Šv. Florijonas simbolizuoja apsaugą nuo gaisrų ir ugnies nelaimių, todėl kai kuriuose Lietuvos miesteliuose yra pastatyti Šv. Florijono paminklai, skulptūros ir koplytstulpiai. Šv. Florijonas vaizduojamas kaip romėnų karys su šalmu arba kepure ant galvos. Vienoje rankoje laiko vėliavą, kitoje – kibirėlį. Šalia stovi degantis namelis arba bažnyčia, ant kurios šventasis pila vandenį. Paminklai su šv. Florijonu būdavo statomi sodybų ir miestelių aikštėse.[1]
| Nuotrauka | Vieta | Aprašymas |
|---|---|---|
 | Gribžiniai, Klaipėdos rajonas | |
| Igariai, Skuodo rajonas | ||
| Kretinga | Neišlikusi skulptūra, stovėjusi ties miesto ir vienuolyno riba, dabartinėje J. K. Chodkevičiaus g., netoli dabartinio savivaldybės pastato, privačioje valdoje, tako, einančio Kultūros centro link, šiaurės vakarų pusėje. Takas liaudiškai buvo vadinamas „Pluorijuono taku“, tarpukariu pavadintas J. Pabrėžos gatve.[2] | |
| Kuršėnai | Paminklas pastatytas 1997 m. prie Kuršėnų gaisrinės, Gaisrininkų g. 2.[3] | |
| Kvietiniai, Klaipėdos rajonas | Koplytstulpis | |
 | Lauksargiai, Tauragės rajonas | Paminklas prie pagrindinės mokyklos. |
 | Plateliai, Plungės rajonas | Koplytstulpis, pastatytas 1923 m.[4] |
 | Plungė | 1894 m. pastatyta skulptūra (autorius – knygnešys Kazys Barzdys), šalia pastato Vytauto g. 12.[5][6][7] |
 | Raguva, Panevėžio rajonas[8] | Medinė skulptūra miestelio centrinėje aikštėje, taip pat pavaizduota Raguvos herbe |
_-_Open_air_ethnographic_museum_1.JPG) | Rumšiškės, liaudies buities muziejus, Kaišiadorių rajonas | Tryškių miestelio šv. Florijono skulptūros kopija, pastatyta Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelio aikštėje |
 | Šaukėnai, Tauragės rajonas | Stogastulpis |
| Švėkšna, Šilutės rajonas | ||
| Tauzai, Skuodo rajonas | Koplytstulpis | |
 | Tryškiai, Telšių rajonas | Turgaus eikštės vakariniame pakraštyje XIX a. viduryje pastatytas koplytstulpis. |
| Užpaliai, Utenos rajonas | Skirtingi šaltiniai nurodo, kad XIX a. pabaigoje ar po 1912 m. gaisro buvo pastatyta medinė ugniagesių globėjo statula, vaizdavusi kariškio rūbais vilkintį jaunuolį, pilantį iš ąsočio vandenį ant degančio namo. Užpalių bažnyčios archyvinėje medžiagoje nurodoma, kad 1933 m. vadovaujant kunigui A. Pauriui medinis paminklas buvo pakeistas betoniniu. Nežinomo autoriaus sukurto paminklo vienoje pusėje buvęs Kristaus, nešančio kryžių, kitoje – Šv. Florijono atvaizdas. Vykstant II pasauliniam karui, 1944 m. vasarą miestelio apšaudymo ir bombardavimo metu jo aikštėje sprogus aviacinei bombai, paminklas nenukentėjo. Tačiau 1963 m. vasarą paminklas buvo nugriautas. Pagal senas fotografijas ir užpalėnų pasakojimus atkurtas paminklas 1991 m. atstatytas.[9][10][11] | |
 | Vilkija, Kauno rajonas | Norint apsaugoti miestą nuo gaisrų, miesto centre 1999 m. pastatyta šv. Florijono skulptūra (autorius – skulptorius A. Vaištaras).[12] |
| Vilnius | Fabijoniškėse, Ateities g. 17 prie Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-osios komandos pastato 1996 m. gegužės 3 d. atidengtas ąžuolinis paminklas (skulptorius Henrikas Orakauskas).[13] | |
 | Virbalis | Atidengta 2024 m. gegužės 3 d., ji atkurta 2023 m. pagal Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomą skulptūrą. Skulptūrą atkūrė dievdirbys Raimundas Blažaitis. Stogelį skulptūrai pagamino etnologas Andrius Milinkevičius, Virbalio seniūnija ir bendruomenė „Virbalio vartai“ įtvirtino koloną, ant kurios ji pastatyta.[14][15] |
Šaltiniai
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
