Vilkija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Vilkija – miestas Kauno rajono savivaldybėje, 25 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, šalia kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , dešiniajame Nemuno krante. Vilkijos seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Mieste stovi neogotikinė Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1908 m.), veikia Vilkijos gimnazija, Kauno rajono meno mokyklos skyrius, biblioteka, aukštesnioji liaudies amatų mokykla, Vilkijos žemės ūkio mokykla, paštas, slaugos ligoninė. Miesto kapinėse yra paminklas rezistentams. Senosiose kapinėse yra trys XIX a. nežinomų liaudies meistrų mūriniai (architektūros paminklai) koplytstulpiai, knygnešių daraktorių kapas. Išliko namas, kuriame 1862–1864 m. gyveno tautosakininkas Antanas Juška (1819–1880), yra A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus (klebonijos pastate; rengiamos parodos, organizuojamos ekskursijos po apylinkes). Yra žydų kapinės. Stovi Šv. Juozapo koplytstulpis (pastatytas 1992 m. minint 200-ąsias metines, kai Vilkijai suteikta Magdeburgo teisė), Šv. Florijono paminklas (pastatytas 1999 m.).
Kitos reikšmės – Vilkija (reikšmės).
| Vilkija | ||
|---|---|---|
 | ||
 | ||
  Vilkija | ||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
| Valstybė |  Lietuva | |
| Apskritis |  Kauno apskritis | |
| Savivaldybė |  Kauno rajono savivaldybė | |
| Gyventojų | 1 730 | |
| Plotas | 2,7 km² | |
| Tankumas | 641 žm./km² | |
| Pašto kodas | LT-54015 | |
 Vikiteka | Vilkija | |
Etimologija
Vilkijos vardas radosi iš bendrinio žodžio vilkija („vilkų gauja“) – matyt, taip vadintos vietos, kuriose būta daug vilkų.[4] Pasakojama, kad Vilkijos pavadinimas atsirado tada, kai žmonės, gyvenantys kitoje Nemuno pusėje, pavyzdžiui, dabartiniuose Mikytuose, girdėjo toje vietoje, kur dabar yra Vilkijos apylinkės, staugiančias gaujas vilkų. Nuo to laiko šis kraštas vadinamas Vilkija, o pavadinimas galėjęs kilti iš žodžių junginio vilkų gauja.
Geografija
Vilkija – savitas kalvų miestas, išsidėstęs Vilkijos kalvagūbryje (80–90 m virš jūros lygio). Ji įsikūrusi aukštutinėje ir žemutinėje terasoje, stataus šlaito suformuotame slėnyje. Miestas yra dešiniajame Nemuno krante, į kairįjį krantą plukdo vienintelis Lietuvoje motorinis keltas „Vilkynė“.
Istorija
Vilkija minima nuo 1364 m. (kaip Wilkenbethe, nors kai kurie šaltiniai nurodo 1426 m.), 1369 m. sunaikinta Vilkijos pilis (arba Paštuvos pilis, dabartiniame Jaučakių kaime). 1430 m. rugsėjo 22 d. Vilkiją mini Ldk Vytautas laiške kryžiuočių magistrui P. Rusdorfui. 1450 m. Gdansko pirklių dokumentuose minima Vilkijos muitinė – pirmoji lietuvių muitinė prie Nemuno. Pro Vilkiją ėjo sausumos ir vandens prekybos keliai Vilnius-Karaliaučius, kas skatino gyvenvietės augimą.
Nuo 1512 m. minimas Vilkijos miestas (patekęs į 1529–1567 m. neprivilegijuotų LDK miestų sąrašą), vėliau miesto teises prarado. Čia buvo LDK Vilkijos dvaras, kurį 1549 m. Žygimantas Augustas užrašė Barborai Radvilaitei.[5] 1792–1795 m. Vilkija vėl buvo miestas – 1792 m. kovo 20 d. Stanislovas Augustas suteikė miesto teises ir herbą, bet tų metų viduryje, kai krašte įsigalėjo rusų palaikomi naujų miestų priešininkai, Vilkijos savivalda tikriausiai buvo uždaryta, nors Tado Kosciuškos sukilimo metu ji galėjo atgyti, kadangi 1794 m. minimi savivaldos pareigūnai. Miestelėnai su naująja Rusijos administracija dėl savivaldos teisių kovojo iki XIX a. 3-ojo dešimtmečio, bet jų neatgavo. XIX a. Vilkija – miestelis ir dvaras, Kauno apskrities Vilkijos valsčiaus centras.[6]
1919 m. atidaryta pirmoji Vilkijos mokykla. 1938 m. Vilkijos gaisras nuniokojo daug medinių pastatų miestelio centre. 1939 m. įkurta biblioteka.
Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos, Maironio partizanų rinktinės partizanai. 1950 m. Vilkija susigrąžino miesto teises, trumpam buvo Vilkijos apskrities, o po to – Vilkijos rajono centru. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, veikė profesinė technikos mokykla (žemės ūkio mechanizacija, vaisių ir daržovių auginimas), žvėrininkystės fermos prie miesto. Pastatytas kino teatras „Nemunas“, Tarybų rūmai, vidurinė mokykla.[7]
1998 m. patvirtintas naujasis Vilkijos herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| nuo 1486 m. | Vilkijos valsčiaus centras | ||
| XVI a. vidurys | Žemaitijos seniūnija | ||
| XVII a. | ? | ||
| XIX a. pradžia – 1948 m. | Kauno apskritis | ||
| 1948–1950 m. | Vilkijos apskrities centras | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Vilkijos rajono centras | Kauno sritis |
| 1953–1962 m. | |||
| 1962–1963 m. | Kauno rajonas | ||
| 1963–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Vilkijos apylinkės centras | ||
| 1995– | Vilkijos seniūnija, Vilkijos apylinkių seniūnijos centras | Kauno rajono savivaldybė | Kauno apskritis |
Gyventojai
 | ||||||
| 1862 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur. | 1976 m.[10] | 1979 m.sur.[11] |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 181 | 2 012 | 1 797 | 1 996 | 2 286 | 2 400 | 2 371 |
| 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2015 m. | 2020 m. | 2021 m.sur. | - |
| 2 629 | 2 338 | 2 131 | 2 030 | 1 848 | 1 762 | - |
| ||||||
Tautinė sudėtis
Žymūs žmonės
- Tautosakininkas Antanas Juška (1819–1880) gyveno Vilkijoje 1862–1864 m.
- 1863 m. pabaigoje sukilimo metu prie Vilkijos į nelaisvę pateko vienas vadų Antanas Mackevičius (1828–1863) – po to jis nuvežtas į Kauną ir nužudytas.
- Vilkijoje gimė ir užaugo Tilė ir Leiba Karnovskiai, 1900 m. emigravę į Naująjį Orleaną ir ten globoję džiazo atlikėją Louis Armstrong.[17] Tam atminti, Vilkijoje 2021 m. gegužę atidaryta Louis Armstrong vardo lauko estrada.[18]
- Rašytojas Petras Cvirka (1909–1947) mokėsi Vilkijoje 1922–1926 m.
- Mykolas Marma (1886–1954), teisininkas, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Aldona Jodkaitė-Vrubliauskienė (1928–2021), aktorė.
- Vytenis Lipkevičius (g. 1989 m.), krepšininkas.
- Eimutis Kvoščiauskas (g. 1981 m.), aktorius.
- Mantas Bartuševičius (g. 1991 m.), komikas.
Sportas
- FK Vilkija (futbolo klubas)
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.