Ohajas - Wikiwand

Geografija

Didžioji dalis Ohajo teritorijos patenka į Centrinių lygumų rytinį pakraštį. Valstijos vidurinėje dalyje iškilusios moreninės kalvos, pereinančios į Aplačų plynaukštę (Ohajo aukščiausia vieta – Kampbelo kalva, 472 m). Ohajo rytuose įsiterpia Aleganio plynaukštės dalis. Vakarinėje dalyje yra karstinių reljefo formų, urvų.^[6]

Ohajo šiaurėje klimatas vidutinių platumų žemyninis, pietuose – pereinantis į subtropinį žemyninį. Sausio aukščiausia temperatūra -1 – +3 °C, žemiausia -7–10 °C, liepos atitinkamai + 27–30 °C ir + 16–18 °C. Per metus iškrinta 800–1000 mm kritulių.^[6] Žiemą neretos pūgos.

Didesniąją valstijos dalį sudaro Misisipės baseinas: pietiniu pakraščiu teka Ohajo upė, o per valstiją – jos intakai Sajotas, Maskingumas, Didysis Majamis. Tuo tarpu šiaurinės dalies upės (Momi, Kajahoga) teka į valstijoje telkšantį Erio ežerą. Yra mažesnių ežerų ir tvenkinių (Viljamo H. Haršos, Mohaukų, Grando).

Dirvožemiai daugiausia išplautžemiai ir rudžemiai.^[6]

Ohajo miškingumas – 29,9 %.^[6] Auga ąžuolai, uosiai, klevai, bukai, beržai. Didžiuma teritorijos sukultūrinta. Yra Kajahogos slėnio nacionalinis parkas, Veino nacionalinis miškas, saugomi tvenkiniai, urvai, natūralios upių vagos.

Gyventojai

Visa valstija tankiai apgyvendinta, ypač Erio ežero pakrantė, Sinsinačio–Deitono, Kolambuso aglomeracijos. Rečiau gyvenama pietrytinė dalis.

2020 m. etninė sudėtis:

baltieji – 79,9 % (vokiečių, airių, anglų, italų, lenkų, prancūzų, škotų, slovakų, slovėnų, rusų kilmės)
afroamerikiečiai – 14,0 %
lotynoamerikiečiai – 4,4 % (meksikiečiai, puertorikiečiai ir kt.)
azijiečiai – 3,1 % (kinai, indai, filipiniečiai, korėjiečiai)
indėnai – 1,7 %

Didžiausi miestai

2020 m. duomenys^[7]

Kolambusas (905,8 tūkst. gyv.)
Klivlandas (372,6)
Sinsinatis (309,5)
Tolidas (270,8)
Akronas (190,4)
Deitonas (137,6)
Parma (81,1)
Kantonas (70,8)
Loreinas (65,2)
Hamiltonas (63,3)
Jangstaunas (60,0)

Ekonomika

Ohajas yra labai industrializuotas, bet daug pelno gaunama ir iš naudingųjų iškasenų. Ohajas yra vienas iš kalkių, molio, druskos kasybos lyderių šalyje. Dauguma pelno gaunama iš prekybos ir gamybos. Valstijoje yra daug ūkių, kuriuose auginami kukurūzai, sojų pupelės, kviečiai, taip pat galvijai, kiaulės.

Daug geležinkelio, kanalų, magistralių einančių per valstiją aprūpina ją medžiagomis. Erio ežeru valstija gabena geležį, varį, anglį, naftą, plieną, automobilių dalis. Pagrindiniai Ohajo produktai yra transporto įranga, įvairūs įrengimai, naudingosios iškasenos, bei jau apdirbti metalai.

Šaltiniai