Liaudies Seimas

Liaudies Seimas – marionetinis sovietinis vadinamosios aukščiausios Lietuvos valdžios organas, veikęs 1940 m. liepos 21 d. – 1940 m. rugpjūčio 25 d. pagal Lietuvos Respubliką okupavusios SSRS vadovybės parengtą politinį scenarijų.^[1] Paskelbė Lietuvos Sovietų Socialistinę Respubliką, priėmė deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS.

Teisinis pagrindas

TSRS ultimatumas Lietuvai

1940 m. birželio 14 d. Vokietijos kariuomenei užėmus Paryžių, Sovietų Sąjunga pasinaudojo šia aplinkybe, ir įteikė ultimatumą Lietuvai. Ultimatume buvo pareikalauta nuteisti vidaus reikalų ministrą K. Skučą, Saugumo departamento direktorių A. Povilaitį, sudaryti naują, sovietams priimtiną vyriausybę ir užtikrinti papildomo bei neriboto Raudonosios armijos kontingento įsileidimą į Lietuvą. Ultimatumo reikalavimas atsakyti į jį per 10 valandų pažeidė tarptautinę praktiką. Ultimatumo įteikimas taip pat buvo tik formalus žingsnis, nes TSRS jau buvo numačiusi okupuoti Lietuvą. V. Molotovas įteikdamas jį sakė: „Kad ir koks būtų jūsų atsakymas, kariuomenė rytoj vis tiek žengia į Lietuvą”.

Įteikdama ultimatumą Sovietų Sąjunga sulaužė visas sutartis su Lietuva: 1920 m. pasirašytą Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartį, 1926 m. Nepuolimo sutartį, kuri 1934 m. buvo pratęsta ir galiojo iki 1944 m., ir 1939 m. sudarytą Savitarpio pagalbos sutartį.^[2]

Okupacija

1940 m. birželio 15 d. naktį Lietuvos vyriausybė nutarė priimti ultimatumą ir ryte atsakymas buvo praneštas V. Molotovui. 1940 m. birželio 15 d. SSRS kariuomenė įžengė ir netrukus okupavo Lietuvą. Netrukus į Kauną atvyko SSRS užsienio reikalų liaudies komisaro pavaduotojas Vladimiras Dekanozovas ir didelė grupė NKVD darbuotojų. Jie pradėjo formuoti Maskvai ištikimą vyriausybę.

Naujoji vyriausybė

Ministras pirmininkas ir, pasitraukus Antanui Smetonai, laikinasis prezidentas Antanas Merkys buvo priverstas perduoti valdžią Justui Paleckiui, kuris, konsultuodamasis su Vladimiru Dekanozovu ir Nikolajumi Pozdniakovu, 1940 m. birželio 17 d. sudarė naują vyriausybę. Ji susidėjo iš dviejų priešingų grupių – iš tautiškai nusistačiusių žmonių, kurie Maskvai buvo reikalingi tik todėl, kad naujoji vyriausybė turėtų pasitikėjimą Lietuvos visuomenėje, ir komunistų. Pirmajai grupei priklausė ministeris prof. Vincas Krėvė-Mickevičius, finansų ministeris inžinierius Ernestas Galvanauskas ir krašto apsaugos ministeris divizijos generolas Vincas Vitkauskas. Daugeliu atvejų juos palaikė žemės ūkio ministeris Matas Mickis ir švietimo ministeris Antanas Venclova. Antrai grupei priklausė teisingumo ministeris Povilas Pakarklis, vidaus reikalų ministeris Mečys Gedvilas ir sveikatos apsaugos ministeris dr. Moisiejus Leonas Koganas.

Pasirengimas rinkimams

Liaudies seimo rinkimų plakatas, kuriame nebalsuojantys arba raginantys kitus nebalsuoti vadinami liaudies priešais

1940 m. liepos 1 d. vyriausybė paskelbė rinkimus į seimą. 1940 m. liepos 6 d. paskelbtas Seimo rinkimų įstatymas. Tačiau jau liepos 7 d. Valstybės saugumo departamento direktorius Antanas Sniečkus patvirtino „Priešvalstybinių partijų: tautininkų, voldemarininkų, liaudininkų, krikščionių demokratų, jaunalietuvių, trockininkų, socialdemokratų, eserų, šaulių ir kt. vadovaujančio sąstato likvidacijos paruošiamųjų darbų ir operatyvinės likvidacijos planą“. Liepos 10–13 d. visos iki tol ir taip uždraustos (išskyrus tautininkus), arba tik pogrindyje veikusios politinės organizacijos faktiškai buvo eliminuotos iš rinkimų kampanijos. Suimta 2 tūkstančiai politinių veikėjų. Leista veikti tik Darbo sąjungai.

Įstatyme nustatytas rinkiminių apygardų skaičius ir kandidatų skaičius jose:

• Kauno – 10 kandidatų
• Alytaus – 9
• Marijampolės – 8
• Ukmergės – 9
• Panevėžio – 11
• Šiaulių – 14
• Vilniaus – 10
• Telšių – 8

Rinkimai

Rinkimai į Liaudies Seimą Kaune

Rinkimai buvo numatyti 1940 m. liepos 14 d., Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas – Vladas Niunka. Rinkiminės ir balsų skaičiavimo komisijos buvo sudarytos iš komunistų ir kitų rūpestingai parinktų asmenų. Kandidatai taip pat buvo parinkti pagal kvotas – kiekvienoje apygardoje turėjo būti atitinkamas skaičius darbininkų, valstiečių, meno sričių atstovų ir partinių veikėjų.

Nors buvo sukeltas didžiulis rinkiminis triukšmas ir rinkimų propagandai išleista daug šimtų tūkstančių litų, balsavusiųjų skaičius buvo mažas, todėl rinkimai buvo pratęsti dar vienai – liepos 15 dienai. Per naktį į balsavimo urnas buvo primesta kai kur net daugiau biuletenių, negu buvo rinkėjų. Išrinkti buvo visi 79 iškelti kandidatai.

Seimo nariai

Vardas, pavardė	Apygarda	Specialybė, amžius
Jonas Abakonis	Ukmergės	valstietis, 30 m.
Birutė Abdulskaitė Slapšienė	Telšių	LKP narė nuo 1933 m., partijos Kretingos miesto sekretorė, 27 m.
Liudas Adomauskas	Telšių	LKP narys, Valstybės kontrolierius, 60 m.
Pranas Aksionaitis	Šiaulių	LKP narys nuo 1936 m. pogrindininkas, Jurbarko viceburmistras, 58 m.
Jurgis Ališauskas	Ukmergės	žemės ūkio darbininkas,29 m.
Kazys Balčiūnas	Alytaus	vidutinis ūkininkas, 45 m.
Feliksas Balionis	Alytaus	ūkininkas, 56 m.
Juozas Banaitis	Kauno	mokytojas, radiofono direktorius, 32 m.
Boleslovas Baranauskas	Šiaulių	LKP narys nuo 1921 m., saugumo komisaro pavaduotojas, 38 m.
Antanas Bauža	Telšių	LKP narys nuo 1932 m., 39 m.
Jurgis Bieliauskas	Marijampolės	ūkininkas, 18 ha žemės, 50 m.
Vytautas Bieliauskas	Kauno	LKP narys, kareivis, eilinis, 23 m.
Vladas Biržietis	Panevėžio	LKP narys, 4 pėstininkų LDK Mindaugo pulko politvadovas, 27 m.
Ignas Budionovas	Vilniaus	puskarininkas, 23 m.
Antanas Butkus	Telšių	ūkininkas, 31 m.
Petras Cvirka	Alytaus	rašytojas, 31 m.
Alfonsas Česnaitis	Ukmergės	darbininkas, 32 m.
Adomas Dambrauskas	Ukmergės	žemės ūkio darbininkas, 48 m.
Petras Daukšys	Marijampolės	stalius, 32 m.
Icikas Demba	Panevėžio	LKP narys nuo 1932 m., technikas, 33 m.
Juozas Demskis	Marijampolės	LKP narys nuo 1932 m., mažažemis, 3 ha žemės, 57 m.
Karolis Didžiulis Grosmanas	Vilniaus	LKP narys nuo 1919 m., įgaliotas atstovas Vilniaus kraštui, 46 m.
Viktoras Ditkevičius	Marijampolės	kareivis, 22 m.
Liudas Dovydėnas	Panevėžio	rašytojas, 33 m.
Pranas Eidukaitis	Marijampolės	ūkininkas, 60 m.
Barelis Fridmanas Latvys	Vilniaus	LKP narys nuo 1932 m., advokatas, 36 m.
Antanas Garmus	Kauno	gydytojas, Kauno miesto burmistras, 60 m.
Mečys Gedvilas	Telšių	LKP narys nuo 1934 m., Vidaus reikalų ministras, 40 m.
Liudas Gira	Ukmergės	rašytojas, 50 m.
Juozas Glotnis	Kauno	valstietis, 43 m.
Juozas Grigalavičius	Panevėžio	LKP narys nuo 1933 m., Rokiškio apskrities partinis sekretorius, 27 m.
Aleksandras Gudaitis-Guzevičius	Ukmergės	LKP narys nuo 1927 m., saugumo komisaras, 32 m.
Vladas Gutauskas	Ukmergės	valstietis, 41 m.
Vladas Jaciunskas	Alytaus	valstietis, 30 m.
Vaclovas Jadzgevičius	Vilniaus	šaltkalvis, 42 m.
Stefan Jędrychowski	Vilniaus	teisės mokslų daktaras, 30 m.
Eduardas Jasutis	Šiaulių	valstietis, 34 m.
Romualdas Juknevičius	Vilniaus	teatro direktorius, 34 m.
Henrikas Kačinskas	Šiaulių	aktorius, 40 m.
Domas Kazimieraitis	Šiaulių	mažažemis, 40 m.
Marija Kutraitė	Panevėžio	LKP narė nuo 1934 m., politkalinė. 29 m.
Ignas Laucys	Panevėžio	ūkininkas, 62 m.
Jonas Malašinskas	Ukmergės	valstietis, 41 m.
Michalina Meškauskienė	Marijampolės	LKP narė nuo 1935 m., partinė veikėja, 33 m.
Marijonas Miceika	Vilniaus	LKP narys nuo 1932 m., Vilniaus miesto partinis sekretorius, 29 m.
Matas Mickis	Panevėžio	Žemės ūkio ministras,42 m.
Pranas Mickus	Marijampolės	agronomas, 38 m.
Antanas Mikonis	Panevėžio	darbininkas, 24 m.
Petrė Milančiūtė	Alytaus	vaistininkė, 27 m.
Nochas Mockevičius	Šiaulių	mokytojas, 35 m.
Stepas Murauskas	Panevėžio	ūkininkas, 9 ha žemės, 50 m.
Stasys Orentas	Šiaulių	vidutinis ūkininkas, 31 m.
Povilas Pakarklis	Alytaus	teisininkas, 38 m.
Genovaitė Paleckienė	Šiaulių	mokytoja, (Justo Paleckio žmona), 38 m.
Jan Paszkiewicz	Vilniaus	ūkininkas, 48 m.
Petras Paunksnis	Panevėžio	LKP narys nuo 1938 m., politkalinys, 38 m.
Kazimieras Petrauskas	Panevėžio	LKP narys nuo 1937 m., 26 m.
Pranas Petrauskas	Kauno	ūkininkas, 42 m.
Jonas Plečkaitis	Marijampolės	valstietis, 45 m.
Stasys Pupeikis	Ukmergės	LKP narys nuo 1928 m., susisiekimo ministras, 35 m.
Petras Ramanauskas	Alytaus	darbininkas, 26 m.
Aleksas Ražanauskas	Alytaus	LKP narys nuo 1934 m. darbininkas, 26 m.
Rapolas Rimdžius	Šiaulių	darbininkas, 35 m.
Juozas Ryliškis	Šiaulių	darbininkas, 43 m.
Domas Rocius	Telšių	LKP narys nuo 1926 m., Telšių vykdomojo komiteto pirmininkas, 36 m.
Antanas Sniečkus	Kauno	LKP narys nuo 1920 m., politkalinys, 37 m.
Irena Sztachelska Dziewicka	Vilniaus	gydytoja, 29 m.
Aleksandra Staškevičiūtė	Kauno	operos solistė, 40 m.
Motiejus Šumauskas	Kauno	LKP narys nuo 1924 m., politkalinys, 35 m.
Juozas Švitra	Šiaulių	kareivis, 22 m.
Tomas Tamulevičius	Alytaus	LKP narys nuo 1933 m. darbininkas, 25 m.
Jonas Taurinskas	Telšių	LKP narys nuo 1918 m., 50 m.
Jonas Tverkus	Šiaulių	mažažemis, 35 m.
Stanislova Vaineikienė	Telšių	Palangos burmistras, 54 m.
Antanas Venclova	Kauno	rašytojas, švietimo ministras, 34 m.
Jankelis Vinickis	Kauno	LKP narys nuo 1927 m., statybos darbininkas, 35 m.
Stasys Volkovičius	Vilniaus	darbininkas, 46 m.
Pranas Zibertas	Šiaulių	LKP narys nuo 1919 m., politkalinys, 47 m.
Romanas Žebenka	Šiaulių	agronomas, 34 m.

Veikla

Lietuvos liaudies kariuomenės delegacija dalyvauja Liaudies Seimo posėdyje 1940 m.

Liepos 21 d. Liaudies Seimo pirmąjį posėdį atidarė einantis prezidento pareigas Justas Paleckis. Išrinktas seimo prezidiumas: Liudas Adomauskas – pirmininkas, Mečys Gedvilas – pavaduotojas, Juozas Grigalavičius – antrasis pavaduotojas, Petras Cvirka ir Antanas Vencova – sekretoriais. Šie penki prezidiumo nariai pasirašinėjo visas seimo deklaracijas.

Seimas priėmė Deklaraciją apie valstybės santvarką, kuria įvesta sovietų santvarka, o Lietuva paskelbta socialistine sovietų respublika. Taip pat priimta Lietuvos stojimo į Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos sudėtį deklaracija, kurioje, neva klausydamas liaudies valios, seimas nutarė prašyti SSRS Aukščiausiosios Tarybos priimti Lietuvos SSR į Sovietų Sąjungos sudėtį „sąjungine respublika tais pačiais pagrindais, kuriais įeina į SSRS Ukrainos, Baltarusijos ir kitos sąjunginės respublikos“.

Liaudies Seimo įgaliotiosios komisijos nariai, atvykę į Maskvą, kurie atgabeno deklaraciją ir paprašė prijungti Lietuvą prie Sovietų Sąjungos

1940 m. liepos 23 d. seimas išrinko 11 narių konstitucinę komisiją ir pavedė jai parengti konstitucijos projektą. Taip pat išrinkti 20 įgaliotinių, kuriems patikėta misija – perduoti SSRS Aukščiausiajai Tarybai Deklaraciją dėl Lietuvos į stojimo į Sovietų Sąjungos sudėtį: Lietuvos prezidentas Justas Paleckis, vidaus reikalų ministras Mečys Gedvilas, buvęs kunigas, vyriausias kontrolierius Liudas Adomauskas, žemės ūkio ministras Matas Mickis, švietimo ministras Antanas Venclova, rašytojas Liudas Gira, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas Vincas Vitkauskas, profsąjungų pirmininkas Motiejus Šumauskas, Karolis Didžiulis-Grosmanas, Petras Cvirka, poetė Salomėja Nėris, Kazimieras Petrauskas, Pranas Zibertas, Stasė Vaineikienė^[3], Icikas Meskupas-Adomas, Viktoras Ditkevičius^[4], Pranas Petrauskas, Juozas Demskis, Marija Kutraitė,^[5] Birutė Abdulskaitė. 1940 m. liepos 30 d. ši delegacija traukiniu išvažiavo į Maskvą ir rugpjūčio 3 d. SSRS Aukščiausios Tarybos posėdyje įteikė prašymą dėl Lietuvos įstojimo į SSRS. Lietuvos „prašymas“ buvo patenkintas ir tuo buvo įteisinta Lietuvos inkorporacija į SSRS sudėtį.

1940 m. rugpjūčio 25–26 d. įvyko ypatingoji Liaudies Seimo sesija, kurioje priimta Lietuvos SSR konstitucija. Liaudies Seimas buvo pervadintas Lietuvos SSR Aukščiausiąja Taryba. Aukščiausios tarybos pirmininku išrinktas Balys Baranauskas, Aukščiausios tarybos prezidiumo pirmininku – Justas Paleckis, jo pavaduotojais – Karolis Didžiulis ir Domas Rocius, sekretoriumi – Stasys Pupeikis.

Buvo sudaryta Respublikos vyriausybė – Liaudies komisarų taryba. Liaudies komisarų tarybos pirmininku išrinktas Mečys Gedvilas. Jo pavaduotojais patvirtinti Stasys Brašiškis ir Pijus Glovackas (kartu ir plano komiteto pirmininkas), vietinės pramonės komisaras – Motiejus Šumauskas, maisto pramonės – Jonas Laurinaitis, sveikatos apsaugos – Vytautas Girdzijauskas, žemės ūkio – Matas Mickis, prekybos – Marijonas Gregorauskas, vidaus reikalų – Aleksandras Gudaitis-Guzevičius, teisingumo – Povilas Pakarklis, švietimo – Antanas Vencova, komunalinio ūkio – Valerijonas Knyva, darbo – Mykolas Junčas-Kučinskas, finansų – Juozas Vaišnoras, valstybės kontrolieriumi – Liudas Adomauskas.

Veiklos vertinimas

Pačių Liaudies Seimo narių nuomonė:

• Vladas Biržietis – Apskritai, turiu pasakyti, kad Liaudies Seimas – komedija. Ta komedija buvo įvykdyta, vartojant prieš rinkėjus ir renkamuosius fizinį ir moralinį terorą, kokio ligi to laiko Lietuva niekados nebuvo išgyvenusi.
• Liudas Dovydėnas – Taigi, per pirmąjį Liaudies Seimo posėdį ir aklas, ir kurčias, ir kvailas galėjo įsitikinti, kad Liaudies Seimas yra tik propagandos ir užsienio nuomonių sudarymui surengtas vaidinimas ir klasta.
• Antanas Garmus – Apskritai, visas Liaudies Seimas tebuvo tik Seimo parodija. Kaip jis smurtu ir apgavystėmis sudarytas, taip lygiai tik teroro spaudžiamas jis formaliai atliko bolševikų norimus darbus. Liaudies Seimas nieku būdu nėra išreiškęs lietuvių tautos valios. Jis tegalėjo išreikšti tik kelių šimtų Lietuvos komunistų ir Maskvos viešpačių valią. Tam tikslui jis juk ir tebuvo „išrinktas“. Tai buvo seimas, bet ne Lietuvos Seimas.
• Stasė Vaineikienė – Vertindama Liaudies Seimą, turiu pasakyti, kad jis buvo ne kas kita, kaip tik lietuvių tautos valios uzurpatorius.

Šaltiniai

1. Vytautas Tininis, Liaudies seimas, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2021-06-11. Nuoroda tikrinta 2023-08-11.
2. http://www.genocid.lt/Leidyba/13/algirdas.htm Algirdas Jakubčionis. Vilniaus krašto atgavimas ir Lietuvos nepriklausomynės netekimas
3. https://www.kretvb.lt/personalijos/vaineikiene-paulauskaite-stase/
4. http://www.parlamentostudijos.lt/Nr3/Politika_Anusauskas.htm Archyvuota kopija 2020-07-12 iš Wayback Machine projekto.
5. http://www.siaure.lt/index/1/5853%5Bneveikianti+nuoroda%5D

Nuorodos

• Rugpjūčio 3-ioji: nuolankumo kaina
• Liaudies Seimas (video)

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos seimai
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Seimelis | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Nebylusis Seimas | Ketverių metų seimas | Gardino seimas
Parlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybės atkūrimo
Didysis Vilniaus Seimas | Rusijos imperijos Valstybės Dūma | Vilniaus konferencija
Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940)
Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas
Parlamento pakaitalai SSRS okupuotoje Lietuvoje
Liaudies Seimas | LSSR Aukščiausioji Taryba | Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas
Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990)
Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008 | 2008–2012 | 2012–2016 | 2016–2020 | 2020–2024 | 2024–2028