Vasario 26 yra 57-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 308 dienos (keliamaisiais metais – 309).
Vardadieniai
Aleksandra – Aleksandras – Aleksas – Alė – Aurimė – Izabelė – Jogintas – Sandra
Gimimo dienos
- 1819 m. – Vincentas Juzumas, Lietuvos kunigas, raštijos darbuotojas (m. 1901 m.).
- 1884 m. – Justinas Lapis, kunigas, visuomenės veikėjas (m. 1967 m.).
- 1885 m. – Aleksandras Stulginskis, antrasis Lietuvos prezidentas, signataras (m. 1969 m.).
- 1886 m. – Aleksandra Dirvianskaitė, Lietuvos pianistė, kompozitorė (m. 1981 m.).
- 1894 m. – Juozas Siparis, lietuvių dramos aktorius (m. 1970 m.).
- 1895 m. – Stasys Asevičius, Lietuvos kariuomenės majoras (m. 1972 m.).
- 1902 m.:
- 1913 m. – Aleksas Aleksandras Povilaitis, Lietuvos kariuomenės karininkas, tremtinys (m. 2001 m.).
- 1933 m. – Vilius Jasinevičius, Lietuvos fotografas.
- 1935 m. – Ričardas Mikutavičius, kunigas, teologijos mokslų daktaras, poetas, kolekcionierius (m. 1998 m.).
- 1938 m. – Adolfas Brėskis, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
- 1939 m. – Leonas Rutkauskas, Lietuvos ir Šalčininkų rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
- 1942 m.:
- 1943 m. – Kazimira Danutė Prunskienė, politikė.
- 1944 m. – Ginutis Dainius Voveris, lietuvių diplomatas, ambasadorius.
- 1945 m. – Gema Jurkūnaitė, lituanistė, filosofė, Lietuvos mokslo, politinė bei visuomenės veikėja.
- 1948 m. – Liucijus Suslavičius, transporto ir saugaus eismo inžinierius, policijos komisaras, transporto ir karinės technikos istorikas, publicistas (m. 2007 m.).
- 1949 m. – Aleksandras Baltrūnas, matematikas, habilituotas daktaras, knygų apie matematikos istoriją autorius (m. 2005 m.).
- 1953 m. – Gražina Starkuvienė, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- 1954 m. – Juozas Aleksandravičius, pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1955 m.:
- 1958 m.:
- 1959 m. – Viktorija Morkūnienė-Jurcikaitė, vargonininkė, chorvedė ir mokytoja.
- 1961 m.:
- 1962 m. – Jonas Buziliauskas, aktorius, režisierius, Lietuvos ir Rokiškio rajono kultūros, politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1963 m.:
- 1965 m. – Algimantas Bučinskas, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1967 m. – Artūras Kasputis, Lietuvos treko ir plento dviratininkas, Seulo olimpinis čempionas.
- 1970 m. – Darius Staliūnas, Lietuvos istorikas, istorijos mokslų daktaras.
- 1974 m. – Aivaras Jokubaitis, Lietuvos krepšininkas.
- 1986 m. – Vaidas Slavickas, Lietuvos futbolininkas.
Mirtys
- 1897 m. – Stanislovas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (g. 1829 m.).
- 1907 m. – Julius Anusavičius, lietuvių poetas (g. 1825 m.).
- 1947 m.:
- Jonas Januška, Lietuvos teisininkas, pasipriešinimo nacių ir sovietiniam okupaciniams režimams veikėjas (g. 1906 m.).
- Jonas Noreika – Generolas Vėtra, Lietuvos teisininkas, prozininkas novelistas, publicistas, antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvis (g. 1910 m.).
- 1960 m. – Kazys Šalkauskis, teisininkas, profesorius, lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1885 m.).
- 1965 m.:
- 1967 m. – Jonas Kasakaitis, Romos katalikų kunigas, poetas ir publicistas (g. 1879 m.).
- 1976 m. – Steponas Nasvytis, farmacininkas, vaistininkas, visuomenės veikėjas, lietuvybės skleidėjas (g. 1883 m.).
- 1980 m. – Juozas Dalinkevičius, geologas, geografas, minerologas (g. 1893 m.).
- 1987 m. – Romualdas Grincevičius, Lietuvos teatro aktorius, režisierius (g. 1922 m.).
- 1996 m. – Raimundas Dagys, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1930 m.).
- 1999 m. – Stasys Anglickis, poetas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Žemaičių rašytojų sąjūdžio organizatorius (g. 1905 m.).
- 2020 m. – Ona Danutė Dambrauskaitė, Lietuvos teisininkė, teismo ekspertė, socialinių mokslų daktarė (g. 1928 m.).
- 2023 m. – Rokas Flikas, Lietuvos ekonomistas, rašytojas (g. 1936 m.).[1]
Gimimo dienos
- 1802 m. – Viktoras Hugo, prancūzų poetas, dramaturgas, romanistas, tapytojas ir dizaineris (m. 1885 m.).
- 1824 m. – Carlos Calvo, Argentinos diplomatas, istorikas, teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas (m. 1906 m.).
- 1869 m. – Nadežda Konstantinovna Krupskaja, Rusijos marksistė revoliucionierė (m. 1939 m.).
- 1875 m. – Aleksandras Goldenveizeris, rusų pianistas, kompozitorius, pedagogas, rašytojas ir visuomenės veikėjas (m. 1961 m.).
- 1903 m. – Giulio Natta, 1963 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2] (m. 1979 m.).
- 1908 m.:
- Ana Ščetinina, pirmoji moteris tolimojo plaukiojimo kapitonas pasaulyje, rusė (m. 1999 m.).
- Tex Avery, amerikiečių karikatūristas ir Looney Toons režisierius (m. 1980 m.).
- 1916 m. – Jackie Gleason, amerikiečių aktorius ir komikas (m. 1987 m.).
- 1946 m. – Ahmed Hassan Zewail, 1999 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2].
- 1947 m. – Sandie Shaw, Jungtinės Karalystės pop dainininkė.
- 1950 m. – Helena Klark, mokslinė agronomė, filosofijos daktarė, politinė veikėja, nuo 1999 m. Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė.
- 1958 m. – Humphrey Campbell, olandų dainininkas ir įrašų prodiuseris, kilęs iš Surinamo (m. 2024 m.).
- 1970 m. – Heli Rantanen, suomių ieties metikė.
- 1971 m. – Erykah Badu, amerikiečių soul, R&B ir hip-hopo muzikos atlikėja ir dainų autorė.
- 1973 m. – André Oliver Tanneberger, vokiečių diskžokėjas bei elektroninės muzikos prodiuseris.
- 1974 m. – Sébastien Loeb, Prancūzijos lenktynininkas, daugkartinis Pasaulio ralio čempionato nugalėtojas.
- 1978 m. – Abdoulaye Diagne-Faye, futbolininkas.
- 1981 m. – Michael James Stewart, Škotijos futbolininkas.
- 1983 m. – Kepleris Laveranas Lima Fereira, futbolininkas, geriau žinomas kaip Pepe.
- 1984 m. – Emanuelis Adebajoras, futbolininkas.
Mirtys
- 1931 m. – Otto Wallach, 1910 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2] (g. 1847 m.).
- 1938 m.:
- 1939 m. – Vlasas Čiubaris, sovietinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs SSKP CK Politinio biuro narys, vienas holodomoro Ukrainoje organizatorių, pats žuvęs nuo stalininių represijų (g. 1891 m.).
- 1969 m. – Karlas Teodoras Jaspersas, vokiečių psichiatras ir filosofas, religinio egzistencializmo atstovas, turėjęs didelę įtaką šiuolaikinei filosofijai, teologijai ir psichiatrijai (g. 1883 m.).
- 1985 m. – Tjalling Charles Koopmans, 1975 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[3] (g. 1910 m.).
- 1990 m. – Alesandras Pertinis, 7-asis Italijos prezidentas, valdęs šalį nuo 1978 m. liepos 9-osios iki birželio 29-osios (g. 1896 m.).
- 1998 m. – Theodore William Schultz, 1979 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[3] (g. 1902 m.).