From Wikipedia, the free encyclopedia
Holodomoras (ukr. Голодомор; iš „морити голодом“ – „marinti badu“) – 1932–1933 m. badas Ukrainoje, kurio metu mirė nuo trijų iki keturiolikos milijonų žmonių. Ukrainos vyriausybė nuo 1991 m. siekia, kad Holodomoras būtų pripažintas genocido aktu. 2022 m. tai pripažino 20 valstybių.[1] Lietuva (kaip Baltijos asamblėjos narė) holodomorą genocidu pripažino 2007 m. lapkričio 24 d.[2]
1927 m. gruodį Tarybų Sąjungos Komunistų partijos XV suvažiavime nustatytos priemonės Tarybų Sąjungos industrializacijos pagreitinimui, kurios įtrauktos į 1928–1932 m. penkmečio planą. Nuo iki tol buvusių savanoriškų kolektyvizacijos eksperimentų buvo nuspręsta pereiti prie prievartinės kolektyvizacijos. Tuo siekta padidinti žemės ūkio produkcijos gamybą, eksportuoti žemės ūkio produktus ir pajamas iš eksporto panaudoti pramonės įmonių įrengimo finansavimui. Produkcijos augimo tikėtasi pasiekti per žemės ūkio naudmenų plotų sujungimą ir mechanizacijos taikymą. Be to nuspręsta uždrausti privatų žemės ūkio produktų sandėliavimą, kuris leistas Naujosios ekonominės politikos laikais. Faktiškai prievartinės kolektyvizacijos metu apdirbami žemės plotai sumažėjo bei sumažėjo auginamų galvijų bandos. Trūkstant traukiamosios jėgos, o mašinoms taip ir nepasirodžius javų plotai Ukrainoje susitraukė 14 proc., o derlius sumažėjo net 20 proc. Taigi kolūkiai ir tarybiniai ūkiai sugebėjo išgauti gerokai mažesnius derlius iš hektaro nei anksčiau valstiečiai savo ūkiuose.[3]
Josifas Stalinas turėjo ir politinių tikslų – pažaboti ukrainiečių valstietijos laisvės siekius ir įtvirtinti Ukrainoje sovietų valdžią. Jau prieš tai sovietai ėmėsi griežtų represijų prieš ukrainiečių inteligentiją ir dvasininkiją. 1926–1932 m. komunistai išžudė 10 000 dvasininkų. Vien 1931 m. į Sibirą ištremta 50 000 intelektualų, tarp jų 114 žymiausių šalies poetų, rašytojų ir menininkų. Tuomet sovietų žvilgsnis nukrypo į valstietiją, kuri priešinosi kolektyvizacijai ir perauklėjimui naujais komunistiniais principais. Imtasi naikinti ukrainiečių kultūrą, kurią turėjo pakeisti vieninga sovietinė kultūra, nors faktiškai tai reiškė rusifikaciją.[4]
Holodomoras prasidėjo 1931–1932 m. žiemą ir pavasarį ištikusia sunkia sausra. Nepaisydamas bado, partijos aktyvas nustatė valstiečiams 44 proc. didesnes mokesčių produktais normas. 1931 m. Ukrainoje iš valstiečių buvo rekvizuota 7,2 mln. tonų grūdų, o 1932 m. šis kiekis nukrito iki 4,3 mln. Rekvizuoti grūdai daugiausia buvo parduodami į užsienį siekiant gauti valiutos, kuri naudota industrializacijos programai bei gynybos pramonei vystyti.[5][6] Kaimuose žmonėms nebepakako maisto, todėl jie badavo neturėdami ką valgyti.
Teigiama, kad badą tikslingai suplanavo sovietų valdžia, kad pažabotų ukrainiečių nacionalizmą. Kiti įsitikinę, jog Holodomorą nulėmė ekonominės problemos, kurias sukėlė sovietų aktyviai vykdyta industrializacija.
Baigiantis 1933 m. milijonai žmonių badavo ir mirė nuo bado Ukrainoje ir kai kuriose kitose TSRS respublikose. Istorikas Timothy Snyder tvirtina, kad Holodomoro metu mirė maždaug 3 mln. žmonių.[7] TSRS valdžia ilgą laiką neigė, kad šis badas apskritai buvo, NKVD, o vėliau KGB labai lėtai atidarė archyvus, kad būtų galima peržiūrėti dokumentus, susijusius su Holodomoru. Ukrainos politikas Stefanas Chmara posėdyje Ukrainos parlamente Radoje, kreipėsi į Kulčytskį: „Aš norėčiau kreiptis į mokslininkus, ypač Stanislavą Kulčytskį, kuris bando „numušti“ aukų skaičių iki 3–3,5 milijono žmonių.“[8] Aš išanalizavau šiuos klausimus ir demografinę statistiką ir nustačiau, kad buvo mažiausiai 7 milijonai aukų.[9] Tačiau yra kitų skaičiavimų, kuriuose teigiama, kad nuo bado Ukrainoje mirė apie 20 milijonų žmonių.[reikalingas šaltinis]
Išlikę liudijimų apie badmečio metu paplitusį kanibalizmą:[10][11]
„Išgyvenimas buvo tiek moralinis, tiek fizinis klausimas. 1933 m. birželį gydytoja draugei rašė, jog ji kol kas netapo kanibalė, tačiau nebuvo tikra, kad „netapsiu tokia ligi tol, kuomet šis laiškas tave pasieks“. Geri žmonės mirė pirmi. Tie, kurie atsisakė vogti ar nesiėmė prostitucijos, mirė. Tie, kurie dalino maistą kitiems, mirė. Tie, kurie atsisakė valgyti lavonus, mirė. Tie, kurie atsisakė papjauti savo artimą, mirė. Tėvai, atsisakę virsti kanibalais, mirė anksčiau, nei jų vaikai.“[12]
TSRS valdžia platino plakatus, kuriuose buvo parašyta: „Valgyti savo vaikus – barbariška.“[13] Daugiau nei 2500 žmonių Holodomoro metu buvo nuteisti dėl kanibalizmo.[14]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
