Talinas

Talinas – Estijos sostinė ir svarbiausias uostas, įsikūręs šalies šiaurėje, prie Baltijos jūros Suomių įlankos, 80 km į pietus nuo Helsinkio.^[2]

Šis straipsnis apie Estijos sostinę. Apie miestelį Armėnijoje skaitykite straipsnyje Talinas (Armėnija).

Daugiau informacijos Talinas est. Tallinn ...

Talinas est. Tallinn

Talino senamiestis

Talinas 59°26′0″ š. pl. 24°45′0″ r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Estija
Apskritis	Harju apskritis
Valsčius	Talino valsčius

Įkūrimo data	1154 m.
Meras	Mihhail Kõlvart

Gyventojų (2024^[1])	460 933
Plotas	159,2 km²
Tankumas (2024^[1])	2 895 žm./km²

Tinklalapis	www.tallinn.ee
Vikiteka	Talinas

Kirčiavimas	Tãlinas

Uždaryti

Žodis Tallinn turi kelias etimologijas. Plačiausiai paplitęs vardo aiškinimas: taani linn(a) ’danų miestas’, arba „danų pilis“ (1219 m. miestą užėmė ir ėmė plėsti danai), juolab kad ir herbą miestui davę danai savo valdymo laikais. Dar keliamos šios miestavardžio kilmės versijos: tali linna „žiemos pilis“ arba talu linnaa ’ūkio pilis’.

1918 m. pavadinimas Tallinna pakeitė iki tol danų, vokiečių ir kt. vartotą estiškos kilmės pavadinimą Revelis (est.: Rävala, vok. Reval:; rus.: Ревель; šved.: Räffle). 1920 m. pavadinimas pakoreguotas į Tallinn. Senoviniuose dokumentuose miestas dar vadinamas Lindanise, Kesoniemi, rusiškai vadintas Колывань (Kolyvan), Леденец (Ledenec).

Pirmieji žmonių gyvenviečių ženklai rasti archeologų Talino miesto centre yra apie 5000 m. senumo. Virvelinės keramikos kultūros keramikos randama iš 2500 m. pr. m. e.^[3]

1050 m. ant Talino Toompea kalvos pastatyta pirmoji tvirtovė.^[4]

Kadangi XIII a. Talinas tapo svarbiu uostu Skandinavijos-Rusijos prekybos kelyje, jis buvo Teutonų ordino ir Danijos karalystės taikiniu. Kryžiaus žygių metu Estijos gyventojai buvo prievarta pakrikštyti katalikais. Danai šiaurės Estijoje įsitvirtino 1219 m., kai Danijos karaliaus Valdemaro II kariuomenė užėmė Lindanisės tvirtovę ir pastatė savo fortą.

1285 m. Talinas tapo šiauriausiu Hanzos pirklių sąjungos nariu. 1346 m. danai miestą kartu su kitomis savo valdomis šiaurės Estijoje pardavė Teutonų ordinui. Viduramžiais Talinas buvo klestintis miestas, kuriame gyveno apie 8000 gyventojų, buvo apsuptas sienomis ir turėjo 66 gynybinius bokštus.

Vokietijoje prasidėjus reformacijai, Talinas tapo liuteronišku miestu. 1561 m. miestą ėmė valdyti Švedija.

Šiaurės karo metu, 1710 m. Taliną užėmė Rusijos carystė, tačiau vietinės savivaldos institucijos išliko. Miestas buvo Revelio ir Estliandijos gubernijų centras. 1725 m. buvo pastatyti baroko stiliaus Kadriorgo dvaro rūmai. Revalio magistratas buvo panaikintas 1889 m. XIX a. industrializacija ir uosto plėtra išlaikė miesto svarbą. XIX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais sustiprėjo ir rusifikacijos pastangos.

1918 m. vasario 24 d. Taline paskelbta Estijos nepriklausomybės deklaracija, tačiau vėliau miestas buvo okupuotas Vokietijos imperijos ir vyko Estijos nepriklausomybės karas su Sovietų Rusija. Tik 1920 m. vasario 2 d. pasirašyta Tartu taikos sutartimi Estija Sovietų Rusijos buvo pripažinta nepriklausoma respublika. Talinas tapo šalies sostine. II pasaulinio karo metu 1940 m. Estiją okupavo sovietai, o 1941–1944 m. – naciai. Naciams pasitraukus 1944 m. Sovietų Sąjunga vėl užėmė Estiją.

1980 m. Talinas buvo vienu iš Vasaros Olimpinių žaidynių miestų. Priemiestyje Piritoje vyko olimpinės regatos varžybos. 1991 m. Talinas vėl tapo nepriklausomos Estijos sostine.

Miestas turi 3 istorines dalis:

Toompea („Katedros kalva“) – buvęs miesto valdžios centras. Šiais laikais čia išsidėsčiusios svarbiausios valdymo institucijos, ambasados.
Senamiestis – senovinis Hanzos stiliaus miestas iki pat XIX a. pabaigos nebuvo sujungtas su Katedros kalva, kuri laikyta atskiru miestu.
Estų miestas, besidriekiantis piečiau senamiesčio. Čia gyveno daugiausia estai, kurie miesto dauguma tapo tik XIX a. viduryje, skaičiumi pralenkę Baltijos vokiečius.

Per savo istoriją miestas ne kartą buvo užpultas, nusiaubtas ir sugriautas. Nors ir patyręs didelius sovietų bomabardavimus Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, didžioji dalis Senamiesčio išliko. 1997 m. Talino Senamiestis (įskaitant ir Toompea) tapo UNESCO Pasaulio kultūros paveldo objektu.

Talinas išsidėstęs šiaurės vakarų Estijoje, pietinėje Suomijos įlankos pakrantėje. Miesto apylinkėse yra Ulemistės ežeras (plotas 9,6 km²), tiekiantis didžiąją dalį gėlo vandens. Harku – antras pagal dydį Talino miesto ribose esantis ežeras (plotas 1,6 km²). Per Talino pakraštį teka tik viena upė – Pirita, kurios vaizdingas slėnis saugomas. Miestą supa kalkakmenio uolos. Aukščiausia miesto vieta – 64 m (Nymės rajone, miesto pietvakariuose). Kranto linijos ilgis – 46 km. Išsikiša 3 dideli pusiasaliai: Kopli, Paljassaare ir Kakumäe.

Klimatas

Daugiau informacijos Talino klimatas, Mėnuo ...

Talino klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Aukščiausia °C	9,2 (2007)	10,2 (1990)	15,9 (2007)	25,2 (1989)	29,7 (1958)	31,2 (1964)	32,3 (1936)	31,2 (1936)	28,5 (1938)	21,8 (1981)	13,4 (1967)	10,7 (2006)	32,3 (1936)
Vid. aukščiausia °C	−0,9	−1,4	2,8	8,0	15,2	18,6	20,6	19,5	13,7	8,8	3,6	0,2	9,1
Vid. temperatūra °C	−4,5	−5,0	−1,6	3,5	9,9	14,2	16,5	15,5	10,6	6,1	1,4	−2,3	5,4
Vid. žemiausia °C	−6,3	−7,1	−3,7	0,4	6,1	9,7	12,4	11,6	6,9	3,5	−0,7	−4,6	2,3
Žemiausia °C	−31,4 (1987)	−31,0 (1940)	−26,2 (1978)	−17,2 (1941)	−4,3 (1978)	0,0 (1966)	4,4 (1965)	1,7 (1966)	−4,7 (1973)	−10,5 (1979)	−21,3 (1965)	−32,2 (1978)	−32,2 (1978)
Krituliai mm	50	31	32	34	35	58	79	85	86	72	74	60	696
Duomenys: Talino klimatas^[5] 2009 01 16

Uždaryti

Vietinio valdymui palengvinti, Talinas padalintas į 8 miesto apygardas (est. linnaosa). Apygardas valdo seniūnas (est. linnaosavanem), kuris pavaldus miesto merui.

Daugiau informacijos Apygarda, Plotas ...

Apygarda	Plotas	Gyventojų sk.
Haberstis	18,6 km²	35 000
Kesklinas	28,0 km²	34 985
Kristynė	9,4 km²	27 531
Lasnamejė	30,0 km²	108 644
Mustamejė	8,0 km²	62 219
Nemė	28,0 km²	35 043
Pirita	18,7 km²	8507
Vakarų Talinas	17,3 km²	52 573

Uždaryti

2005 m. kovą Taline gyveno 401 694 gyventojai. Pagal Eurostat duomenis, Taline gyvena daugiausiai (27,8 %) ne Europos Sąjungos piliečių, lyginant su kitomis ES sostinėmis. Sovietmečiu, siekiant išskirstyti tautas ir mažinti nacionalizmą, į Taliną atvyko nemažai slavų tautų atstovų. 54,8 % Talino gyventojų yra estai, 36,6 % – rusai, 3,6 % – ukrainiečiai, 1,9 % – baltarusiai, 3,1 % – kitų tautų atstovai. Mieste galima susišnekėti ne tik estiškai, bet ir suomiškai, rusiškai, angliškai.

Lietuviai

Pirmaisiais mieste gyvenusiais lietuviais laikomi 1831 m. sukilimo dalyviai, ištremti dirbti Revelio uosto statybose. XIX a. pabaigoje mieste gyveno keli lietuvių inteligentai (Jonas Jablonskis, Jonas Jurgis Bulota, Andrius Bulota), mokėsi lietuvių studentai, veikė lietuvių sporto klubas. 1917 m. mieste įkurta Talino lietuvių savišalpos ir švietimo draugija. 1980 m. įsteigta Estijos lietuvių draugija, 1990 m. pertvarkyta į Estijos lietuvių bendruomenę. 1939 m. mieste gyveno apie 100, 1989 m. – 1052 lietuviai.

Talinas – Estijos ekonominis centras ir svarbiausias uostas. Vystoma tekstilės, maisto (ypač žuvies), mašinų ir kita pramonė. Sparčiai vystomos naujosios technologijos. Veikia „Vičiūnų grupės“ gamybos įmonė.

Mieste galima keliauti autobusais, troleibusais ir tramvajais. Kitas miesto dalis galima pasiekti ir elektriniais traukiniais. Automobilių eismas senamiestyje ribojamas.
Į rytus nuo miesto centro yra tarptautinis Talino oro uostas iš kurio vyksta skrydžiai į Helsinkį, Amsterdamą, Berlyną, Briuselį, Kopenhagą, Londoną, Kijevą, Milaną, Maskvą, Stokholmą, Varšuvą. Be to, iš uosto į Helsinkį kursuoja sraigtasparniai.
Iš Talino Via Baltica keliu galima pasiekti Rygą, Kauną, Varšuvą. Rytų link kelias (rekonstruojamas į autostradą) veda pro Narvą į Sankt Peterburgą. Taip pat keliai į kitus Estijos miestus: Tartu, Viljandį. Tarptautinės autobusų linijos Taliną jungia su Pabaltijo šalių miestais (Ryga, Kaunu, Vilniumi), Rusijos miestais (S. Peterburgu, Maskva), Vakarų Europos miestais (Hamburgu, Berlynu, Amsterdamu ir kt.).
Iš Talino uosto keltai plaukia į Helsinkį, Stokholmą, Alandų salas, Sankt Peterburgą, Rostoką.

1997 m. Talino senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jau sovietmečiu Talinas buvo svarbus turizmo centras. Estijai iškovojus nepriklausomybę, o ypač po to, kai įstojo į ES, turistų srautas dar labiau padidėjo. Svarbiausi miesto lankytini objektai:

Toompea – aukštutinis miestas, vyskupystės centras. Čia yra Toompea bokštas, Estijos parlamentas (buv. Tompėjos pilis), liuteronų katedra ir įspūdingas Talino Aleksandro Neviškio soboras (pastatytas carinės Rusijos valdymo laikais; parapijai priklauso Žaliojo turgaus koplyčia). Per šią kalnuotą miesto dalį veda siauros grįstos gatvelės, atsiveria įspūdingos senamiesčio panoramos.
Žemutinis miestas – čia gausu ilgą miesto istoriją menančių vietų. Svarbiausia žemutinio miesto dalis – Talino rotušė ir Rotušės aikštė. Vienas žinomiausių – Didžiosios gildijos pastatas (1410 m.), kuriame įsikūręs Estijos istorijos muziejus. Taip pat itin žymus objektas – Šv. Olafo katedra (Oleviste kirik), gotikos stiliaus pastatas, kuris 1549–1625 m. buvo aukščiausias pasaulyje pastatas (124 m).
Kadriorg – 2 km į pietus nuo miesto centro esantys buvę Petro I rūmai. Dabar čia įsikūręs Estijos meno muziejus.
Pirita – 2 km į šiaurės rytus nuo Kadriorg esanti miesto dalis. Per ją teka Pirito upė. Yra botanikos sodas ir Talino televizijos bokštas. 1980 m. Maskvos Olimpinių žaidynių metu čia vyko olimpinės regatos varžybos.
Talino zoologijos sodas, veikiantis nuo 1939 m., užimantis 89 ha teritoriją.