Albinas Rimka

Albinas Rimka (1886 m. vasario 16 d. Skerpievių kaime, Lankeliškių valsčius, Vilkaviškio apskritis, Rusijos imperija – 1944 m. vasario 27 d. Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse.) – ekonomistas, statistikas, publicistas, Lietuvos spaudos, politinis ir visuomenės veikėjas.

Albinas Rimka
Gimė	1886 m. vasario 16 d. Skerpieviai, Lankeliškių valsčius, Vilkaviškio apskritis, Rusijos imperija
Mirė	1944 m. vasario 27 d. (58 metai) Vilniuje
Palaidotas (-a)	Senosiose Rasų kapinėse
Veikla	ekonomistas, statistikas, publicistas, Lietuvos spaudos, politinis ir visuomenės veikėjas
Partija	* Lietuvos demokratų partija, Lietuvos socialistų liaudininkų sąjunga, Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partija, Lietuvos valstiečių sąjunga, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga

Biografija

Baigė Lankeliškių pradžios mokyklą. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo išvykęs į Olandiją, Vokietiją, Frankfurte prie Maino studijavo ekonomiką. 1921–1923 m. studijavo Frankfurto prie Maino visuomenės ir prekybos mokslų akademijoje pas žymų vokiečių statistiką Georgą Majerį.

1908–1911 m. laikraščio „Lietuvos ūkininkas“ redakcijos darbuotojas. 1911 m. emigravo į JAV, ten iki 1917 m. redagavo laikraščius „Jaunoji Lietuva“, „Ateitis“. Po Spalio revoliucijos gyveno Voroneže (Rusija). 1918 m. grįžo į Lietuvą, žemės ūkio reformos komisijos narys. 1919 m. – dienraščio „Lietuva“ redaktorius, vėliau Spaudos ir propagandos biuro direktorius, Žemės ūkio ministerijos Statistikos skyriaus viršininkas. 1920 m. žurnalo „Varpas“ redaktorius.

Lietuvos demokratų partijos, Lietuvos socialistų liaudininkų, Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų, Lietuvos valstiečių sąjungos ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys, daugelio partijos dokumentų rengėjas.

1920 m. gegužės 15 d. – 1921 m. gegužės 25 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijai, įėjusiai į Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos bloką. Vienas Žemės reformos rengėjų. Išvykdamas studijuoti Seimo nario mandato atsisakė.^[1] 1923 m. Pirmojo Seimo atstovas.

1923–1926 m. dirbo akademinį darbą, Lietuvos universiteto statistikos, ekonominės politikos ir visuomeninės ūkio istorijos docentas. 1926 m. birželio 15 d. – gruodžio 17 d. Mykolo Sleževičiaus XIII Ministrų kabinete – finansų ministras. 1927–1928 m. Centrinio statistikos biuro direktorius. 1928–1939 m. Lietuvos banko Statistikos ir ekonomikos skyriaus vedėjas. Kartu redagavo žurnalus 1924 m. – „Lietuvos ūkis“, 1935–1940 m. – „Ekonomika“, bendradarbiavo laikraščiuose „Lietuvos žinios“, „Tautos ūkis“ ir kt.^[2]

1930 m. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, 1939 m. – ekonomikos daktaras. Nuo 1940 m. – Vilniaus universiteto profesorius, 1940–1941 m. Ekonomikos fakulteto dekanas. 1941 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu.

Lietuvos ekonomistų draugijos narys, nuo 1939 m. pirmininkas. 1931 m. gavęs honorarą už vieną iš savo knygų, pasistatė sodybą Vingytės kaime prie Rokų, kurioje vasarodavo. Čia lankydavosi rašytojai Balys Sruoga, Kazys Boruta su šeimomis, kunigas Mykolas Krupavičius, ekonomistai Vladas Jurgutis, Juozas Pajaujis-Javis ir kiti intelektualai, vykdavo šachmatų turnyrai. Parašė keliolika veikalų ekonomikos ir politikos klausimais.

Bibliografija

• Skaitymo vadovėlis, 1911 m.
• Pagal Rubakiną – valstybė ir valdžia, 1913 m.
• Šeimos istorija, 1914 m.
• Dėl žemės klausimo Lietuvoje, 1918 m.
• Lietuvos ūkis prieš Didįjį karą, 1918 m.
• Amerikos lietuvių tautinės sandaros principai ir programos, 1918 m.
• Lietuvių tautos klausimas Europos karės metu, 1918 m.
• Vincas Kudirka, jo gyvenimas, darbai ir visuomeninės pažiūros, 1918 m.
• Rabindranatas Tagorė, 1924 m.
• Lietuvos prekybos santykiai ligi unijos su lenkais, 1925 m.
• Statistikos pagrindai, 1925 m.
• Lietuvos tautos atgimimo socialiniai pagrindai ir Auszros-Varpo gadynės (1883–1893 m.) socialekonominiai raštai, 1932 m.
• Statistika, 1939 m.

Atminimo įamžinimas

• Kauno miesto savivaldybės valdybos 1997 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 584 buvusi Geležinkelio gatvė Rokuose pavadinta jo vardu.

Literatūra

• Rimka Albinas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 46.
• Rimka Albinas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1961, t. 25, p. 297–298.
• Akademikas, profesorius Albinas Rimka. 1886–1944, sudarė S. Martišius, Vilnius.1996.
• Stakeliūnaitė D., Rimka Albinas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 313–317.

Šaltiniai

1. Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas
2. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 428 psl.