From Wikipedia, the free encyclopedia
Eliziejus Draugelis (1888 m. balandžio 11 d. Bardauskuose, Gižų valsčius – 1981 m. spalio 8 d. San Paule, Brazilija) – gydytojas, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, Steigiamojo Seimo atstovas.
| Eliziejus Draugelis | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1888 m. balandžio 11 d. Bardauskai, Gižų valsčius |
| Mirė | 1981 m. spalio 8 d. (93 metai) San Paulas, Brazilija |
| Veikla | gydytojas, valstybės ir visuomenės veikėjas |
| Partija | Lietuvos krikščionių demokratų partija |
| Alma mater | 1914 m. Maskvos universitetas |
 Vikiteka | Eliziejus Draugelis |
Baigė Bardauskų pradinę mokyklą, kurioje mokytojavo jo tėvas. Sesuo Magdalena Draugelytė-Galdikienė, taip pat Steigiamojo Seimo narė. 1909 m. baigė Marijampolės gimnaziją. 1914 m. baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą.[1]
Studijuodamas su kitais 1910 m. įkūrė lietuvių katalikų studentų draugiją „Rūta“, jos pirmasis pirmininkas. 1911 m. ateitininkų organizacijos steigėjas. 1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mobilizuotas, Rusijos imperijos kariuomenės karo gydytojas. 1917 m. Voroneže išrinktas Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje nariu, bolševikų suimtas mėnesį kalėjo.
1918 m. gegužės mėn. grįžo į Lietuvą, nuo 1918 m. lapkričio 18 d. Marijampolės miesto tarybos narys. 1918 m. gruodžio 20 d. – 1919 m. kovo 23 d. pirmasis Marijampolės burmistras. 1918 m. liepos 23 d. kooptuotas į Lietuvos Tarybą. 1919 m. spalio 7 d. – 1920 m. birželio 19 d. Ernesto Galvanausko V Ministrų kabineto vidaus reikalų ministras. 1919 m. vienas Lietuvos ūkininkų sąjungos kūrėjų, ilgametis pirmininkas.
1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai, įėjusiai į Lietuvos krikščionių demokratų partijos bloką. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo atstovas. 1923–1926 m. Antrojo Seimo sekretorius.[2]
1921 m. brolių Vailokaičių iniciatyva įsteigtos draudimo akcinės bendrovės „Lietuva“ valdybos narys. 1926–1927 m. Sveikatos departamento direktorius [3], Kauno ligoninės vyriausiasis ordinatorius. 1927–1944 m. dirbo gydytoju. 1932–1940 m. Suvalkų Kalvarijos psichiatrinės ligoninės direktorius, 1941–1944 m. Gižų bei Keturvalakių sveikatos punktų vedėjas.[4]
1929 m. teistas vadinamojoje Lašinių skutimo byloje, 1929 m. spalio mėn. – 1930 m. kovo mėn. kalintas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, buvo keliolikos karo pabėgėlių stovyklų vyr. gydytojas. 1947 m. išvyko į Braziliją, dirbo San Paulo universiteto Medicinos fakultete, privačiose laboratorijose ir ligoninėse. 1958 m. vienas Brazilijos lietuvių bendruomenės steigėjų, iki 1960 m. pirmasis tarybos pirmininkas.
1970 m. gegužės 15 d. minint Steigiamojo Seimo 50-metį, kartu su kitais 6 emigracijoje gyvenusiais buvusiais Steigiamojo Seimo nariais: M. Draugelyte-Galdikiene, Mykolu Krupavičiumi, Antanu Milčiumi, Jonu Pakalka, Juozu Pronckumi, Kaziu Škirpa pasirašė kreipimąsi pasaulio Parlamentų, Senatų nariams ir kitoms demokratinėms šalių institucijoms dėl Lietuvos okupacijos.
Žinomas feljetonistas ir publicistas. Spaudoje dirbo nuo 1908 m. 1920–1921 m. redagavo laikraštį „Laisvė“, bendradarbiavo Brazilijos ir Argentinos lietuvių laikraščiuose. Parašė medicinos populiarinimo knygelių, scenos kūrinių.[5]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
