From Wikipedia, the free encyclopedia
Kipras Bielinis (slapyvardžiai: Kunigas, Sermėgius, Jonas Jurgaitis, 1883 m. rugsėjo 26 d. Purviškiuose, Nemunėlio Radviliškio valsčius, Biržų apskritis, Rusijos imperija – 1965 m. gruodžio 7 d. Niujorke, JAV) – Lietuvos visuomenės, darbininkų profesinių sąjungų ir politinis veikėjas, socialdemokratas, knygnešio Jurgio Bielinio sūnus.
| Kipras Bielinis | |
|---|---|
 | |
| Kipras Bielinis 1918 m. Šiaulių partizanų štabe | |
| Gimė | 1883 m. rugsėjo 26 d. Purviškiai I, Nemunėlio Radviliškio valsčius |
| Mirė | 1965 m. gruodžio 7 d. (82 metai) Niujorkas, JAV |
| Palaidotas (-a) | perlaidotas Petrašiūnų kapinėse |
| Tėvas | Jurgis Bielinis |
| Motina | Ona Brazauskaitė-Bielinienė |
| Veikla | visuomenės ir politinis veikėjas |
| Partija | Lietuvos socialdemokratų partija |
 Vikiteka | Kipras Bielinis |
Mokslus pradėjo pas daraktorių Laduką, vėliau mokėsi Mintaujos realinėje mokykloje ir Rygos gimnazijoje. Nuo 1899 m. dalyvavo slaptose moksleivių kuopelėse, platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Už dalyvavimą jose iš Rygos gimnazijos pašalintas. Nuo 1902 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys, bendradarbiavo Tilžėje leidžiamame laikraštyje „Darbininkų balsas“. Nuo 1904 m. organizavo partinės literatūros gabenimą visoje Lietuvoje.
Dalyvavo 1905 m. įvykiuose, 1905 m. kovo 10 d. organizavo pirmą viešą politinį mitingą ir demonstraciją Kupiškyje. Balandžio 23 d. Kirkliuose po mitingo žandarų suimtas ir sumuštas. Jį išvadavo Anykščių LSDP organizacijos nariai. Iš viso 1905 m. surengė per 30 viešų mitingų, už kiekvieną jų buvo keliamos baudžiamosios bylos, bet jo vis nepagaudavo.
1906 m. išvyko į Rygą, kur prie Latvių socialdemokratų partijos organizavo lietuvių darbininkų socialdemokratų grupę. 1906 m. gyvendamas Rygoje, bendradarbiavo leidiniuose „Vilniaus žinios“, „Naujoji Gadynė“, „Skardas“, „Žarija“, „Echo“, „Lietuvos ūkininkas“. [1] 1907 m. lapkričio 5 d. kartu su kitais latvių socialdemokratais suimtas, metus kalintas, nuteistas 4 metus kalėjimo. Šią bausmę atlikęs Rygos kalėjime, 1912 m. ištremtas į Sibirą, Manzurkos kaimą (dab. Kačiugo rajone), Vercholensko apskritis, Irkutsko gubernija. 1913 m. pabėgo ir Jankevičiaus pavarde gyveno prie Chabarovsko. 1917 m. atvyko į Maskvą, dirbo karo metu iš Lietuvos išgabento turo grąžinimo komisijos sekretoriumi.
1918 m. grįžo į Lietuvą, dirbo kooperacijoje ir savivaldybėse, vienas LSDP veiklos gaivintojų Lietuvoje ir Šiauliuose. 1918 m. spalio mėn. dalyvavo LSDP konferencijoje Vilniuje. 1919 m. Šiaulių partizanų štabo narys.
1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje. Priklausė LSDP frakcijai. 1922–1923 m. LSDP reikalais lankėsi JAV. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo, 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. Trečiojo Seimo atstovas.[2]
Buvo renkamas Šiaulių ir Mažeikių tarybų nariu. 1923–1926 m. dirbo Kauno miesto tarybos finansų komisijoje, 1925 m. – komisijos kovai su Kauno elektros stotimi pirmininkas. Nuo 1920 m. dirbo „Socialdemokrato“ redakcijoje. Po 1926 m. valstybės perversmo Žemės ūkio rūmų finansų ir atskaitomybės skyriaus vedėjas, organizavo namų pramonės skyrių ir jam vadovavo. Organizavo kooperatyvą Marginiai ir jam pirmininkavo. Kartu dirbo Ligonių kasose, pirmasis Kauno ligonių kasos pirmininkas. Nuo 1929 m. dirbo Žemės ūkio rūmuose, 15 metų buvo „Paramos“, „Spaudos fondo“, Kooperacijos banko, „Kooperacijos“ draudimo valdybų narys.[3]
1941–1942 m. – vienas iš rezistencijos pradininkų, LSDP, pasivadinusios Naująja Lietuva, gaivintojas, leido atsišaukimus prieš vokiškuosius okupantus (Susiorientuokime, Naujosios Lietuvos organizacijos tikslai ir siekimai). Bendradarbiavo pogrindiniame laikraštyje „Lietuvos kelias“. Nuo 1943 m. vienas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto vadovų, finansų komisijos pirmininkas, jam buvo pavesta atgaivinti VLIK’o veiklą, kai gestapas prieš jį ėmėsi represijų. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, dirbo VLIK’o delegatūroje Berlyne. 1945–1949 m. Tautos fondo valdytojas.[4]
1949 m. emigravęs į JAV, įsitraukė į Lietuvos laisvės komiteto veiklą, buvo nuolatinis LSDP atstovas VLIK’e. Atgaivino ALSS Literatūros fondą, leidusį istorines knygas. 1964 m. mirus Steponui Kairiui, iki mirties vadovavo LSDP Užsienio delegatūrai.
Mirė 1965 m. Niujorke, 1996 m. perlaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
