Leningrado blokada

Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) blokada – miesto apsuptis Antrojo pasaulinio karo metu, trukusi nuo 1941 metų rugsėjo 8 dienos iki 1944 metų sausio 27 dienos.

Leningrado blokada
Priklauso: Rytų frontas, Antrasis pasaulinis karas
Data 1941 rugsėjo 8 d. – 1944 sausio 27 d. Vieta Leningradas, Rusijos TFSR, Sovietų Sąjunga Rezultatas Sovietų pergalė
Konflikto šalys
Trečiasis reichas  Suomija Italija	Sovietų Sąjunga
Vadovai ir kariniai vadai
Wilheim von Leeb C.G.E. Mannerheim	Georgijus Žukovas Klimentas Vorošilovas
Nuostoliai
nėra duomenų	Raudoniji armija:1 017 881 žuvo, sugauta arba dingo 2 418 185 sužeista arba susirgo Civiliai: 642 000 žuvo per blokadą, 400 000 – per evakuaciją

Leningrado blokados auka su distrofija.

1941 metų birželį Vokietija užpuolė Tarybų Sąjungą rytų fronte, o suomiai šiaurėje užėmė Kareliją ir pradėjo kelti grėsmę Leningradui. Gan greitai vokiečiai pasiekė miestą ir užblokavo visus kelius į miestą, išskyrus Ladogos ežerą.

Manoma, kad mieste iš bado ar nuo išsekimo mirė nuo 700 000 iki 1,5 mln. žmonių. Daugelis aukų palaidotos Sankt Peterburgo Piskariovo memorialinėse kapinėse.

XXI amžiuje kai kurie istorikai laiko Leningrado blokadą genocidu.^[1]

Šaltiniai

1. [17] Siegl, Elfie (2011). "Die doppelte Tragödie: Anna Reid über die Leningrader Blockade". Osteuropa. 61 (8/9): 358–363. JSTOR 44936455.