Palanga
Lietuvos kurortinis miestas From Wikipedia, the free encyclopedia
Lietuvos kurortinis miestas From Wikipedia, the free encyclopedia
Palanga – miestas Žemaitijoje, prie Baltijos jūros, 25 km į šiaurę nuo Klaipėdos, klimatinis ir balneologinis kurortas.[8] Administraciškai tai yra Palangos miesto savivaldybė, apimanti Palangos, Šventosios ir Būtingės gyvenvietes. Yra Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, 3 pašto skyriai (centrinis LT-00001). Miesto ekonomikos pagrindas – turizmas. Būtingėje veikia naftos terminalas.
Palanga | ||
---|---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
Valstybė | Lietuva | |
Savivaldybė | Palangos miesto savivaldybė | |
Gyventojų | 18 132 | |
Plotas | 79 km² | |
Tankumas | 230 žm./km² | |
Pašto kodas | centrinis LT-00001 | |
Vikiteka | Palanga | |
žem. Palonga, vok. Polangen, lenk. Połąga, rus. Полангенъ[6][7] |
Miesto pavadinimas tikriausiai kuršiškos kilmės, taip manė kalbininkas Kazimieras Būga.[9] Pagrindinis argumentas yra priesaga -ng-, ypač būdinga kuršių vietovardžiams (Gandinga, Ablinga, Būtingė ir kt.). Vardo šaknis veikiausiai buvusi pal- ir sietina su žemumų ar pelkių kraštovaizdžiu, pavyzdžiui, liet. palios – „didelės pelkės, tyrumai užakusių ežerų vietoje“, latv. palas – „pelkėtas ežero krantas“, paleja – „žemumas, slėnis“, pali – „potvynis, išsiliejimas“. Tai senoviški žodžiai, turintys atitikmenų ir kitose indoeuropiečių kalbose: dakų pala – „bala, pelkė, raistas“, lot. palus – „bala“ ir kt. Tad pirminė Palangos vardo reikšmė galėjo būti susijusi su žemumų, pelkių, užliejamų pievų ar panašiomis sąvokomis.[10]
Vietovardis taip pat siejamas su upėvardžiais Palanga, Palangis, Alanga, Langa.[11] Yra versijų, kad Palangos miesto pavadinimas galėjo būti kilęs nuo upės pavadinimo – galbūt anksčiau Palanga ar Langa vadinta Rąžė arba išnykęs jos intakas.[12][13]
Liaudies etimologija pasakoja, kad Palangos vardas galėjęs kilti nuo žodžio palangė – neva kadaise žvejų nameliai stovėję taip arti jūros, kad bangos ir smėlis net siekdavę namų palanges.
Pro miestą vakarų link teka Rąžės upelis, per kurį pastatyta net 10 tiltų ir tiltukų. Vakarinį miesto pakraštį skalauja Baltijos jūra, čia yra daug paplūdimių. Miesto šiaurėje, Šventosios gyvenvietėje, į Baltiją įteka Šventosios upė. Pietiniame pakraštyje yra Nemirsetos gyvenvietė, etnografinės Anaičių kapinės. Piečiau Nemirsetos prasideda Pajūrio regioninis parkas.
Gamtiniu požiūriu įdomiausias pajūrio, maždaug 200 m pločio ruožas, apimantis paplūdimių, smėlio kopų ir pajūrio pušyno juostas. Dvi žymiausios Palangos kopos – Birutės kalnas ir Naglio kalnas.
Palangos savivaldybės gyvenvietės (nuo Palangos centro):
Miestui būdingas jūrinis klimatas (vėjuota ir gana daug kritulių). Tačiau 1994 m. liepą ir 2002 m. rugpjūtį mieste išvis nebuvo kritulių (0,0 mm).[14]
Palangos miestas nusidriekęs 24 km išilgai Baltijos jūros. Pačioje šiaurėje yra Būtingė, pietuose – Nemirseta, centre – Senoji Palanga. Apie 1970 m. Palangos generalinį planą paruošė architektai J. Vaškevičius ir V. Stauskas bei jų kolektyvas.
Palangos savivaldybei priklausančios gyvenvietės (dauguma prijungtos 1972–1974 m.):
Pirmieji gyventojai dabartinės Palangos teritorijoje apsigyveno III tūkst. pr. m. e.[15]
X a. Palangoje įsisteigė ir suklestėjo prekybinis skandinavų centras, kuris dalyvavo ir skandinavų prekyboje su Rytų šalimis. Jos kapinynuose rasta arabiškų monetų, svarstyklių ir svarelių, būdingų pirklių kapams.[16] XI a. Palanga įgavo ankstyvojo miesto bruožų.[17] Pirmą kartą Palanga paminėta aprašant 1161 m. įvykius danų kronikoje, kai esą danai buvo užėmę Palangos pilį, ir net įkūrę vyskupystę,[18][19] tačiau šios istorijos autentiškumas yra abejotinas. XII a. pabaigoje Palangos prekybos centras sunyko, tai sutapo su bendru kuršių kultūros nuosmūkiu. Livonijos ordino ir Kuršo sutartyje gyvenvietė minima 1253 m. balandžio 5 d. (kaip Palange). Šį data minima kaip Palangos įkūrimo data.[15] Iki XV a. pabaigos Palangoje ant Birutės kalno veikė stulpinė stebykla Saulės ir Mėnulio judėjimui sekti bei kalendoriui tvarkyti.
Palangą kelis kartus buvo užėmę Livonijos ir Kryžiuočių ordinai. Palangos ruožas buvo svarbus strategiškai, siekiant sausuma sujungti ordino Prūsijos ir Livonijos dalis. Tam siekiui buvo nelemta išsipildyti, po Žalgirio mūšio Ordinas buvo išstumtas iš Žemaitijos, o 1435 m. gruodžio 31 d. Brastos taika Palangą galutinai priskyrė LDK. Manoma, kad Palangoje XV a. dar buvo išlikusi nedidelė senųjų gyventojų kuršių kolonija. Vėliau kuršių etnosas nyko, jį keitė atsikėlę iš gretimų žemių žemaičiai ir kuršių palikuonys kuršininkai.[20]
XV–XVII a. Palanga buvo svarbiausias Lietuvos uostas, kurio gyventojai užsiimdavo žvejyba, rinkdavo gintarą, prekiavo su kitais uostais (žr. Palangos uostas). XVI–XVII a. buvo seniūnijos centras, nuo 1547 m. minima kaip miestelis, 1529–1562 m. buvo LDK neprivilegijuotųjų miestų sąraše. XVI a. pabaigoje pastatyta Palangos bažnyčia.[21] 1600 m. leista rengti vieną savaitinį turgų ir du metinius prekymečius. Vėliau prekybos privilegijos buvo išplėstos. 1667 m. minimas Palangos pavietas. Šiaurės karo metu Palangoje buvo kaupiami saksų kariuomenės aprūpinimui reikalingi reikmenys, dėl to 1701 m. liepą Švedijos kariuomenė užėmė Palangą[22], išgriovė ir akmenimis užvertė uostą. Tuo pačiu metu buvo sugriautas ir Šventosios uostas. XVIII a. kelis kartus kurti uostų atstatymo projektai, tačiau jie nebuvo realizuoti. XVIII a. pabaigoje Palanga iš valstybinės valdos tapo privačia – karalius ją perleido S.Masalskiui.[23] 1791 (ar 1792) metais Ketverių metų seimas Palangai, kaip karališkam miestui, suteikė Magdeburgo teises[15] (savivalda įvesta, bet privilegijos nespėta gauti). 1794 m. vykstant Kosciuškos sukilimui buvo užimta sukilėlių.[21] Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo Palanga priskirta Vilniaus gubernijai, o 1819 m. su apylinkėmis prijungta prie Kuršo gubernijos.[24] To prašė vietos bajorai, o galbūt Kurliandijos vokiečiai pirkliai, kad palengvėtų kelionės į Vokietiją.[25]
Jau nuo XVIII a. pabaigos šaltiniuose pradedamos minėti gydomosios maudynės Palangoje. XIX a. pradžioje Palanga ėmė garsėti kaip vasarvietė. 1823 m. Palangoje surašyta 100 sodybų. 1824 m. Palangą nusipirko caro armijos pulkininkas, grafas Mykolas Juozapas Tiškevičius.[23] Jis atnaujino uostą, pastatė ąžuolinį tiltą, prie kurio švartavosi laivai, naujus rūmus. 1831 m. sukilimo metu gegužės 10–13 d. mieste vyko Palangos mūšis tarp sukilėlių ir Rusijos imperijos kariuomenės, sudegė daug namų. Spaudos draudimo metais per Palangą buvo gabenama lietuviška spauda.[15] 1888 m. įkurtas kurortas. Nuo 1891 m. Palangos dvaras priklausė Mykolo Tiškevičiaus sūnui Feliksui Tiškevičiui.[23] Nuo 1892 m. tiltas į jūrą skirtas tik poilsiautojų pasivaikščiojimams. 1899 m. rugpjūčio 20 d. prie tilto stovėjusioje daržinėje pastatytas pirmasis lietuviškas spektaklis (Keturakio „Amerika pirtyje“). XIX a. susiformavo stačiakampis gatvių planas, amžiaus pabaigoje Palanga minima kaip privatus miestelis ir dvaras Gruobinios apskrityje.[26]
Po I pasaulinio karo iki 1921 m. kovo 30 d. priklausė Latvijai, pagal sutartį dėl sienos demarkacijos kartu su Šventąja perduota Lietuvai. Valstybių sienų ginčą išsprendė škotų diplomato Džeimso Jango Simpsono vadovaujama komisija. Diplomato garbei Palangoje yra pavadinta Simpsono gatvė.
Iki Antrojo pasaulinio karo nemažą dalį Palangos gyventojų sudarė žydai. 1897 m. Palangoje iš 2149 gyventojų 925 buvo žydai (43 % visų gyventojų). Žydai vertėsi tradiciniais verslais: prekiavo, turėjo amatų dirbtuves. XX a. pradžioje ir tarpukariu iš viso veikė apie 10 gintaro parduotuvių ir dirbtuvių, didžiuma jų priklausė žydams. Be to, žydai Palangoje davė pradžią kurortiniams verslams (nuomos, gydyklų, pensionų). 1933 m. Palangai suteikus miesto teises, tarybos nariais išrinkta 11 žydų tautybės asmenų. Palangoje žydai buvo įkūrę smulkaus kredito banką, hebrajų pradžios mokyklą, chederį (religinę mokyklą), būta sinagogų. Žydų gyvenamąjį kvartalą beveik visiškai suniokojo 1938 m. įsiplieskęs didelis gaisras.[27]
1932 m. Palanga gavo antros eilės miesto teises, 1933 m. – miesto ir kurorto teises.[21] 1935 m. sausio 31 d. Palangos paplūdimys, iki tol priklausęs grafui F. Tiškevičiui, tapo visos Lietuvos nuosavybe. 1938 m. gegužės 10 d. miestą nusiaubė didelis gaisras, po kurio apie 1,5 tūkst. gyventojų liko be pastogės, sudegė Palangos evangelikų liuteronų bažnyčia.[28] Per Antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinta beveik pusė miesto. Birželio 27 d. naciai nužudė apie 105 miestelio žydus ir 6 lietuvių tautybės asmenis.[29][30] Dar apie 200−300 žydų, moterų ir vaikų, daugiausia palangiškių, buvo sušaudyta prie dabartinio Palangos karjero esančiame miške.[31] Raudonoji armija Palangą užėmė 1945 m. sausio pabaigoje, sovietai nacionalizavo daugelį vilų ir namų.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu, 1951 m. liepos 3 d. Palanga tapo Klaipėdos srities pavaldumo miestu, 1953 m. – respublikinio pavaldumo miestu. 1947–1951 m. vykdyti Palangos gyventojų trėmimai.[15] 1952 m. suteiktas kurorto statusas – kurortas veikė ištisus metus, prijungti Užkanavės, Vanagupės, Kunigiškių, Virbališkės kaimai. Palanga plėtota pagal 1954 m. (architektas B. Revzinas ir kt.), 1959 m. (architektai P. Janulis, V. Stauskas ir kt.), 1972 m. (architektai J. Vaškevičius, N. Urmonienė ir kt.), 1986–1991 m. (architektai J. Vaškevičius, S. Motieka ir kt.) bendruosius planus. 1967 m. spalio 17–18 d. smarkus uraganas nusiaubė Palangos pajūrį, sulaužė Palangos tiltą. Pagal 1973–1975 m. Palangos plėtimo projektą prijungtos 5 gyvenvietės (Vanagupė, Kunigiškiai, Monciškė, Nemirseta, Šventoji).[21]
1991 m. dauguma sanatorijų, poilsio namų buvo privatizuota. 1996 m. patvirtintas Palangos herbas. Palanga išrinkta 2013 m. Lietuvos kultūros sostine.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
iki 1529 m. | Palangos valsčiaus centras | Žemaičių seniūnija | |
1529–1795 m. | Palangos seniūnijos centras | ? | |
1775–1791 m. | Šiaulių reparticija | ||
1791–1795 m. | Telšių reparticija | ||
1795–1797 m. | Palangos grafystės centras | Telšių apskritis | Vilniaus gubernija |
1797–1801 m. | Lietuvos gubernija | ||
1801–1819 m. | Vilniaus gubernija | ||
nuo 1819 m. | Palangos valsčiaus centras | Gruobinios apskritis | Kuršo gubernija |
XIX a. pabaiga – XX a. pradžia | ? | ||
1921–1950 m. | Palangos valsčiaus centras | Kretingos apskritis | |
1950–1951 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Kretingos rajonas | Klaipėdos sritis |
1951–1953 m. | — | srities pavaldumo miestas | |
1953–1995 m. | — | respublikinio pavaldumo miestas | |
1995– | — | Palangos miesto savivaldybė | Klaipėdos apskritis |
Palanga – respublikinės reikšmės klimatinis, balneologinis ir purvo terapijos kurortas. Gausu sanatorijų, sveikatingumo centrų, ligoninių (Palangos, Reabilitacijos).
Svarbiausi gydomieji veiksniai:
Gydomi nervų sistemos sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos, antrinės virškinimo ir judamojo aparato, aterosklerozinės ir hipertoninės, kvėpavimo organų ligos. Ištisus metus veikia sanatorijos ir poilsio namai.
Palangoje taip pat yra miesto globos namai.
Dauguma poilsio namų pastatyti sovietmečiu:
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m. | |||||
1823 m. | 1863 m.[7] | 1897 m.sur. | 1898 m.*[6] | 1923 m.sur.[32] | 1939 m. |
---|---|---|---|---|---|
800 | 1 350 | 2 400 | 2 000 | 2 000 | 2 500 |
1942 m.sur. | 1959 m.sur.[33] | 1970 m.sur.[34] | 1976 m.[35][36] | 1979 m.sur.[37] | 1989 m.sur.[38] |
2 123 | 5 685 | 8 091 | 11 700 | 11 980 | 19 400 |
1991 m. | 2001 m.sur.[39] | 2011 m.sur.[40] | 2018 m. | 2020 m. | 2021 m.sur. |
20 800 | 17 623 | 15 732 | 15 385 | 16 038 | 16 746 |
| |||||
2011 m. gyveno 15 732 žmonės:[41]
|
2001 m. gyveno 17 623 žmonės:[42]
|
1877 m. grafui J. Tiškevičiui įsigijus sklypą Ronžės upelio kairiajame krante, parengtas miestelio tikrosios būklės planas ir projektinis miestelio plėtros planas.[43] Jame pažymėta ir dabartinė J. Basanavičiaus g. link jūros tilto, kertanti Ronžės upelį palei Klaipėdos – Liepojos kelią numatytą parką. Parko teritorija su keliais laisvai joje stovinčiais pastatais, pavaizduota ir XX a. pradžios vasarvietės ir miestelio pietinės dalies plane.[44] Apie 1877 m. Liepojos kelio ir dab. J. Basanavičiaus gatvės kampe pastatytas vieno aukšto mūrinis pastatas, kuriame įkurtas restoranas „Casino“, tapęs Kurhauzo (vok. kurorto namai) pradžia. 1880 m. Kurhauzo pastatas išplėstas, iki 1905 m. pristatytas antras aukštas, pasodinta liepų alėja. 1909–1914 m. šalia senojo Kurhauzo pastatytas naujas pietinis pastato korpusas, abu statiniai sujungti. Šiaurinio ir pietinio korpusų planai iki šių dienų išliko beveik nepakitę. Labiausiai pasikeitė viduriniojo korpuso planas. Vakariniame pastato fasade 1940 m. panaikintos verandos, jų vietoje pastatytas vieno aukšto priestatas.[45] 1971–1976 m. Kurhauzas rekonstruotas, pakeistas vidaus išplanavimas, interjeras. 2002 m. rugsėjo mėnesį pastatas buvo nuniokotas gaisro, nuo 2012 m. pradėti atstatymo darbai. Mūrinės dalies statybos jau pabaigtos. Šiuo metu atstatoma medinė Kurhauzo dalis. Ją planuojama užbaigti iki 2020 m. pabaigos.[reikalingas šaltinis]
Mieste veikia 1982 m. įkurtas Palangos skulptūrų parkas, kuriame yra Kazio Kisieliaus, Broniaus Vyšniausko, Leono Vytauto Striogos ir kitų Lietuvos skulptorių kūrinių (apie 100 m. piečiau Vasaros estrados).[46]
Žinomiausios Palangos skulptūros, tapusios miesto simboliais:
1931–1933 m. Palangoje buvo leidžiamas žurnalas „Lietuvos pliažas“. Eina laikraščiai „Vakarinė Palanga“, „Palangos tiltas“.
Veikia radijo stotis „HOT Fm“. Muzikinė-pramoginė programa visą parą. Transliuojama 88.7 FM Palangoje, 93.3 FM Klaipėdoje, 96.8 FM Vilniuje, 105.6 FM Маžeikiose. Veiklos pradžia 2002 m. gruodžio mėn.
Miestą Nacionalinės Krepšinio Lygos (NKL) pirmenybėse atstovauja „Palangos Kuršių“ krepšinio klubas.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.