Rugpjūčio 30

Rugpjūčio 30 yra 242-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 243-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 123 dienos.

Lie – Rugpjūtis – Rgs
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
			1	2	3	4
5	6	7	8	9	10	11
12	13	14	15	16	17	18
19	20	21	22	23	24	25
26	27	28	29	30	31
2024

Informacija

Šventės

• Turkija – Pergalės diena;
• Kazachija – Konstitucijos diena.

Vardadieniai

Adelė – Feliksas – Kintenis – Augūna – Adauktas – Gaudencija – Laimis – Joris

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1579 – Stepono Batoro vadovaujama Lietuvos kariuomenė susigrąžino Rusijos užimtą Polocką;
• 1942 – Karo muziejaus salėje įvyko buvusių Liaudies vyriausybės narių (prof. V.Krėvės-Mickevičiaus, J.Glušausko) ir Liaudies seimo deputatų (A.Garmaus, P.Mickaus, L.Dovydėno, H.Kačinsko, R.Juknevičiaus, S.Vaineikienės, V.Biržiečio, P.Milančiūtės) viešas susirinkimas, kuriame buvo atskleisti būdai ir priemonės, kuriais sovietai 1940 m. suklastojo lietuvių tautos valią;
• 1998 m. – įvyko sraigtasparnio Mi-2 katastrofa Platelių ežere (žuvo 11);
• 2004 – pradėjo veikti Marijos radijas.

Gimimo dienos

• 1804 m. – Aleksandras Boreika Chodzka, Rusijos imperijos diplomatas, orientalistas, Lietuvos poetas. Rašė lenkų kalba (m. 1891 m.).
• 1860 m. – Isakas Levitanas, rusų tapytojas peizažistas (m. 1900 m.).
• 1897 m. – Domas Grabys, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1942 m.).
• 1910 m. – Halina Korsakienė, Lietuvos rašytoja, vertėja, visuomenės veikėja (m. 2003 m.).
• 1926 m. – Juozas Žemaitis, Lietuvos katalikų vyskupas (m. 2021 m.).
• 1932 m. – Algirdas Zenonas Dagys, Lietuvos geologas, paleontologas, pedagogas, visuomenės veikėjas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 2000 m.).
• 1934 m. – Ona Lukoševičienė-Chmieliauskaitė, Lietuvos inžinierė mechanikė, automobilių transporto specialistė, habilituota technologijos mokslų daktarė.
• 1936 m. – Adauktas Marcinkevičius, Lietuvos fotografas (m. 1960 m.).
• 1941 m. – Raimundas Lekas, Lietuvos biofizikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1942 m. – Feliksas Kolosauskas, Lietuvos ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m.:
  • Gražina Cieškaitė, Lietuvos poetė.
  • Gediminas Kirkilas, Lietuvos politikas, kairiosios socialdemokratinės pakraipos atstovas (m. 2024 m.).
• 1953 m. – Algimantas Dabašinskas, Lietuvos ir Jonavos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m.:
  • Aldona Mitkuvienė, pedagogė, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Antanas Venckus, Lietuvos teatro ir kino aktorius, kultūros veikėjas.
• 1956 m. – Juozas Vaičiulis, Lietuvos, Marijampolės savivaldybės ir Kalvarijos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Algirdas Gečas, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Edvardas Borisovas, lietuvių diplomatas, ambasadorius.

Mirtys

• 1629 m. – Jonas Rėza, evangelikų kunigas, pasireiškęs lietuvių religinėje raštijoje^[1][2] (g. 1576 m.).
• 1675 m. – Andriejus Valavičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės religinis veikėjas (g. 1610 m.).
• 1840 m.:
  • Jonas Kristupas Damelis, Lietuvos tapytojas, piešėjas (g. 1780 m.).
  • Liudvikas Martynas Gediminas Rėza, kuršininkas, prūsų lietuvių visuomenės veikėjas, lituanistas, teologas, tautosakininkas, Karaliaučiaus universiteto profesorius (g. 1776 m.).
• 1949 m. – Antanas Žievys, lietuvių kilmės Romos katalikų kunigas Lenkijoje ir Lietuvoje, Lenkijos kariuomenės karo kapelionas (g. 1886 m.).
• 1960 m. – Vladas Paulauskas, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (g. 1886 m.).
• 1995 m. – Vladas Čaikauskas, Lietuvos agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1911 m.).
• 2003 m. – Karolis Bučinskis, garsus JAV aktorius, žinomas Charles Bronson pseudonimu (g. 1921 m.).
• 2009 m. – Medardas Čobotas, medicinos mokslų daktaras, docentas. Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras (g. 1928 m.).
• 2022 m. – Pranas Morkus, lietuvių eseistas, kino scenaristas, radijo žurnalistas (g. 1938 m.).^[3]
• 2023 m. – Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja (g. 1958 m.).^[4]
• 2024 m. – Robertas Žulpa, lietuvių plaukikas (g. 1960 m.).^[5]

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1813 – Kulmo mūšis: austrų-prūsų-rusų aljanso pajėgos sumušė prancūzus;
• 1836 – įkurtas Hiustonas;
• 1914 – Pirmasis pasaulinis karas: Tanenbergo mūšis;
• 1918 – po kalbos Maskvos Michelsono gamykloje sužeistas sovietinės Rusijos lyderis Leninas;
• 1941 – prasidėjo Leningrado blokada;
• 1990 – Tatarstanas paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos;
• 1991 – Azerbaidžanas paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos;
• 1992 – Michaelis Šumacheris laimėjo pirmąsias Belgijoje vykusias Formulės 1 lenktynes.

Gimimo dienos

• 1334 m. – Petras, Kastilijos ir Leono karalius, valdė nuo 1350 m. kovo 27 d. iki mirties (m. 1369 m.).
• 1797 m. – Mary Shelley, anglų rašytoja^[6] (m. 1851 m.).
• 1861 m. – Giuseppe „Joe“ Petrosino, legendinis italų kilmės Niujorko policininkas, pasižymėjęs kovoje prieš ankstyvąją JAV mafiją. Viena iš jo sėkmės priežasčių buvo italų kalbos mokėjimas ir italų kultūros supratimas – žinios, kurių tuo metu labai trūko JAV policijoje (m. 1909 m.).
• 1871 m. – Ernestas Rezerfordas, fizikas, vienas iš branduolinės fizikos pradininkų, Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1937 m.).
• 1884 m. – Theodor Svedberg, 1926 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[7] (m. 1971 m.).
• 1901 m. – Rojus Vilkinsas, garsus pilietinių teisių judėjimo aktyvistas (nuo ketvirto iki aštunto amžiaus dešimtmečių).^[8] Vilkinsas buvo Nacionalinės asociacijos už spalvotųjų žmonių pažangą lyderis (m. 1981 m.).
• 1907 m. – John William Mauchly, amerikiečių fizikas ir išradėjas (m. 1980 m.).
• 1913 m. – John Richard Nicholas Stone, 1984 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[9] (m. 1991 m.).
• 1930 m.:
  • Raisa Denisova, latvių antropologė.
  • Vorenas Bafitas, JAV verslininkas, investuotojas, filantropas, vienas turtingiausių planetos žmonių^[10].
• 1937 m. – Bruce Leslie McLaren, lenktyninių automobilių kūrėjas, lenktynininkas, inžinierius, inovatorius, komandos McLaren įkūrėjas (m. 1970 m.).
• 1954 m. – Aleksandras Grigorijevičius Lukašenka, Baltarusijos prezidentas.
• 1958 m. – Ana Stepanovna Politkovskaja-Mazepa, rusų žurnalistė ir publicistė. Nužudyta savo namo lifte už, kaip manoma, profesinę veiklą (m. 2006 m.).
• 1960 m. – Bako Sahakyan, Kalnų Karabacho prezidentas, šias pareigas eina nuo 2007 m. rugsėjo 7 d.
• 1968 m. – Andreas L. Paulusas, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, teisėjas, Vokietijos Konstitucinio Teismo I Senato narys, Gėtingeno universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės su tarptautinės teisės specializacija katedros vedėjas.
• 1972 m.:
  • Cameron Diaz, JAV aktorė, buvęs modelis.
  • Pavel Nedvěd, futbolininkas, buvęs Čekijos rinktinės saugas.
• 1975 m. – Radhi Ben Abdelmajid Jaïdi, futbolininkas, Tuniso rinktinės gynėjas, šiuo metu rungtyniaujantis Anglijos klube Southampton FC.
• 1977 m. – Norkys Yelitza Batista Villarroel, Venesuelos modelis ir aktorė.
• 1978 m. – Serkanas Erdoganas, Turkijos krepšininkas.
• 1981 m.:
  • Monsefas Zerka, futbolininkas, Maroko rinktinės ir FC Nantes klubo puolėjas.
  • Tomasz Majewski, Lenkijos rutulio stumėjas. Olimpinis čempionas. 2008 m. už pasiekimus sporte pelnė Polonia Restituta ordino riterio kryžiumi.
• 1982 m.:
  • Alina Alexandra Dumitru, Rumunijos dziudo imtynininkė, olimpinė ir daugkartinė Europos čempionė kategorijoje iki 48 kg. Dalyvavo 2004 (4 vieta) ir 2008 m. (1 vieta) olimpinėse žaidynėse.
  • Andis Rodikas, JAV sportininkas, buvusi pirma pasaulio raketė. Šis tenisininkas gali labai stipriai paduoti kamuoliuką, jo rekordas – 249 km/h.
• 1983 m.:
  • Jonne Aaron, suomių muzikantas (Negative)^[11].
  • Simone Pepe, Italijos futbolininkas, Juventus klubo ir Italijos vyrų futbolo rinktinės saugas.
• 1986 m.:
  • Ryan Ross, amerikiečių muzikantas (Panic! At The Disco)^[12].
  • Sebastián Eduardo Leto, argentiniečių futbolininkas, kuris šiuo metu žaidžia Graikijos Panathinaikos komandoje.
• 1988 m. – Ernestas Gulbis, Latvijos tenisininkas.

Mirtys

• 526 m. – Teodorikas Didysis, ostgotų karalius. Juo tapo 493 m. 488 m. įsiveržęs į Italiją, nuvertė Italijos karaliumi pasiskelbusį Odoakrą ir įkūrė ostgotų karalystę su sostine Ravenoje (g. 454 m.).
• 1180 m. – Aleksandras III, popiežius nuo 1159 m. rugsėjo 7 d. iki mirties, vienas ilgiausiai pontifikavusių popiežių (g. 1105 m.).
• 1723 m. – Antonijus Levenhukas, olandų prekybininkas ir mokslininkas. Labiausiai išgarsėjo kaip mikroskopo išradėjas, kurio pagalba pirmasis aptiko mikroorganizmus ir spermatozoidus (g. 1632 m.).
• 1997 m. – Ježis Ignatovičius, Lenkijos teisininkas, teisėtyrininkas civilistas ir šeimos teisės specialistas, Lenkijos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Liublino Marijos Sklodovskos-Curie universiteto profesorius, habilituotas mokslų daktaras. Lenkijos civilinės teisės reformatorius, daugybės straipsnių teisės klausimais autorius (g. 1914 m.).
• 2022 m. – Michailas Gorbačiovas, buvęs Tarybų Sąjungos valstybės veikėjas, pirmas ir paskutinis Tarybų Sąjungos prezidentas (g. 1931 m.).^[13]

Nuorodos

1. Jonas Rėza. Paminėjimas. Archyvuota kopija 2013-11-12 iš Wayback Machine projekto.
2. Jonas Rėza. Paminėjimas.
3. Mirė žurnalistas, eseistas, kino scenaristas Pranas Morkus. lrt.lt. 2022-08-30. Nuoroda tikrinta 2022-08-30.
4. Mirė profesorė, lietuvių literatūrologė Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė. LRT. 2023-08-31. Nuoroda tikrinta 2023-09-01.
5. Mirė olimpinis čempionas plaukikas Robertas Žulpa. LRT. 2024-08-31. Nuoroda tikrinta 2024-08-31.
6. Mary Shelley.
7. (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
8. Roy Wilkins Archyvuota kopija 2013-11-12 iš Wayback Machine projekto., Sparticus Eductional website, U.K.
9. (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
10. 2006 m., pagal žurnalo Forbes duomenis
11. Jonne Aaron.
12. Ryan Ross.
13. „Mirė Michailas Gorbačiovas“. LRT. 2022-08-30. Nuoroda tikrinta 2022-08-30.