–1901 m.), funikulierius (1894-95 m.). 2004 m. Elbės slėnis aplink miestą buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašus, tačiau dėl keturių eismo juostų tilto statybos per upę 2009 m. UNESCO išėmė iš pasaulinio paveldo sąrašų.
Briu terasa. Ji vadinama Europos balkonu, dėl nuostabaus reginio į Elbės upę su Augusto tiltu bei istoriniais pastatais. Terasa buvo pastatyta XVIII a. pr., išpuošta plačiais laiptais, skulptūromis. Terasos apačioje – Dresdeno tvirtovės kazematai (kareivinės).
Frauenkirche. Pastatyta XVIII a., dviejų stilių – Baroko ir Klasicizmo – derinys. II pasaulinio karo metu bažnyčia buvo apgriauta, atstatymo darbai baigti 2006 m.
Albertinų muziejus, kurio pasididžiavimas Žalieji skliautai – monetų kalykla su lobynu. Vienas žymiausių eksponatų – Augusto Stipriojo kavos servizas iš aukso, emalės ir dramblio kaulo. Muziejuje eksponuojamos 137 auksinės skulptūrėlės papuoštos 50 tūkst. deimantų, rubinų, smaragdų ir perlų kainavo 58 500 talerių (palyginimui – neįrengta pilis Moricburge kainavo 42 tūkst. talerių).
Cvingerio rūmai. Baroko stiliaus rūmai, dabar – meno galerija, porceliano kolekcija (Tolimųjų Rytų ir Meistler kolekcija), instrumentų ir prietaisų muziejus, ginklų galerija. Karo metais rūmai smarkiai apgriauti, atstatyti 1963 m. Ant rūmų Matematikos-fizikos paviljono fasado, ant juostos, einančios nuo antrojo aukšto iki stogo pavaizduotas herbas su Lietuvos Vyčiu ir Lenkijos ereliu.[18] Tokį herbą galima stebėti ir ant Karūnos vartų, virš įėjimo iš pietvakarių pusės.[19]
Rūmų katedra. Pagrindo paviršiaus plotas – 4800 m². Garsėja savo vargonais ir karalių palaikais.
Dresdeno Zemperio opera (Semperoper). Tai – keturių aukštų pastatas, pastatytas XIX a. vid. Žvakių apšvietimas ir puiki akustika.
Dresdeno pilis – buvusi Saksonijos valdovų rezidencija, kurioje įrengta fotografijos galerija, joje daugiausiai nuotraukų yra apie Dresdeno bombardavimą.
Švč. Trejybės katedra. Joje palaidota Saksonijos kurfiursto ir Lietuvos-Lenkijos karaliaus Augusto Stipriojo širdis. Šalia amžinu miegu miega jo sūnus, ėjęs tokias pat pareigas kaip ir tėvas, Augustas III (1733–1763).[20]
Auksinis raitelis – Augusto Stipriojo skulptūra Neusteder Markt aikštėje.
Sportas
Futbolas
Taip pat skaityti
Galerija
Bernardo Bellotto 1750 m. piešinyje Dresdeno Kryžiaus bažnyčia (Kreuzkirche)
Dresdeno senasis turgus 1900 m.
Antrojo pasaulinio karo metu suniokoto Dresdeno panorama 1945 m.
Dresdenas 1960 m. Išvalyti prieškarinių pastatų griuvėsiai ir pastatyti pokario laikų daugiaaukščiai
Miesto atstatyta senamiečio dalis (2008 m.)
Saksonijos žemės kanceliarijos pastatas
Naujosios rotūšės pastatai
Cvingerio rūmai
Rezidenciniai rūmai
Dresdeno Zemperio opera (Semperoper)
Frauenkirche
Dresdenas
Didžiojo sodo (Großer Garten) rūmai
Lužicos tiltas 2005 m.
.jpg)
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
