Gruodžio 2 yra 336-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 337-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 29 dienos.
Vardadieniai
Aura – Aurelija – Aurė – Aurėja – Milkanta – Milkantas – Milmantė – Paulina – Svirgailas – Svirgailė – Svirganta – Svirgauda – Svirgaudas – Svirgaudė – Svirgeda – Svirgedas – Vėjūnas – Viviana
Gimimo dienos
- 1612 m. – Jonušas Radvila, kunigaikštis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų tautų respublikos politinis bei karinis veikėjas (m. 1655 m.).
- 1762 m. – Francišekas Ksaveras Dmochovskis, lenkų literatas, vertėjas, visuomenės veikėjas (m. 1808 m.).
- 1811 m. – Napoleonas Ylakavičius, Lietuvos tapytojas, dailininkas dekoratorius (m. 1861 m.).
- 1828 m. – Augustinas Zaicas, OFM, vienuolis ir vertėjas, pedagogas, publicistas ir lietuviškos savimonės žadintojas (m. 1914 m.).
- 1841 m. – Silvestras Baltramaitis, Lietuvos bibliografas, literatūros istorikas (m. 1918 m.).
- 1883 m. – Mykolas Banevičius, Lietuvos literatūros tyrinėtojas (m. 1963 m.).
- 1884 m. – Vaclovas Biržiška, kultūros istorikas ir politinis veikėjas.[1] (m. 1956 m.).
- 1886 m. – Pranas Dovydaitis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Ministras pirmininkas, teisininkas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos ateitininkų sąjungos vadovas, enciklopedistas, apie 40 periodinių leidinių redaktorius ir leidėjas (m. 1942 m.).
- 1900 m. – Ipolitas Nauragis, karininkas, dainininkas (bosas), vargonininkas (m. 1982 m.).
- 1908 m. – Venancijus Ališas, Lietuvos poetas, kunigas prelatas (m. 1975 m.).
- 1916 m. – Juozas Kojelis, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, žurnalistas, pedagogas, publicistas, rezistentas (m. 2010 m.).
- 1917 m. – Petras Brizgys, lietuvių chemikas. Vokietijos lietuvių bendruomenės ir Bendrojo Amerikos lietuvių fondo Čikagoje veikėjas.
- 1919 m. – Petras Ilgūnas, agronomas, Šiaulių miesto Garbės pilietis.
- 1923 m. – Vladas Būtėnas, Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas (m. 1993 m.).
- 1931 m. – Brigita Adomonienė, Lietuvos baldų dizainerė.
- 1932 m. – Irenejus Šmidtas, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1936 m. – Petras Algirdas Miškinis, teisininkas, docentas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2003 m.).
- 1937 m. – Natalija Nagač-Kairienė, Lietuvos baleto artistė, pedagogė.
- 1943 m. – Giedrė Kaukaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas).
- 1944 m. – Jonas Pavilonis, choro dirigentas ir pedagogas.
- 1952 m. – Petras Giniotas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
- 1953 m. – Marija Suchocka, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- 1956 m.:
- 1957 m.:
- 1960 m. – Alvydas Jasevičius, inžinierius, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas.
- 1968 m.:
- 1979 m. – Aurimas Miniauskas, Lietuvos futbolo žaidėjas, žaidžiantis gynėjo pozicijoje.
- 1989 m. – Eimantas Žilinskas, Lietuvos krepšininkas, rugtyniaujantis Alytaus „Alytus/Alramsta“ įžaidėjo pozicijoje.
Mirtys
- 1874 m. – Kajetonas Aleknavičius, lietuvių poetas (g. 1804 m.).
- 1924 m. – Kazimieras Būga, kalbininkas, vienas iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius (g. 1879 m.).
- 1934 m. – Julijonas Lindė-Dobilas, Lietuvos rašytojas, kunigas, pedagogas (g. 1872 m.).
- 1939 m. – Kostas Ostrauskas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1891 m.).
- 1942 m. – Adolfas Lapšys, teisininkas, Lietuvos karinis veikėjas, teismo pulkininkas (g. 1899 m.).
- 1973 m. – Vaclovas Sidzikauskas, Lietuvos teisininkas, vienas garsiausių lietuvių diplomatų (g. 1893 m.).
- 1975 m. – Boleslovas Baranauskas, LKP ir sovietinio okupacinio režimo veikėjas (g. 1902 m.).
- 2006 m. – Albertas Kublickas, Lietuvos zoologas ichtiologas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1911 m.).
- 2008 m. – Juozas Skirmantas Paukštys, gydytojas, žurnalistas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1950 m.).
- 2023 m. – Saulius Pečeliūnas, Lietuvos inžinierius, politikas, Kovo 11-osios akto signataras (g. 1956 m.).[2]
Įvykiai
- 1409 – atidarytas Leipcigo universitetas;
- 1804 – Paryžiaus Notre Dame katedroje Napoleonas save karūnavo Prancūzijos imperatoriumi;
- 1805 – įvyko Austerlico mūšis, kuriame Austrijos ir Rusijos jungtinė 86 tūkst. karių armija, vadovaujama M.Kutuzovo, pralaimėjo Napoleono prancūzų armijai, kurią sudarė 73 tūkst. karių;
- 1823 – JAV prezidentas Džeimsas Monro paskelbė vadinamąją „Monro doktriną“ – „Amerika – amerikiečiams“, pagal kurią turėjo būti užkirstas kelias Europos valstybėms kolonizuoti Ameriką;
- 1848 – Franz Josef I karūnuotas Austrijos imperatoriumi;
- 1852 – Napoleonas III tapo Prancūzijos imperatoriumi;
- 1870 – Roma paskelbta Italijos Karalystės sostine;
- 1945 – JAV sukurtas pirmasis branduolinis reaktorius;
- 1961 – Fidelis Kastro paskelbė, kad jis yra marksistas-leninistas ir ves Kubą į komunizmą;
- 1971 – įkurti Jungtiniai Arabų Emyratai, į kuriuos susijungė Abu Dabio, Dubajus, Šardžos, Adžmano, Um al Kaivano, al Furaidžio emyratai. Po metų prisijungė ir Ras al Chaimos emyratas;
- 1976 – Fidelis Kastro tapo Kubos prezidentu, pakeisdamas Osvaldo Dorticós Torrado;
- 1991 – kompiuterių gamintojas Apple pristatė pirmąją QuickTime versiją;
- 1993 – policijos reido metu nušautas Kolumbijos narkobaronas Pablas Eskobaras (Pablo Escobar);
- 2005 – Kenneth Boyd tapo 1000-ju nuo 1976 m., kuriam JAV buvo įvykdyta mirties bausmė.
Gimimo dienos
- 1825 m. – Krišjanis Valdemaras, rašytojas, edukatorius, redaktorius, politikas, leksikografas, folkloristikas ir ekonomistas (m. 1891 m.).
- 1885 m. – George Richards Minot, 1934 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (m. 1950 m.).
- 1891 m. – Otas Diksas, žymus vokiečių XX a. ekspresionizmo tapytojas ir grafikas (m. 1969 m.).
- 1897 m. – Ivanas Bagramianas, armėnų kilmės sovietų armijos generolas, TSRS maršalas. II pasaulinio karo metu vadovavo I Pabaltijo frontui, kuris užėmė šiaurės Lietuvos teritorijas (m. 1982 m.).
- 1912 m. – Aleksandras Berezniakas, tarybinis lėktuvų ir raketų konstruktorius, technikos mokslų daktaras (m. 1974 m.).
- 1923 m. – Aleksandras Jakovlevas, rusų publicistas, politinis ir visuomenės veikėjas, Rusijos Mokslų Akademijos akademikas, XX a. 9-ajame dešimtmetyje dirbęs TSKP partiniame aparate ir Politbiure (1987–1990 m.) (m. 2005 m.).
- 1930 m. – Gary Stanley Becker, 1992 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[4].
- 1971 m. – Frančeskas Toldo, karjerą baigęs Italijos futbolo vartininkas, žaidęs Internazionale klube.
- 1972 m. – Sergejus Žoltokas, Latvijos ledo ritulio puolėjas (m. 2004 m.).
- 1974 m. – Rachel Marsden, kanadiečių žurnalistė skiltininkė („kolumnistė“), komentatorė.
- 1978 m.:
- 1981 m. – Britney Jean Spears, Jungtinių Amerikos Valstijų Popdainininkė, šokėja, aktorė, superhitų, tokių kaip „…Baby One More Time“, „Oops!…I Did It Again“, „Toxic“ atlikėja.
- 1987 m. – Teairra Mari, amerikiečių dainininkė[5].
Mirtys
- 1547 m. – Hernanas Kortesas, ispanų konkistadoras, 1521–1530 m. Naujosios Ispanijos generalgubernatorius (g. 1485 m.).
- 1594 m. – Gerardas Merkatorius, flamandų geografas, kartografas ir matematikas (g. 1512 m.).
- 1814 m. – Markizas de Sadas, prancūzų aristokratas ir rašytojas. Savo romanuose vaizduodavo agresyvias, prievartines lytinės elgsenos formas, kurios vėliau pavadintos sadizmu. Daugelį metų praleido kalėjime, kur buvo pasodintas už amoralų elgesį ir lytinius nusikaltimus. Lytinių santykių metu plakdavo ir kitaip kankindavo savo partneres, organizuodavo orgijas. Suklasifikavo tuo metu žinotus lytinius nukrypimus, aprašė daug mechaninių dirginimo priemonių (g. 1740 m.).
- 1935 m. – Džeimsas Henris Brestedas, JAV istorikas ir archeologas (g. 1865 m.).
- 1944 m.:
- 1964 m. – Ernestas Blese, latvių kalbininkas, kalbos istorikas (g. 1892 m.).
- 1969 m. – Klimentas Vorošilovas, tarybinis valstybės, karinis ir politinis veikėjas, vienas pirmųjų Tarybų Sąjungos maršalų (g. 1881 m.).
- 1980 m. – Romain Gary, prancūzų rašytojas, diplomatas (g. 1914 m.).
- 1984 m. – Leonardo Vitale, Sicilijos mafijos narys, pirmasis Sicilijos mafijos istorijoje tapęs policijos informatoriumi ir liudininku (g. 1941 m.).
- 1985 m. – Aniello „Neilas“ Dellacroce, buvo žemesnysis bosas (it. Capo Bastone arba angl. Underboss) Gambino mafijos šeimoje, Niujorke (g. 1914 m.).
- 1987 m.:
- 1990 m. – Aronas Koplandas, Jungtinių Valstijų kompozitorius ir pianistas (g. 1900 m.).
- 1993 m. – Pablas Emilijas Eskobaras Gavirija, Kolumbijos narkobaronas, eksportavęs kokainą į JAV ir kitas pasaulio šalis (g. 1949 m.).
- 2020 m. – Valeri Žiskar Destenas, Prancūzijos politinis veikėjas, ministras, 1974–1981 m. Prancūzijos prezidentas (g. 1926 m.).
- 2022 m.: