Narva
From Wikipedia, the free encyclopedia
Narva – miestas šiaurės rytų Estijoje, Rusijos pasienyje, Narvos upės kairiajame krante, priešais Rusijos miestą Ivangorodą. XIII–XV a. Narvos pilis, miesto įtvirtinimai (bastionai), Narvos rotušė, miesto parkas, išsidėstęs palei Narvos upę.
Šis straipsnis apie miestą Estijoje. Apie upę skaitykite straipsnyje Narva (upė).
| Narva est. Narva | |
|---|---|
  | |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Estija |
| Apskritis |  Rytų Viru apskritis |
| Gyventojų | 55 249 |
| Plotas | 84,54 km² |
| Tankumas | 654 žm./km² |
 Vikiteka | Narva |
| Kirčiavimas | Nárva |
Pirmoji gyvenvietė
Remiantis archeologiniais Narvos kultūros radiniais, pirmieji gyventojai dabartinės Narvos teritorijoje apsigyveno V–IV tūkst. pr. m. e.[1] Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Narvos gyvenvietė minima 1171 m. Naugardo metraščiuose.
Viduramžiai
1220–1346 m. priklausė Danijai. XIII a. svarbi pasienio tvirtovė, nuo XIV a. prekybos centras. 1347 m. Narvos tvirtovė ir miestas tapo Livonijos ordino valdomis. 1492 m. Rusijos kunigaikštis Ivanas III, priešais Narvos pilį pastatė Ivangorodo (est. Jaanilinn) tvirtovę.
Švedijos ir Rusijos valdymas
1555 m. Narvos pilį užėmė rusai, tačiau nuo 1581 m. buvo kontroliuojama Švedijos. Per 1700–1721 m. Šiaurės karą 1700 m. lapkričio 30 d. Narvos mūšyje apie 10 000 žmonių Švedijos kariuomenė sumušė daugiau kaip 30 000 Rusijos kariuomenę, bet 1704 m. rusai vėl užėmė Narvą. Pagal 1721 m. Ništato taiką pilis atiteko Rusijos imperijai. 1704 m. rugpjūčio 30 d. joje pasirašyta Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos Narvos sutartis. Pastačius Kronštatą ir Sveaborgą Narva prarado reikšmę kaip tvirtovė.
Tarpukaris ir sovietų okupacija
1918 m. kovo mėn. miestą užėmė Vokietijos kariuomenė, 1918 m. lapkričio mėn. bolševikai, kurie čia paskelbė Estijos tarybinę respubliką. 1919 m. sausio mėn. Narvą atkovojo Estijos kariuomenė. 1944 m. vasario–rugsėjo mėn. dėl Narvos kovojo Nacių Vokietijos ir TSRS kariuomenės, miestas labai nukentėjo nuo oro antskrydžių. 1944 m. Ivangorodas su aplinkinėmis dešiniakrantėmis teritorijomis atskirtas nuo Narvos ir perduotas Rusijos Federacijai. Pokario metais mieste apsigyveno daug rusakalbių.[2]
Narva – viena šalčiausių Estijos gyvenviečių. Vyrauja šiltų vasarų vidutinių platumų klimatas (Kepeno klimato klasifikacija Dfb). Vasaros švelnios, šiltos ir lietingos su vėsiomis ir šaltomis naktimis.
Narva – svarbus Estijos pramonės centras. Estijos šiluminė elektrinė (1600 MW) ir Pabaltijo šiluminė elektrinė (1620 MW), kūrenamos Kohtla Jervėje išgaunamais degiaisiais skalūnais. Šalia miesto yra 125 MW Narvos hidroelektrinė ant Narvos upės. Tekstilės, medienos apdirbimo, maisto, mašinų, chemijos, statybinių medžiagų pramonė.
84,41 % Narvos gyventojų – rusai, be to dar yra nemažai ukrainiečių, baltarusių ir kt., čia atvykusių daugiausia vykdant „broliškų statybų“ projektą, statant šiluminę elektrinę. Tik 6 % miesto gyventojų yra estai. Narvoje yra Tartu universiteto filialas.
Žymiausi architektūros paminklai:
- Hermano tvirtovė, statyta XIV–XVI a., restauruota XX a. pabaigoje, architektai H. Potis ir I. Vytsu.
- Bastionų fragmentai, XVI–XVII a.
- Barokinė rotušė, pastatyta 1671 m., architektas J. Teufelis, sugriauta per Antrąjį pasaulinį karą, atstatyta 1963 m.
- Šv. Aleksandro bažnyčia, 1884 m., architektas O. Hipijus.
- Kristaus prisikėlimo bažnyčia, 1898 m., architektas P. Alishas.
Futbolas
Iš Narvos kilę šie žymūs žmonės:
- Paulis Keresas (1916–1975), šachmatininkas
Miestai, su kuriais Narva yra užmezgusi partnerystės ryšius:
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
