Steigiamasis Seimas

Lietuvos Steigiamasis Seimas – pirmasis nepriklausomos Lietuvos valstybės parlamentas, išrinktas tiesioginiuose, demokratiniuose, visuotiniuose, slaptuose rinkimuose. Jis savo veiklą pradėjo 1920 m. gegužės 15 d. ir baigė 1922 m. spalio 6 d.

Kauno miesto teatras, kuriame 1920 m. gegužės 15 d. vyko pirmasis Lietuvos Steigiamojo Seimo posėdis. Lietuvos albumas

Steigiamojo Seimo rūmai, dab. Kauno Maironio universitetinė gimnazija.

Teisinis pagrindas

1917 m. rugsėjo 18–23 dienomis Vilniuje buvo sušaukta Lietuvių konferencija, kuri nutarė, kad norint padėti nepriklausomos Lietuvos valstybės pamatus ir sureguliuoti jos santykius su kaimynais turi būti sušauktas Steigiamasis seimas Vilniuje, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas^[1]. Konferencijos nutarimams įgyvendinti buvo išrinktas vykdomasis organas – 20 asmenų Lietuvos Taryba (1918 m. liepos 11 d. tapusi Lietuvos Valstybės Taryba). Pastaroji 1918 m. vasario 16 d. priėmė Nepriklausomybės aktą, kuriame numatyta kaip galima greičiau sušaukti Steigiamąjį Seimą. 1918 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Valstybės Taryba priėmė „Lietuvos valstybės laikinosios Konstitucijos pamatinius dėsnius“, kuriuose buvo pasakyta, kad būsimą Lietuvos valstybės formą nustatys būtent Steigiamasis Seimas. 1919 m. spalio 30 d. priimtas Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymas^[2].

Rinkimai

Pagrindinis straipsnis – 1920 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.

Lietuva buvo padalinta į 11 rinkimų apygardų iš kurių 5 tuo metu nebuvo lietuvių rankose^[3]. Bendras numatytas mandatų skaičius buvo 229, bet rinkimuose negalėjo dalyvauti lenkų kontroliuojamas Vilniaus kraštas bei prancūzų kontroliuojamas Klaipėdos kraštas. Lietuvos žinioje esančios apygardos galėjo išrinkti 112 atstovų, po vieną nuo 15 000 gyventojų. Balsuoti teisę turėjo visi piliečiai, sulaukę 21 metų amžiaus, o kariai nuo 17 metų^[4]. Buvo pakeistas Laikinosios Konstitucijos paragrafas skelbęs, kad Steigiamasi Seimas turi susirinkti Vilniuje. Taip pat numatytos partijų teisės, pareigos, baudos ir bausmės už susirinkimų trukdymą, valstybės tarnautojų agitaciją darbo metu, rinkimų vaizdinės agitacijos bei sąrašų naikinimą, prievartos ar papirkimo naudojimą rinkėjams, agitaciją ne vietoje ir ne laiku^[5].

1920 m. balandžio 14–15 d. vyko rinkimai. Juose daugumą balsų gavo Lietuvos krikščionių demokratų partija užsitikrindama teisę Seime turėti 59 atstovus. Antri liko Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos blokas, laimėję 28 mandatus. Socialdemokratai gavo 13 vietų, o tautinėms mažumoms teko 10 mandatų (6 žydai, 3 lenkai, 1 vokietis). 2 atstovai nepriklausė jokioms partijoms^[6]. Vėliau seimo nariai kito. Rotacijos principu vietoj pasitraukusių atstovų, į parlamentą buvo inkorporuojami kiti. Todėl iki seimo darbo pabaigos^[7] jo nariais spėjo būti 150 asmenų^[8]. Dauguma seimo atstovų buvo labai jauni. 26 jų nebuvo peržengę 30 metų slenksčio, ir tik 12 narių jau buvo sulaukę 50 ar daugiau metų. Iš jų 4 priklausė žydų frakcijai Daugiausia buvo baigusių aukštąjį mokslą (37 iš 150), tačiau antrą skaitlingiausią grupę sudarė savamoksliai (26 iš 150). Septyni atstovai mokslus baigė dvasinėse akademijose arba kunigų seminarijose^[9]. Seime buvo 8 moterys. Kaip vyriausia Seimo narė Gabrielė Petkevičaitė–Bitė pirmininkavo iškilmingame pirmame posėdyje. Jam sekretoriavo jauniausia Seimo narė Ona Muraškaitė–Račiukaitienė^[10]. Tuo metu tai buvo didelis moterų pasiekimas^[11].

Profesiniu požiūriu daugiausia parlamento narių buvo ūkininkai – 21^[12]. Ganėtinai didelę dalį sudarė mokytojai – 18, valdininkai, kooperatininkai ir savivaldybininkai – 18, amatininkai ir darbininkai – 17, teisininkai – 13, kunigai ir rabinai – 12, kariškiai – 13^[13].

Seimo veikla

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Steigiamajame Seime: Jurgis Daukšys, Vladas Požela, Pranas Šemiotas, Jeronimas Plečkaitis, Steponas Kairys, Vladas Sirutavičius, Antanas Purėnas, Jonas Pakalka, Kazys Lekeckas, Vincas Čepinskis, Stasys Digrys, Bronislovas Cirtautas

Lietuvos Steigiamojo Seimo atstovės moterys katalikės

Pirmas Steigiamojo Seimo posėdis įvyko 1920 m. gegužės 15 d. tuometinėje sostinėje Kaune, miesto teatro salėje. Seimo pirmininku išrinktas krikščionis demokratas Aleksandras Stulginskis. Pirmajame posėdyje Steigiamasis Seimas paskelbė esant atstatyta nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką. Jau gegužės 21 d. pradėtas svarstyti naujos konstitucijos projektas. 1920 m. birželio 10 d. buvo paskelbta antroji laikinoji Konstitucija, kurioje pirmą kartą deklaruota parlamentinė santvarka. Lietuvos piliečiams buvo garantuota asmens, buto ir korespondencijos neliečiamybės bei tikybos, sąžinės, spaudos, žodžio, streikų, susirinkimų ir draugijų laisvė. Įteisintas mirties bausmės panaikinimas^[14].

1920 m. liepos 12 d. sudaryta taikos sutartis su Tarybų Rusija. Lietuva daugumos pasaulio valstybių buvo pripažinta nepriklausoma de jure. Po dviejų savaičių Seimas šią sutartį ratifikavo. Vykstant Nepriklausomybės kovoms su bolševikais ir lenkais nuo 1920 m. spalio iki 1921 m. vasario mėnesio Steigiamasis Seimas buvo išsiskirstęs. Lenkijos legionams puolant Lietuvą, dalis Seimo narių gynė valstybę. Tuo metu veikė vadinamasis Mažasis seimas, kurį sudarė Pirmininkas ir šeši Steigiamojo Seimo nariai.

1921 m. kovo 29 d. Seimas patvirtino naujus Lietuvos viešosios ir kriminalinės milicijos etatus, kurie įsigaliojo nuo gegužės 1 d. Buvo ženkliai padidintas kriminalinės milicijos etatinių vienetų skaičius.

1921 m. rugsėjo 23 d. Lietuva buvo priimta į Tautų Sąjungą, o po savaitės prisijungė prie tarptautinės Konvencijos dėl kovos prieš prekybą moterimis ir vaikais.

1922 m. Seimas priėmė Visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo įstatymą.

1922 m. vasario 15 d. buvo priimtas žemės reformos įstatymą. Žemė skirstyta ją dirbantiems ūkininkams. Žeme aprūpinti mažažemiai ir bežemiai.

1922 m. vasario 16 d. įsteigtas Lietuvos universitetas. Po mėnesio V. Čepinskio iniciatyva patvirtintas jo statutas.

1922 m. rugsėjo 9 d. priimtas valiutos įstatymas, kurio pagrindu 1922 m. spalio 1 d. įvesta Lietuvos valiuta – litas.

Steigiamasis Seimas dirbo 29 mėnesius, turėjo 257 plenarinius posėdžius ir 963 komisijų posėdžius, priėmė per 300 įstatymų. Svarbiausias jo darbas – 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta pirmoji nuolatinė Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri užbaigė iki tol buvusių laikinųjų konstitucijų ciklą:

• I Laikinoji konstitucija (1918 m. lapkričio 2 d.)
• II Laikinoji konstitucija (1919 m. balandžio 4 d.)
• III Laikinoji konstitucija (1920 m. birželio 10 d.)

Steigiamojo Seimo reikšmė

Seimas įtvirtino vakarietiškos demokratijos principus, kurių pagrindą sudarė tikėjimo, sąžinės, žodžio laisvė, tautų ir lyčių lygybė pagal įstatymą, asmens neliečiamumas. Su Steigiamojo seimo darbu baigėsi Lietuvos tautinio atgimimo laikotarpis, Valstybės atkūrimas ir buvo pakloti nepriklausomos valstybės teisiniai pagrindai. Be pagrindinių įstatymų (nuolatinės Konstitucijos, žemės reformos, lito įvedimo ir universiteto įkūrimo) buvo sureguliuotos ir kitos gyvenimo sritys. Šalyje įvesta metrinė matų sistema, Vidurio Europos laikas, pradėta vykdomosios valdžios kontrolė ir veikla tarptautinėje arenoje. Per Steigiamojo Seimo laikotarpį Lietuvą de jure  pripažino 16 valstybių.

Seimo nariai

Atminimo lenta Kaune, Gimnazjos g. 3

Nr.	Vardas, pavardė	Frakcija	Mandato galiojimas
1	Juozas Akmenskis	LKDP
2	Tadas Aleliūnas	LKDP	nuo 1921 m. balandžio 5 d.
3	Kazys Ambrozaitis	LKDP
4	Jonas Andziulis	LKDP	iki 1921 m. rugsėjo 16 d.
5	Mikas Bagdonas	LKDP	1920 m. rugsėjo 15 d. – 1922 m. sausio 27 d.
6	Stasys Balčas	LKDP
7	Stasys Balčytis	LKDP	iki 1921 m. rugsėjo 16 d.
8	Andrius Banionis	LKDP
9	Viktoras Beržinskas	LKDP
10	Vytautas Pranas Bičiūnas	LKDP
11	Kipras Bielinis	LSDP
12	Kazys Bieliūnas	LSLDP ir LVS	nuo 1921 m. lapkričio 18 d.
13	Jonas Bildušas	LSLDP ir LVS	iki 1921 rugsėjo 30 d.
14	Kazimieras Bizauskas	LKDP	iki 1922 m. kovo 10 d.
15	Jonas Bliūdžius	LSLDP ir LVS	nuo 1921 gruodžio 16 d.
16	Felicija Bortkevičienė	LSLDP ir LVS	nuo 1921 m. sausio 53 d. (nurodyta „Valstybės žiniose“)
17	Konstantas Bražėnas	LKDP
18	Liūdas Brokas	LKDP	nuo 1922 m. birželio 20 d.
19	Oskaras Biuchleris	Vokiečių	nuo 1920 m. rugsėjo 15 d.
20	Antanas Bulionis	LKDP
21	Juozas Buzelis	LSLDP ir LVS
22	Bronius Cirtautas	LSDP
23	Voldemaras Vytautas Čarneckis	LKDP	iki 1921 m. lapkričio 4 d.
24	Vincas Čepinskis	LSDP
25	Stasys Černiauskas	LKDP	nuo 1922 m. kovo 14 d.
26	Jurgis Daukšys	LSDP
27	Kostas Daunora	LKDP	nuo 1921 m. lapkričio 11 d.
28	Jurgis Deksnys	LKDP	iki 1921 m. balandžio 5 d.
29	Stasys Digrys	LSDP
30	Povilas Dogelis	LKDP
31	Eliziejus Draugelis	LKDP
32	Magdalena Draugelytė-Galdikienė	LKDP
33	Ozeris Finkelšteinas	Žydų
34	Naftalis Fridmanas	Žydų	iki 1921 m. rugpjūčio 30 d. (mirė)
35	Jonas Galvydis-Bykauskas	LKDP	iki 1921 m. gruodžio 17 d.
36	Kazys Gencevičius	LSLDP ir LVS	iki 1921 m. lapkričio 4 d.
37	Jonas Giniūnas	LKDP	iki 1922 m. vasario 24 d.
38	Vincas Grajauskas	LKDP	nuo 1922 m. kovo 17 d.
39	Adolfas Grajevskis	Lenkų
40	Pranas Grėbliūnas	LKDP	nuo 1922 m. kovo 7 d.
41	Antanas Grigiškis	LSLDP ir LVS
42	Kazys Grinius	LSLDP ir LVS
43	Stanislovas Gruodis	LKDP
44	Juozas Idzelis	LKDP	nuo 1922 m. liepos 13 d.
45	Petras Jočys	LKDP
46	Kazimieras Jokantas	LKDP
47	Vladas Jurgutis	LKDP	iki 1922 m. kovo 3 d.
48	Steponas Kairys	LSDP
49	Andrius Kardišauskas	LKDP	nuo 1921 m. balandžio 19 d.
50	Vincas Katilius	LKDP	iki 1921 m. balandžio 5 d.
51	Julius Kaupas	LKDP
52	Rudolfas Kinderis	Vokiečių	iki 1920 m. rugsėjo 15 d.
53	Jonas Kriščiūnas	LSLDP ir LVS
54	Pijus Kriščiūnas	LKDP
55	Mykolas Jeronimas Krupavičius	LKDP
56	Kazys Kupčiūnas	LSLDP ir LVS
57	Povilas Kuzminskis	LSLDP ir LVS
58	Samuelis Landau	Žydų	nuo 1921 m. rugsėjo 20 d.
59	Vladas Lašas	LSLDP ir LVS
60	Kazys Lekeckas	Nepriklausomas	iki 1920 m. rugsėjo 12 d.
61	Peliksas Lesauskas	LKDP	1920 m. spalio 20 d. – 1921 m. lapkričio 22 d.
62	Bronislovas Liausas	Lenkų
63	Juozas Liekis	LSLDP ir LVS	nuo 1920 m. spalio 20 d.
64	Jonas Lingė	LKDP	nuo 1922 m. sausio 18 d.
65	Juozas Lukoševičius	LSLDP ir LVS	iki 1921 m. sausio 15 d. (mirė)
66	Morta Lukošytė	LKDP	nuo 1922 m. sausio 20 d.
67	Pulgis Lumbis	LKDP	nuo 1922 m. liepos 25 d.
68	Veronika Mackevičiūtė	LKDP	nuo 1921 m. balandžio 29 d.
69	Jonas Makauskis	LSLDP ir LVS
70	Jurgis Marčiulionis	LKDP	nuo 1922 m. sausio 22 d.
71	Mykolas Marma	LSLDP ir LVS	nuo 1922 m. sausio 13 d.
72	Jonas Masiulis	LSLDP ir LVS	iki 1920 m. liepos 6 d.
73	Antanas Matulaitis	LKDP	iki 1921 m. sausio 17 d. (mirė)
74	Jonas Matulevičius	LSLDP ir LVS
75	Vincas Meilus	LSLDP ir LVS	iki 1921 m. lapkričio 4 d.
76	Vincentas Mieleška	LKDP
77	Feliksas Mikšys	LKDP
78	Antanas Milčius	LKDP
79	Ona Muraškaitė-Račiukaitienė	LKDP
80	Ladas Natkevičius	LSLDP ir LVS
81	Jonas Pakalka	LSDP
82	Gabrielė Petkevičaitė	LSLDP ir LVS	iki 1920 m. rugsėjo 15 d.
83	Motiejus Petrauskas	LKDP	iki 1920 m. birželio 23 d.
84	Jeronimas Plečkaitis	LSDP
85	Abraomas Popelis	Žydų
86	Pranas Povilaitis	LKDP	1922 m. vasario 21 d. – 1922 m. birželio 16 d.
87	Antanas Povylius	LSDP	nuo 1921 m. gegužės 24 d.
88	Vladas Požela	LSDP
89	Juozas Pronskus	LSLDP ir LVS	nuo 1920 m. spalio 15 d.
90	Antanas Purėnas	LSDP	iki 1920 m. spalio 13 d.
91	Juozas Purickis	LKDP
92	Nachmanas Rachmilevičius	Žydų
93	Vytautas Račkauskas	LSLDP ir LVS
94	Petras Radzevičius	LKDP
95	Pranas Radzevičius	LSLDP ir LVS	nuo 1921 m. lapkričio 18 d.
96	Kazimieras Ralys	LSLDP ir LVS
97	Sikstas Riauka	LKDP
98	Albinas Rimka	LSLDP ir LVS	iki 1921 gegužės 25 d.
99	Simonas Rozenbaumas	Žydų
100	Mikas Rožanskas	LKDP
101	Petras Ruseckas	LSLDP ir LVS
102	Kazys Sidabras	LSLDP ir LVS	iki 1921 m. sausio 17 d.
103	Antanas Simanauskas	LKDP
104	Vladas Sirutavičius	LSDP	iki 1921 m. sausio 17 d.
105	Klemensas Skabeika	LSLDP ir LVS	1921 m. sausio 17 d. – 1921 m. spalio 25 d.
106	Juozas Skyrius	LKDP	nuo 1922 m. kovo 21 d.
107	Mykolas Sleževičius	LSLDP ir LVS
108	Maksas Soloveičikas	Žydų
109	Emilija Spudaitė-Gvildienė	LKDP
110	Povilas Spudas	LKDP
111	Salomėja Stakauskaitė	LKDP
112	Zigmas Starkus	LKDP
113	Antanas Staugaitis	LKDP
114	Jonas Staugaitis	LSLDP ir LVS
115	Justinas Staugaitis	LKDP
116	Jonas Steponavičius	LKDP	nuo 1921 m. vasario 4 d.
117	Aleksandras Stulginskis	LKDP
118	Pranas Šalčius	LKDP
119	Kazimieras Steponas Šaulys	LKDP	iki 1922 m. liepos 25 d.
120	Pranas Šaulys	LKDP	iki 1920 m. spalio 20 d.
121	Pranas Šemiotas	LSDP
122	Antanas Šilgalis	LKDP
123	Kazys Škirpa	LSLDP ir LVS	1921 m. rugsėjo 15 d. – 1921 m. gruodžio 7 d.
124	Pranas Šmotelis	LSLDP ir LVS	nuo 1921 m. lapkričio 25 d.
125	Antanas Šmulkštys	LKDP
126	Vincas Šmulkštys	LKDP
127	Antanas Šnielevskis	Lenkų
128	Eduardas Šukevičius	LSDP	nuo 1920 m. spalio 13 d.
129	Antanas Tamošaitis	LSLDP ir LVS
130	Stasys Tijūnaitis	LKDP
131	Antanas Tumėnas	LKDP
132	Matas Untulis	LSLDP ir LVS	iki 1920 m. spalio 15 d.
133	Vaclovas Vaidotas	LSLDP ir LVS	nuo 1921 m. spalio 28 d.
134	Jonas Vailokaitis	LKDP	iki 1922 m. kovo 3 d.
135	Juozas Vailokaitis	LKDP
136	Klemensas Vaitekūnas	LKDP
137	Jonas Valaitis	LKDP	iki 1922 m. vasario 17 d.
138	Jonas Valickis	LKDP
139	Jonas Valius	LKDP	1920 m. birželio 23 d. – 1920 m. spalio 20 d.
140	Jonas Varnas	LKDP
141	Kazimieras Venclauskis	LSDP
142	Juozas Volodkevičius	LKDP	iki 1920 m. rugsėjo 15 d.
143	Kazys Vosylius	LKDP	1921 m. lapkričio 4 d. – 1922 m. liepos 4 d.
144	Kazys Zubauskas	Nepriklausomas	nuo 1920 m. rugsėjo 12 d.
145	Juozas Žebrauskas	LKDP
146	Vincas Žindžius	LSLDP ir LVS	nuo 1921 m. rugsėjo 16 d.
147	Jurgis Žitinevičius	LSLDP ir LVS
148	Balys Žygelis	LSLDP ir LVS	nuo 1920 m. liepos 6 d.
149	Antanas Žoromskis	LSLDP ir LVS
150	Konstantas Žukas	LSLDP ir LVS	iki 1921 m. birželio 30 d.

Nuorodos

• Lietuvos Seimo svetainė apie Steigiamąjį Seimą
• https://www.youtube.com/watch?v=Vet3jdxJnGg
• http://alkas.lt/2020/06/11/aktualioji-istorija-steigiamasis-seimas-koks-jis-buvo-video/
• https://www.youtube.com/watch?v=xddoQ321bvk

Šaltiniai

• Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas (sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis). – Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. – 553 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-20-146-5
• Jakštas A. Šimtas dvylika karalių, Tauta, 1920 05 22, nr. 22 (31), p. 1

Išnašos

1. Lietuvių konferencija, https://lt1918.lt/straipsniai/i-temos-apibendrinimas-1917-m-rugsejis-vilniaus-konferencija/
2. D. Blažytė-Baužienė, M. Tamošaitis, L. Truska, Lietuvos Seimo istorija XX–XXI a. pradžia, Vilnius, 2009.
3. J. B. Laučka, Lietuvos parlamentinė santvarka, Tėvynės sargas, 1970, nr. 1 (3).
4. Kariškiai renka Steigiamąjį Seimą, Kariškių žodis, 1920 03 25 nr. 13.
5. A. Jakubčionis, Politinės partijos Steigiamojo Seimo rinkimuose, 1920–1922 metų parlamentinė patirtis: sprendimų politika, tikslai, aplinkybės, Vilnius, 2000.
6. J. B. Laučka, Lietuvos parlamentinė santvarka, Tėvynės sargas, 1971, nr. 1 (3).
7. P. Čepėnas, Naujųjų laikų Lietuvos istorija, t. 2, Chicago, 1986.
8. Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos, Klaipėda, 1924.
9. V. Viliamas, Steigiamasis seimas susirenka, Tėvynės sargas, 1970, nr. 1 (31).
10. Z. Ivinskis, Lietuvos Steigiamasis seimas, jo kilmė ir reikšmė, Į Laisvę, 1970, nr. 50 (87).
11. 1920–1922 metų parlamentinė patirtis: sprendimų politika, tikslai, aplinkybės, Vilnius, 2000.
12. R. Skipitis, Nepriklausoma Lietuva, Chicago, 1967.
13. Vyriausybė žinios, 1920 03 04, nr. 20  – 1922 04 22, nr. 86.
14. D. Blažytė-Baužienė, M. Tamošaitis, L. Truska, Lietuvos Seimo istorija XX–XXI a. pradžia, Vilnius, 2009.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos seimai
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Seimelis | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Nebylusis Seimas | Ketverių metų seimas | Gardino seimas
Parlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybės atkūrimo
Didysis Vilniaus Seimas | Rusijos imperijos Valstybės Dūma | Vilniaus konferencija
Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940)
Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas
Parlamento pakaitalai SSRS okupuotoje Lietuvoje
Liaudies Seimas | LSSR Aukščiausioji Taryba | Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas
Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990)
Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008 | 2008–2012 | 2012–2016 | 2016–2020 | 2020–2024 | 2024–2028